15 Minutės
Šviesos nusileido paskutinei sesijai vykusiame ROCKIT, užbaigiančiame Lithuanian Fintech Wrap-up of the year 2025. Atmosfera buvo elektringa, gal net paremta moderatorės, Linos Žemaitytės-Kirkman, juokais ištartu įspėjimu „be maisto – be draugystės“. Publika reagavo šypsenomis ir lengvu pagarbiu virpuliu, kuris apibūdino vakarą.
Tačiau po juoku jautėsi įtampa. Po dešimtmečio sprogstamo augimo Lietuvos fintech ekosistema atsidūrė kryžkelėje. „Startuolių“ era baigėsi. „Scale-up“ etapas – sudėtingas ir netvarkingas. O „lyderystės“ etapas? Jį dar reikia apibrėžti ir įtvirtinti strateginiais veiksmais.
Atsakyti į egzistencinį klausimą – „Ką iš esmės reiškia vadovauti?“ – organizatoriai sukvietė tris autoritetingus atstovus, simbolizuojančius praeitį, dabartį ir ateitį fintech ekosistemoje:
Daumantas Dvilinskas, TransferGo generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas (The Global Scaler).
Indrė Dargytė, BeMyBond generalinė direktorė (The Regulatory Innovator).
Marius Jurgilas, Axiology vadovas ir buvęs Lietuvos banko valdybos narys (The Architect turned Founder).
Tai, kas vyko toliau, nebuvo mandagus, vienijančio sutarimo panelis. Tai buvo atvira, nefiltruota diskusija apie „apgavikus“, „dinozaurus“, kaimynų grėsmę ir prieštaringą mintį, kad galbūt Lietuva turėtų būti atsargesnė išduodama licencijas.
Part I: Defining the Target (Or "The 2028 Problem")
Lina Žemaitytė-Kirkman pradėjo tiesiu iššūkiu dėl nacionalinės strategijos: „Iki 2028 m. Lietuva turėtų tapti aukštos pridėtinės vertės fintech centru. Ką tai praktiškai reiškia?“ Ji kvietė panelistus aiškinti konkretų poveikį šalies ekonomikai, darbo rinkai ir technologiniam konkurencingumui.
Atsakymai atskleidė gilų susiskaldymą – skirtingi požiūriai į tai, kam išties tarnauti fintech sektoriui.
The Populist Approach: Marius Jurgilas, daug metų dirbęs politinių sprendimų rengime Centrinėje bankinėje, o vėliau pereidavęs į privačią sektorių su Axiology, teigė, kad sėkmės apibrėžimas pernelyg uždaras ir orientuotas į save. „Gali būti, kad gyvename burbule“, – perspėjo Jurgilas, nurodęs į salę pilną įkūrėjų ir teisininkų. „Čia kalbame tik su tais, kurie jau konvertuoti.“ Jis pabrėžė, kad „aukšta pridėtinė vertė“ nėra tik BVP rodikliai ar vienaragių vertinimai – svarbu, ką fintech atneša vidutiniam Lietuvos gyventojui. „Noriu matyti poveikį paprastam žmogui Lietuvoje. Aukšta pridėtinė vertė turėtų reikšti aiškų fintech poveikį šalies ekonominiam konkurencingumui.“ Jis įspėjo: jei močiutė Rokiškyje arba mokytojas Palangoje nejaus fintech naudos, strategija yra neteisinga.
The Hygienic Approach: Daumantas Dvilinskas, kurio TransferGo konkuruoja dešimtyse pasaulio rinkų, užėmė daug griežtesnę poziciją. Jo požiūriu, vertė negali būti statoma ant trapios bazės. „Norėčiau pridurti dar vieną dalyką,“ – permėtė Dvilinskas. „Turime išvalyti savo ekosistemą nuo apgavikų.“ Trumpa tyla užvaldė salę. „Tai privalo įvykti. Kitaip, jei negalėsime susitvarkyti su blogais žaidėjais, visi atrodys blogi. Negalime judėti pirmyn, jei nesuvaldysime to, kas dabar vyksta.“ Jis priminė, kad reputacijos valdymas yra strateginė sąlyga tarptautinei plėtrai.
The Evolutionary Approach: Indrė Dargytė pateikė pragmatišką vidurio kelią. „Nesisukime į pernelyg sudėtingas teorijas,“ – ragino ji. Jos požiūriu, strategija neturėtų keistis kiekvieną kartą, kai keičiasi valdžia – tai dažna Lietuvos politikos yda. „Problema Lietuvoje ta, kad kiekviena nauja vyriausybė bando išrasti ratą iš naujo, kad turėtų naujų laurų“, – pastebėjo ji. „Bet mums tereikia tęsti pradėtus procesus: kurti ekosistemą su gerai apmokamais darbo vietomis ir sąlygomis, kuriose lengva augti bei mastytis.“ Ji pabrėžė, jog tvarumas ir skalavimas turi eiti ranka rankon su reguliavimo stabilumu.
Jurgilas, nepamiršdamas savo aštraus humoro, užbaigė skyrių atsakydamas Dvilinskui: „Vienas pranešimas. Reikia ne tik išvalyti nuo apgavikų, bet ir nuo dinozaurų.“
Taip išryškėjo pagrindinis vakaro konfliktas. Dvilinskas nori pašalinti apgavikus; Jurgilas – atgyvenusias institucijas ir verslo žaidėjus. Kelias link 2028 m. greičiausiai reikalauja abiejų veiksmų – ir reputacijos valymo, ir organizacinių pokyčių.
Part II: The "Tick" Analogy (Identity and Adaptability)
Vienas atmintiniausių vakaro momentų buvo bandymas apibrėžti Lietuvos „dvasinį gyvūną“. Jei Rusija – lokys, Prancūzija – gaidys, o JAV – erelis, kas yra Lietuva fintech kontekste?
Indrė Dargytė kukliai pasiūlė „arklį“. Moderatorė juokavo apie „margą arklį“. Marius Jurgilas numetė bombą: „Teisingas atsakymas yra erkė.“
Publika nusijuokė, nes nebuvo aišku, ar tai įžeidimas, ar komplimentas. Jurgilas paaiškino savo metaforą: „Nes mes išsiurbiam viską iš to, kas yra prieš mus.“ Jo žodžiai, nors ir vaizdingai grubi formuluotė, siekė pabrėžti Lietuvos adaptabilumą ir sugebėjimą išnaudoti galimybes.
Metafora – gal vizualiai nepatraukli – turėjo pabrėžti Lietuvos išradingumą. „Mes paimame galimybes,“ – rimtai tarė Jurgilas. „Lietuva yra bendruomenė, labai prisitaikanti. Nepriklausomai nuo politinės sistemos ar priežiūros institucijų, mes išnaudojame galimybes.“ Jis kalbėjo apie gebėjimą greitai reaguoti į tarptautines tendencijas ir verslo modelius.
Jurgilas iliustravo mintį istorija apie didelę kriptovaliutų įmonę, kuri neseniai kreipėsi į jį. „Jie paklausė: 'Mariusai, galvojame atvykti į Lietuvą.' Aš pasakiau: 'Ar jūs pasiutę? Kas su jumis negerai?'“ Ironija buvo aiški – net ir jis, kaip ekosistemos kūrėjas, pripažino, kad reguliavimo aplinka kartais atrodo griežta. Vis dėlto kompanija užsispyrė, nes daugelis rekomendavo Lietuvą kaip patrauklią vietą. „Kartais mūsų šešėlis didesnis nei manome,“ – prisipažino Jurgilas. „Erkės“ mentalitetas reiškia, kad net ir priešiškoje aplinkoje Lietuva randa būdą prilipti prie pasaulinių tendencijų – kripto, crowdfunding ar dirbtinio intelekto – ir iš jų išgauti vertę.
Part III: The "Crooks" and The Reputation Trap
Visos diskusijos metu Daumantas Dvilinskas nuolat sugrįždavo prie reputacijos temos. Kaip tarptautinį pinigų judėjimą valdantis vadovas, jis jaučia vadinamąjį „Lietuvos nuolaidos“ efektą kiekvieną kartą, kai Vilniuje sprogsta skandalas.
„Jaučiu daug užuojautos Lietuvos bankui,“ – sakė Dvilinskas, pripažinęs sunkų reguliuotojo išvalymo darbą per pastaruosius trejus metus. „Begaliniai skandalai, begalinės problemos... Kiekvienas blogas įvykis – dėmė ant visų mūsų.“ Jis pabrėžė, kad reputacijos valymas yra svarbus ne tik vidaus pasitikėjimui, bet ir tarptautiniam pripažinimui bei investicijų pritraukimui.
Tai brandžių lyderių perspektyva. Prieš dešimt metų tikslas buvo „daugiau įmonių“. Šiandien – „geresnės įmonės“. „Inovacijos reikalauja rizikos, bet rizika turi vykti aplinkoje, kurioje esame daug švaresni nei anksčiau,“ – argumentavo Dvilinskas. „Jei negalime susitvarkyti su blogais žaidėjais, stovime vietoje.“ Jis priminė, kad investuotojai ir partneriai vertina ne tik idėjas, bet ir reguliacinį stabilumą bei reputaciją.
Dvilinskas pateikė įspūdingą statistiką: Iš 20 000 IT darbo vietų Lietuvoje, 40% dabar priklauso Fintech sektoriui. Talentų yra. Tankumas – taip pat. Tačiau jei reputacija sugrius dėl kelių „apgavikų“, šie specialistai gali persikelti į Airiją ar Latviją. Dvilinskas ragino bendruomenę būti mažiau atlaidžią dėl šešėlinės veiklos. „Naujienos yra naujienos ir mes turime būti aktyvūs dalyviai prižiūrint savo ekosistemą,“ – sakė jis, kviesdamas priežiūros iniciatyvas ir savitvarką.
Part IV: The "Elephant in the Room" (Latvia vs. The World)
Diskusija neišvengiamai pasisuko prie regioninių konkurencijų. Tą pačią dieną Latvija paskelbė svarbią naujieną apie kripto licencijavimą, demonstruodama naują agresyvų požiūrį Rygoje.
Jurgilas tiesiai paklausė apie „drambį kambaryje“. „Latvija šiandien padarė reikšmingą pareiškimą. Ar mūsų lyderystė yra iššaukiama? Yra,“ – prisipažino jis. Jis prisiminė pernykštę konferenciją, kurioje Latvijos banko vadovas tiesiogiai kvietė kripto kompanijas, sukeldamas tylą salėje.
Indrė Dargytė patvirtino šį judėjimą remdamasi pastaraisiais kelionėmis. „Ką tenbegalėčiau, gubernatorius ar jo pavaduotojas sako: 'Mes atviri, atvykite ir verskitės.'“ Vis dėlto ji pastebėjo, kad Latvija tik vejasi ir, jos vertinimu, yra maždaug ketveriais metais atsiliekanti nuo Lietuvos ekosistemos brandos.
Daumantas Dvilinskas atmetė regioninį jaudulį. „Konkurencija su Latvija juokinga,“ – juokais tarė jis. „Mes nekonkuruojame su Latvija. Mes konkuruojame su Airija. Mes konkuruojame su JAV. Mes varžomės su brandžiomis centrinėmis ekosistemomis, kur auga aukštos kokybės fintech įmonės.“ Jo požiūris buvo, kad susitelkimas į regioninius ginčus išblaško nuo ambicijų konkuruoti globaliai.
Šis teiginys susilaukė pritariantčių galvų linktelėjimų. Sutarta, kad įsivelti į Baltijos sukilimus – tai išblaškyti dėmesį. Jei Lietuva siekia tapti „High Value Hub“ iki 2028 m., jos etalonai turi būti Dublin, London ir New York, o ne Ryga.
Part V: Regulation – The Accelerator or The Brake?
Indrė Dargytė, veikdama griežtai reguliuojamoje crowdfunding srityje su BeMyBond, pateikė pavyzdį, kaip reguliavimas gali sukurti rinkas ir suteikti konkurencinį pranašumą.
„Džiugu pasakyti, kad crowdfunding rinka tikrai eina pirmyn,“ – pastebėjo ji. Jos įmonė inovavo, sujungdama obligacijų instrumentus su crowdfunding režimu – sprendimu, kuriam reikėjo Lietuvos banko atvirumo ir proaktyvios komunikacijos. „Mums patvirtinimas užtruko 14 mėnesių,“ – pridūrė ji, švelniai kritikuodama reguliatoriaus tempą, – „bet jie pripažino inovaciją.“ Tai pavyzdys, kaip aiškūs, aukšti standartai gali sukurti eksportuojamą praktiką.
Rezultatas? Lietuvos crowdfunding rinka šiemet pasiekė 1 mlrd. eurų refinansuotų paskolų ribą. Palyginimui, Olandija pasiekė 1,2 mlrd. per 12 metų – Lietuva tą ribą pasiekė per pusę laiko. Tai rodo, kad pro-reguliacinis požiūris ir verslo įgūdžiai gali sudaryti spartesnį augimą.
„Mes eksportuojame standartus į kitas ES šalis,“ – aiškino Dargytė. Kol Vokietija lobavo vengti ES reguliavimo tam, kad išlaikytų konkurencinį pranašumą, Lietuva priėmė taisykles ir dabar jos platformos plečiasi po ES, nes jau yra patikrintos griežtais reikalavimais. Aukštos kokybės reguliavimo poveikis matomas tarptautinėje plėtroje ir pasitikėjime.
Vis dėlto ji įspėjo Lietuvos banką dėl naujo „brandos“ fokusavimo. „Labai tikiuosi, kad 'brandumas' nereiškia 'lėtinimo',“ – sakė ji. „Tikimės, kad reguliuotojas nepraras tempo. Gal neperlenkti lazdos, bet išlaikyti tempą.“ Ši pastaba atspindėjo baimę, kad pernelyg griežtas ir lėtas reguliavimas gali stabdyti inovacijas ir tarptautinį konkurencingumą.
Part VI: The Controversial Solution – "Slow Down Licensing"
Tuomet pasklido neregėtas, paradoksalus siūlymas.
Paklaustas, kas padėtų Lietuvos įmonėms mastytis, Daumantas Dvilinskas nekalbėjo apie dotacijas ar greitesnius patvirtinimus. Jis paprašė priešingai.
„Būčiau prieštaringas. Pasakyčiau: sulėtinkime licencijavimą tiek, kiek įmanoma.“
Lina Žemaitytė-Kirkman nusijuokė, nustebusi. Tačiau Dvilinskas buvo rimtas. „Neduokite licencijų kiekvienam, kas įeina pro duris. Tai nėra gera receptūra tvariai ekosistemai.“
Jo argumentas – kokybės kontrolė. Jei licencija per lengvai gaunama, ji neturi vertės. Toks lengvas prieinamumas pritraukia arbitražo ieškotojus, o ne rimtus kūrėjus. Jis paaiškino: „Tačiau kai licencija yra suteikta, reikia leisti įmonėms taikyti rizika grįstą požiūrį... Viskas, ko prašome, yra lygios konkurencijos sąlygos.“
Dvilinskas teigė, kad šiuo metu egzistuoja reguliacinis arbitražas – įmonės renkasi kitus jurisdikcijas, nes ten „lengviau“. Vietoj to, kad mažintume standartus, Lietuva turėtų pakelti įėjimo barjerą, bet sumažinti operacinę trintį viduje – teikti aiškias taisykles, aiškią priežiūrą ir efektyvią sprendimų priėmimą. „Kartais mažiau reiškia daugiau,“ – suformulavo jis, pabrėždamas kokybę virš kiekybės.
Part VII: Brussels, AI, and the "European Dream"
Panelis išplėtė vaizdą į Europos kontekstą. Marius Jurgilas, priminęs savo politinį foną, nurodė klaidingą įsivaizdavimą: „Kai kurie galvoja, kad fintech strategija kilo Lietuvoje. Klaida. ES pradėjo fintech strategiją 2018 m. Lietuva tiesiog labai išnaudojo europinę svajonę.“ Jis pažymėjo, kad įėjimas į ES politikos diskursą leido Lietuvai pritraukti investicijas ir pripažinimą.
Tačiau žaidimas pasikeitė. Lietuva nebe vien taisyklių vykdytoja, bet potenciali jų formuotoja. „Dabar turime balsą,“ – ragino Jurgilas. „Turime būti prie stalo politikos lygmenyje. Belgai ir latviai kelia savo darbotvarkes.“ Jis pabrėžė būtinybę aktyviai dalyvauti ES reguliavimo formavime.
Jis konkrečiai nurodė eIDAS (Europos skaitmeninės tapatybės) kaip kitą mūšio lauką. „Nieks neieško vien tik Lietuvos tapatybės sprendimų. Ateitis – eIDAS. Ar mes dalyvaujame?“ – klausė jis, kviesdamas investuoti į skaitmeninės tapatybės sprendimus, kurie gali tapti eksporto produktu.
