5 Minutės
Įvadas — kodėl šis pokytis svarbus Lietuvos rinkai
Sukčiavimų skaičius Lietuvoje auga kartu su technologijų plėtra: dirbtinio intelekto priemonės leidžia apgavikams kurti įtikinamesnes atakas, o mobiliąja bankininkyste naudojasi didžioji dalis gyventojų Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Bankų pranešimai apie naują pavedimų patikros mechanizmą, įsigaliosiantį nuo spalio 9 d., yra tiesioginis atsakas į šią grėsmę. Nors vartotojai gali pastebėti nedidelį pavedimų vykdymo delsą, naujovė padės sumažinti sukčiavimo riziką Lietuvos rinkoje ir apsaugoti lietuvių lėšas.
Ką keičia naujoji gavėjo patikra?
Nuo numatytos datos bankai pradės ne tik tikrinti gavėjo sąskaitos numerį, bet ir priskirtą gavėjo pavadinimą bei informaciją savo duomenų bazėse. Iki šiol dažnai patikra apsiribojo tik techniniu numerio suderinamumu; dabar sistema lygins įvestą gavėjo pavadinimą su banko turimais duomenimis ir, atsiradus neatitikimams, vartotojui pateiks informacinį pranešimą ar patvirtinimo užklausą.
Kaip tai veiks praktiškai?
Atliekant pavedimą per mobilųjį banką ar internetinę bankininkystę, sistema automatiškai palygins gavėjo sąskaitą su įvestu pavadinimu. Jei pavadinimas nesutaps arba duomenys kels įtarimą, ekrane pasirodys informacija: ar tikrai norite tęsti pavedimą? Vartotojas galės patvirtinti arba atšaukti operaciją. Tokia priemonė sumažins galimybes, kai sukčiai prašo pervesti pinigus į klaidingai pateiktas sąskaitas, prisistatydami įmonės ar valstybės institucijos atstovais.
Populiariausi sukčiavimo būdai Lietuvoje
Kibernetinio saugumo ekspertai ir bankų atstovai pastebi, kad dažniausiai pasitaikantys metodai yra duomenų žvejybos (phishing), telefoninės apgaulės ir investiciniai sukčiavimai. Lietuvoje, kaip rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys, 2025 m. pirmąjį pusmetį užfiksuota daugiau nei 800 investicinio sukčiavimo atvejų — gyventojų patirti nuostoliai viršijo 2 mln. eurų.
SMS, el. laiškai ir „falsy“ nuorodos
SMS žinutės ir elektroniniai laiškai su nuorodomis į falsifikuotas svetaines vis dar yra efektyviausias būdas išvilioti prisijungimus. Tokias žinutes lengva išsiųsti šimtais tūkstančių — tai pigi taktika, leidžianti greitai pasiekti daug žmonių.
Telefoninės atakos ir investiciniai žaidimai
Telefoniniai skambučiai, kuriuose sukčiai prisistato VMI, banko ar policijos darbuotojais, dažnai skatina skubotą pasitikėjimą. Investicinės apgaulės, kurios žada greitą pelną, sudaro didelę dalį nuostolių pagal vidutinę prarastą sumą — maždaug 2,7 tūkst. eurų vienam asmeniui. Iš visos registruotos investicinių sukčiavimų žalos pavyko susigrąžinti vos apie 2 %, o tai pabrėžia prevencijos svarbą.
Dirbtinis intelektas: naujovių nauda ir rizikos
Globalios tendencijos rodo, kad dirbtinis intelektas (DI) veikia dvejopu tikslu. Iš vienos pusės, DI leidžia bankams tobulinti sukčiavimo nustatymą ir elgesio analizę, didinant kibernetinio saugumo efektyvumą Lietuvos bankuose ir fintech sektoriuje. Iš kitos — tas pats DI įrankis gali būti naudojamas sukčių, kad automatiškai sugeneruotų paveikus melagingus laiškus, balso pranešimus ar net pilnavertes internets svetaines.
Kaip apsisaugoti: produktų funkcijos, palyginimai ir praktiniai sprendimai
Štai kokias technologijas ir sprendimus verta naudoti lietuviams ir Lietuvos verslams:
- Mobilioji bankininkystė su daugiafaktorine autentifikacija (MFA) — saugiausias pagrindas kasdieniams pavedimams.
- Operacijų patvirtinimo pranešimai ir gavėjo vardo tikrinimas — naujoji bankų funkcija, kuri sumažins netyčines pervedimų klaidas.
- Anti-phishing sprendimai ir URL patikros įrankiai naršyklėse — leidžia prieš atidarant patikrinti nuorodų saugumą.
- VPN ir saugumo sprendimai (pvz., patikimi produktai, kaip NordVPN) — ypač rekomenduojami dirbant viešose Wi‑Fi tinkluose.
- Slaptažodžių vadybos įrankiai ir dviejų faktorių autentifikacija — sumažina riziką, kad prisijungimai bus prarasti.
Palyginimas: greitis vs. saugumas
Įsidiegus gavėjo vardo patikrinimą, pavedimų apdorojimas gali užtrukti kelias sekundes ilgiau arba vartotojas gali gauti papildomą žinutę su prašymu patvirtinti. Tai nedidelė „kaina“ už ženkliai sumažėjusią sukčiavimo riziką. Verslui šis kompromisas ypač svarbus — mažesnės prarastos sumos ir mažesnės reputacijos rizikos.
Poveikis Lietuvos rinkai ir verslui
Lietuvos bankai ir fintech kompanijos aktyviai diegia pažangias kibernetinio saugumo priemones — tai atspindi tiek vartotojų lūkesčius, tiek reguliacinių reikalavimų spaudimą. Įmonės, veikiančios Vilniuje ir Kaune, privalo atnaujinti savo mokėjimų procesus ir klientų švietimą. Bankų siūlomi įrankiai padės sumažinti incidentų skaičių, bet svarbu, kad ir vartotojai liktų budrūs: nepasitikėti nepatikrintais skambučiais, neatskleisti prisijungimų ir nenaudoti viešų tinklų atliekant jautrias operacijas.
Išvados ir rekomendacijos
Naujoji pavedimų patikra — svarbus žingsnis stiprinant kibernetinio saugumo infrastruktūrą Lietuvoje. Nors tokios priemonės gali sukelti laikiną nesklandumą dėl papildomų patvirtinimų, ilgainiui jos turėtų sumažinti tiek individualias, tiek verslo patiriamas nuostolių sumas. Realiam efektui pasiekti reikia derinti technologinius sprendimus su plačiu gyventojų ir įmonių švietimu apie phishingą, DI keliamas grėsmes ir saugias mokėjimų praktikas.
Patartina: atnaujinti savo banko programėlę, aktyvuoti dviejų faktorių autentifikaciją, nenaudoti nuorodų iš neaiškių SMS ir el. laiškų, o įtariant sukčiavimą — nedelsiant susisiekti su savo banku. Toks proaktyvus požiūris padės apsaugoti lietuvių lėšas ir prisidėti prie saugesnės Lietuvos skaitmeninės erdvės.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai