4 Minutės
Finansinių sukčių aktyvumas Lietuvoje įgauna didėjančią dinamiką: per pirmą 2025 m. pusmetį gyventojai neteko beveik 11 mln. eurų, o sukčiai iš viso (įskaitant įmones) bandė išvilioti iki ~29 mln. eurų. Šie duomenys, surinkti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir rinkos dalyvių, rodo, kad grėsmė tapo sistemine – panašiai kaip epidemija plintanti per skaitmeninius kanalus.
Ką atskleidė gyventojų apklausa?
„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, jog apie 8 proc. lietuvių teigia praradę pinigų dėl sukčiavimo. Be to, maždaug vienas iš dešimties gyventojų susidūrė su sukčiavimu. Populiariausios apgavysčių formos Lietuvoje – duomenų žvejybos (phishing) e. laiškai ir žinutės (46 proc.), telefoniniai sukčiai užsienio kalba (vishing, ~40 proc.) bei įtartinos žinutės socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse (~18 proc.).
Kam labiausiai gresia pavojus?
Tyrimas rodo, kad nei amžius, nei išsilavinimas, nei užimamos pareigos, nei pajamos negarantuoja saugumo: vadovai ir aukštos kvalifikacijos specialistai Lietuvoje kenčia taip pat dažnai kaip ir kitos grupės. Esmė – ne demografinės charakteristikos, o elgsena: skuboti sprendimai, emocinė įtaka, neatsargus duomenų dalinimasis ir pasitikėjimas nepažįstamaisiais padidina riziką.
Technologijos ir sukčiavimo taktikos
Sukčiai naudoja šiuolaikinius komunikacijos kanalus (el. paštą, SMS, Telegram, Facebook, pažinčių programėles) ir automatizuotus įrankius, todėl vienu metu pasiekia daug potencialių aukų. Dažniausios taktikos Lietuvoje: phishing, suklastoti pardavimų skelbimai, netikros investicijų platformos ir telefoniniai skambučiai, kuriuose aukai pristatoma skubi problema ar „pasiūlymas“.
Finansinės žalos mastas
Vidutinė žala svyruoja nuo kelių šimtų eurų (phishing, suklastoti skelbimai) iki kelių tūkstančių eurų investicinio sukčiavimo atvejais. Telefoniniai sukčiai sukelia didžiausią vidutinę žalą – apie 10 tūkst. eurų vienam incidentui, nors tokių atakų skaičius mažesnis nei phishing atvejų.
Bankų ir fintech sprendimai Lietuvoje
Lietuvos rinkoje aktyviai diegiamos kelių lygių apsaugos priemonės: biometrinis prisijungimas, saugūs 2FA sprendimai (autentifikavimo programėlės, SMS/Push patvirtinimai), realaus laiko transakcijų analizė, el. pašto filtrai ir AI pagrindu veikiantys anomalijų aptikimo įrankiai. Bankai Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose investuoja į sandorių monitoringo sistemas, kurias papildant el. bankininkystės saugumo gairėmis, pavyksta sumažinti nuostolių dalį.
Produkto palyginimas: bankų saugumas vs vartotojo įrankiai
- Bankų sprendimai: stipri autentifikacija, transakcijų rizikos vertinimas, greitas blokavimas. Privalumas: sistema veikia tinkle ir gali sustabdyti dideles apgaules anksčiau nei žala pasireiškia. Trūkumas: priklausomybė nuo banko operacijų greičio ir vartotojo bendradarbiavimo.
- Vartotojo įrankiai: slaptažodžių valdytojai, antivirusinės programos, naršyklės plėtiniai, VPN ir saugumo mokymai. Privalumas: tiesioginis vartotojo vaidmuo apsaugo prisijungimus. Trūkumas: reikalauja aukšto saugumo sąmoningumo iš kiekvieno lietuvio.
Praktiniai patarimai lietuviams ir įmonėms
Rekomenduojamos priemonės lietuviams: niekada nesidalinti prisijungimo duomenimis, neklikinti įtartinų nuorodų, naudoti 2FA ir slaptažodžių valdytojus, patikrinti investicinių pasiūlymų registraciją Lietuvos finansų institucijų registruose. Įmonėms ir e. prekybos verslams Vilniuje ir Kaune verta investuoti į daugiasluoksnę autentifikaciją, mokyti darbuotojus atpažinti socialinės inžinerijos išpuolius ir diegti transakcijų stebėjimo sprendimus.
Use cases
- E. parduotuvė Kaune: diegia 3D Secure, realaus laiko rizikos scoringą ir klientų švietimą apie saugų pirkimą.
- Fintech startuolis Vilniuje: naudoja biometrinį prisijungimą ir machine learning modelius anomalijoms aptikti.
- Smulkaus verslo savininkas: naudoja slaptažodžių valdytoją, dviejų veiksnių autentifikaciją ir periodinius darbuotojų mokymus.
Rizikos mažinimo privalumai Lietuvos rinkoje
Investicijos į kibernetinį saugumą atsiperka mažesnėmis operacinėmis rizikomis bei didesniu klientų pasitikėjimu. Lietuva, kaip skaitmeninės bankininkystės lyderė regione, turi sąlygas greitai įsidiegti pažangius sprendimus, kurie sumažina sukčiavimo mastą ir apsaugo tiek vartotojus, tiek verslus.
Išvados
Sukčiavimo atakos Lietuvoje rodo struktūrinę grėsmę: jos taikosi į įvairias gyventojų grupes ir naudojasi tiek technologijomis, tiek žmogaus psichologija. Geriausia apsauga – derinys: stiprios bankų saugumo priemonės, pažangūs technologiniai sprendimai ir nuolatinis gyventojų bei įmonių švietimas. Lietuviams verta būti budriems, naudoti 2FA, atnaujinti saugumo sprendimus ir kritiškai vertinti skubius pasiūlymus internete ar skambučius iš užsienio kalba prisistatantiems „bankų“ atstovams.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą