3 Minutės
Užtenka vienos detalės: įmonė nusprendžia atnaujinti gamybą ir įsigyja pažangų įrenginį. Kas tada? Greičiausiai — naujos galimybės, darbo našumas kyląs, o įmonė pradeda konkuruoti kitaip. Ministerija nori, kad tokių scenarijų būtų daugiau, ne tik vienas įmonėms laimingas atsitiktinumas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia priemonių paketą, kurio tikslas — pagreitinti technologinį atsinaujinimą ir auginti pridėtinę vertę. Pirmasis siūlymas: išplėsti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui. Paprasta logika. Investuok — mokėk mažiau. Jei įmonė investuoja į pažangias technologijas ar naują įrangą, jos apmokestinamas pelnas būtų sumažinamas dvigubai. Tokia schema jau veikia kai kuriose šalyse ir pasiteisina kaip akceleratorius investicijoms. Skaičiavimai rodo, kad viena tokia priemonė galėtų kasmet pridėti maždaug 0,25 procentinio punkto prie Lietuvos BVP.
Ar įmonės rizikuos daugiau? Kartais reikia tik aiškumo ir paskatos. Antrasis pasiūlymas – supaprastinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimą, kad daugiau verslų galėtų pasinaudoti MTEP lengvata. Dabar neretai būna neaišku, ar konkreti veikla atitinka MTEP kriterijus, tad verslas tiesiog vengia pulti prie inovacijų. Tai keičia.
Trečioji idėja orientuota į rizikos kapitalą: tikslinė gyventojų pajamų mokesčio lengvata tiems, kurie investuoja į ankstyvos stadijos startuolius. Daugiau investicijų į startuolius reiškia daugiau eksperimentų, daugiau sėkmių ir daugiau žingsnių link aukštos pridėtinės vertės ekonomikų.
Be to, ministerija svarsto naują subsidijų priemonę ypatingai didelėms investicijoms – projektais, kurių suma viršija 110 mln. eurų, ir kurie orientuoti į aukštą darbo našumą bei pažangią gamybą. Tokios investicijos gali tapti kertiniu akmeniu pramonės transformacijoje.
Tai – dalis platesnio plano „3i“, kurio tikslas pereiti prie tvaraus ir aukštos pridėtinės vertės augimo. Kelias nebus trumpas. Reikės koordinacijos: mokesčių politikos, investicijų skatinimo ir aiškių taisyklių MTEP srityje.
Jeigu priemonės bus įgyvendintos, jos gali sustiprinti eksporto potencialą, pritraukti užsienio ir vietines investicijas bei padėti auginti BVP.
Verdiktas? Idėjos bent jau skelbia aiškų siekį: padidinti eksporto mastą iki 50 mlrd. eurų ir žengti link 100 mlrd. eurų didesnio BVP šalies ekonomikai. Tai ambicija, reikalaujanti ne tik mokesčių pergudravimų, bet ir strateginių sprendimų, infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir verslo kultūros pokyčių. Ar Lietuva pasiruošusi? Laikas parodys, bet šios priemonės suteikia praktinį startą.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą