4 Minutės
Apklausos duomenys rodo, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų tvirtina suprantantys, kaip atrodo sukčiavimo bandymai. „Urbo“ banko užsakymu atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa atskleidė, jog beveik du trečdaliai respondentų galimus sukčiavimo bandymus atpažįsta iš karto, apie ketvirtadalis pirmiausia susimąsto ir tik po kurio laiko supranta, kad susidūrė su apgavikais. Tuo tarpu 7 proc. prisipažino negalintys užtikrintai atpažinti finansinio sukčiavimo požymių, o 4 proc. teigė tokių situacijų niekada nepatyrę.
Kas keičia sukčiavimo dinamiką Lietuvoje?
Banko Pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos departamento direktorius Petras Gotautas pastebi, kad nors švietimo kampanijos ir didina finansinį raštingumą Lietuvoje, nusikaltėlių taktikos vystosi labai greitai. Informacinis triukšmas, automatizuotos žinutės, apsimetimai bankų ar valstybinėmis institucijomis bei nesaugūs QR kodai viešosiose erdvėse – tai iššūkiai, su kuriais susiduria ir Vilniuje, ir Kaune, ir mažesniuose Lietuvos miesteliuose.
Skirtingos rizikos grupės: miestai vs kaimas, amžius ir išsilavinimas
Apklausa atskleidė skirtumus pagal išsilavinimą ir gyvenamąją vietą: respondentai, neturintys baigto vidurinio išsilavinimo, dažniau nurodė, kad atpažinti sukčiavimą jiems tampa sudėtingiau (apie 25 proc.), tuo tarpu tarp turinčių vidurinį arba aukštesnį išsilavinimą ši dalis neviršijo apie 6,2 proc. Gyvenantiesiems kaimo vietovėse sunkumų atpažinti sukčiavimą fiksuota 9,3 proc., o didmiesčiuose – 4,6 proc. Įdomu, kad jauniausia 18–25 metų grupė dvigubai dažniau (12,5 proc.) teigė, jog sukčiavimo atpažinimas tampa vis sudėtingesnis, palyginti su vyresniais nei 56 m. respondentais (5,5 proc.). Tai rodo, kad technologijų ir socialinių tinklų vartotojai geriau mato metodų evoliuciją, bet ne visada gali greitai reaguoti į naujas apgavysčių formas.
Technologiniai sprendimai ir produktų ypatumai
Lietuvos rinka vis aktyviau diegia įrankius, padedančius mažinti sukčiavimo riziką. Pavyzdžiui:
- Bankų programėlės: dauguma didžiųjų bankų Lietuvoje jau naudoja realaus laiko operacijų stebėjimą, įspėjimus ir laikinus blokavimus. Tai ypač aktualu Vilniuje ir Kaune, kur fintech sprendimai yra plačiau paplitę.
- Dviejų faktorių autentifikacija (2FA): SMS/biometriniai prisijungimai ir kodų generatoriai ženkliai sumažina neteisėtų prisijungimų riziką.
- Saugaus QR skenavimo funkcijos: programėlės, kurios prieš atidarant nuorodą patikrina jos domeną ar reputaciją, padeda išvengti kenkėjiškų programėlių įsidiegimo.
- Slaptažodžių saugyklos ir antivirusinės programėlės mobiliesiems: ypač svarbios įmonėms ir smulkiems verslams Lietuvos rinkoje, kuriems reikia apsaugoti verslo paskyras ir klientų duomenis.
Palyginimas su globaliais sprendimais
Tarptautiniu mastu taikomi sprendimai (mašininis mokymasis, el. pašto filtrai, pažangios naršyklės) jau adaptuojami ir Lietuvoje. Vietiniai bankai bei fintech startuoliai bendradarbiauja su globaliais tiekėjais, kad pritaikytų saugumo funkcijas šalies reguliavimo ir vartotojų elgsenos ypatybėms.
Praktiniai patarimai lietuviams ir verslams
- Nespauskite įtartinų nuorodų ir neatskleiskite prisijungimo duomenų ar asmeninių kodų.
- Jei gaunate skambutį ar žinutę iš tariamo banko ar policijos, nutraukite kontaktą ir patys paskambinkite oficialiu numeriu.
- Naudokite banko programėlę oficialiai iš banko puslapio arba Lietuvos App Store / Google Play versiją.
- Verslams: diegti veiksmingą darbuotojų mokymą (Vilniuje ir Kaune daugelis įmonių investuoja į kibernetinio saugumo mokymus) ir pasirinkti modernias autentifikacijos priemones.
Ko tikėtis artimiausiu metu?
Ekspertai perspėja, kad finansinių sukčiavimų gali tikėtis pagausėjimas artėjant II pakopos pensijų fondų išmokoms: sukčiai gali bandyti pasinaudoti šiuo informaciniu įvykiu, siūlydami „greitas investicijas“ ar bandydami išvilioti banko duomenis. P. Gotautas ragina nelikti nuošalyje: griežtesnė informacijos patikra, edukacija ir technologiniai sprendimai yra svarbiausi įrankiai Lietuvos gyventojams bei verslams kovoti su kibernetinėmis apgavystėmis.
Išvada: ką daryti dabar?
Lietuvos rinka turi įrankius ir žinias sumažinti sukčiavimo riziką, tačiau reikalingas pastovus dėmesys: vartotojai turi būti kritiški ir saugūs savo kasdienėse skaitmeninėse operacijose, o įmonės — investuoti į darbuotojų mokymus ir saugumo sprendimus. Taip sumažinsime ne tik finansinius nuostolius, bet ir kils bendras pasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis Lietuvoje.
Šaltinis: vilnijosnaujienos
Palikite komentarą