Dvilinskas tai patvirtino pasidalindamas įžvalgomis iš nesenios vakarienės Briuselyje su Komisijos atstovais. „Realistiškai, didžiausi challenger bankai yra Europoje. Didžiausi mokėjimų apdorotojai – Europoje. Mes pagaliau lenkiame Jungtines Valstijas,“ – teigė jis. Vis dėlto jis įspėjo apie galimą atkirtį: tradiciniai bankai ir atsilikusios šalys lobuoja Briuselyje už perteklinį reguliavimą, nes negali konkuruoti inovacijomis. „Mūsų balsas dabar svarbesnis nei bet kada, kad atvirkščiai sureguliuotume šį stilių.“
Kalbant apie dirbtinį intelektą, Dvilinskas mato jį kaip įrankį „hiperpersonalizacijai“. „Kokį naštą dedame ant kiekvieno vartotojo dėl nevisiškos informacijos?“ – klausė jis. „Net kovodami su sukčiavimu, mes sustabdome 3–4% klientų, kad pagautume 0,3% blogų transakcijų.“ DI pažadas – sumažinti šią neefektyvumą, leidžiant „geraems“ klientams sklandžiai atlikti operacijas ir tiksliai identifikuoti blogus aktorius.
Part VIII: The Final Verdict – Resilience and "No More Apologies"
Artėjant vakaro pabaigai, Lina Žemaitytė-Kirkman paprašė galutinių prioritetų.
Jurgilas nutempė diskusiją nuo technologijų prie sociologijos. „Be jokios abejonės, pirmiausia – atsparumas kaip visuomenės savybė.“ Jis pasitelkė Daron Acemoglu, MIT profesorių ir Nobelio premijos laureatą, pridurdamas: „Turime naudoti DI ne tik procesų efektyvumui, bet ir tam, kad leistume visuomenės apatinei sluoksniui kilti.“ Jei fintech liks elitine burbule Vilniuje, jis galiausiai bus atstumtas likusios šalies. Sektorius turi parodyti vertę ir „pakraščiams“ – regionams, mažesniems miestams ir kasdieniams vartotojams.
Veiksmai per artimiausius 12 mėnesių:
Paprašyti vieno konkretaus veiksmo, kurį Lietuva galėtų atlikti stiprinti savo lyderystę:
Daumantas Dvilinskas: „Pakeiskime politiką baudų srityje.“ (Tai sulaukė plojimų iš salėje buvusių įkūrėjų, kurie pavargo nuo griežtos reguliatoriaus rankos).
Indrė Dargytė: „Nesustokite. Tiesiog tęskite statybą. Mes judame teisinga kryptimi.“ Ji pabrėžė nuoseklumo reikšmę ir investicijų pritraukimą palaikant stabilų reguliacinį foną.
Marius Jurgilas: „Nustokite atsiprašinėti ir tiesiog žiūrėkite pirmyn.“ Jis ragino labiau pasitikėti savimi ir imtis aktyvesnio vaidmens tarptautinėje politikoje bei inovacijų formavime.
.avif)
Conclusion: The End of Innocence
Lithuanian Fintech Wrap-up of the year 2025 baigėsi ne švelniu pagyrimu, o raginimu imtis veiksmų. Panelis aiškiai parodė, kad lengvo augimo „Auksinė era“ baigėsi. Dabar laukia atsakingesnis, kryptingesnis etapas.
Naująją erą galima apibūdinti keliais bruožais:
Aukšti standartai: noras uždaryti duris apgavikams ir „turistų“ licencijoms bei užtikrinti aukštą reguliacinį lygį.
Globalios ambicijos: nusigręžimas nuo regioninių kaimynų konkurencijos ir siekis konkuruoti su Airija bei JAV.
Gilus integravimas: fintech įtraukimas į Europos politikos audinį (Briuselis) ir Lietuvos visuomenę (atsparumas, regioninė nauda).
Kai auditorija išėjo iš ROCKIT į Vilniaus naktį, Marius Jurgilas žodžiai aidėjo: „Nustokite atsiprašinėti.“ Lietuva sukūrė jėgainę. Ji turi talentų (40% IT sektoriaus), kapitalo (€1 mlrd. crowdfunding). Ji turi reguliacinius randus ir patirtį. Dabar reikalinga pasitikėjimo dozė, kad elgtųsi kaip lyderė, kuria nori būti.
.avif)
 |  |  |
Šaltinis: smarti
Komentarai
Jonas
Dirbu fintech, matau tą problemą: talentai bėga kai reputacija krenta. 'Nustokite atsiprašinėti', aš už, bet kaip konkrečiai? Planas? 🤔
Rytis
Ar tikrai lėtinti licencijavimą padės? Skamba kaip rizikinga idėja, lengvi klajokliai vs realūs startuoliai... Kas apsaugos nuo biurokratijos?
Mantas
Oho, rimtai? 'erkė' ir 'apgavikai', dialogas kirba. Reputacija svarbu, bet gal per daug panikos... Gera tema, bet reikia daugiau veiksmų
Palikite komentarą