13 Minutės
2025 metai bus prisimenami kaip lūžio taškas Europos finansų reguliavime. Būtent šiais metais teoriniai principai tapo praktika – įsigaliojo Skaitmeninio veiklos atsparumo aktas (DORA), rinkos kripto-assetams reguliavimas (MiCA) pradėjo veikti griežčiau, o AI Act ėmė perbraižyti automatizuotos finansų veiklos ribas.
Tokio plataus masto permainų fone ROCKIT renginio metu vykusi Lietuvos fintech apžvalga 2025 pristatė atvirą ir tiesmuką diskusiją, kurioje tradicinis reguliavimo žargonas buvo keičiamas konkrečiais vertinimais. Vienoje pusėje sėdėjo Marius Skuodis, Lietuvos banko valdybos narys, atstovaujantis vienam iš pažangiausių ir tuo pat metu griežtai tikrinamų Europos reguliuotojų. Priešingoje pusėje – Chris Crespo, Nordic Fintech Magazine bendraįkūrėjas, užduodantis nepatogius klausimus.
Toliau vykusi diskusija nebuvo įprastas politikos atpasakojimas; ji atskleidė nepateisintas lūkesčių sritis kripto sektoriuje, konkurencijos „nematomą grėsmę“, sumažinančią būsto paskolų palūkanas, ir persvarstytą viziją 2026 metams. Buvo aptarti tiek praktiniai reguliavimo sprendimai, tiek rinkos dinamika, svarbi verslams ir vartotojams.
2025 metų realybės patikrinimas: „Mes vis dar alkanas“
Crespo pradėjo pokalbį pripažindamas šių metų reikšmingumą. Kai DORA, MiCA ir AI Act įsigaliojo beveik tuo pat metu, reguliatoriaus spaudimas tapo akivaizdus. Pirmasis jo klausimas smogė tiesiai į centrinio banko filosofijos esmę: Ar atitikties reikalavimų našta negaivina inovacijų apetito?
Skuodžio atsakymas buvo greitas ir tvirtas. "Mes esame įsipareigoję inovacijoms. Visada buvome. Klausimas – kaip greitai prisitaikome prie naujų realijų?"
Jis nurodė konkrečius pasiekimus kaip įrodymą, kad reguliatorius neprarado savo aštrumo. Pirmoji MiCA licencija, išduota Robinhood, buvo itin pastebima, tačiau Skuodis užsiminė, kad tokių sprendimų dar bus („tikiuosi, kad netrukus sulauksime daugiau“). Tai parodo, kad Lietuvos reguliavimo politika aktyviai reaguoja į Europos lygmens reikalavimus.
Jis taip pat pabrėžė DLT Pilot Regime, pažangų reguliacinį smėlio dėžės modelį blokų grandinės infrastruktūrai.
Tačiau inovacijos nėra tik startuolių privilegija. Skuodis atkreipė dėmesį į tradicinį bankininkystės sektorių, paminėdamas didžiausio Lenkijos banko PKO atėjimą ir operacinį FIBU startą. "Labai tikiuosi, kad PKO netrukus taps įprasta dukterine įmone," – pridūrė jis, pabrėždamas reguliatoriaus siekį užtikrinti nuolatinį užsienio bankų įsipareigojimą ir gilumą rinkoje.
Revolut poveikis: „Nematomos grėsmės“ aukštoms palūkanoms
Vienas ryškiausių pokalbio epizodų sukosi apie fintech poveikį kasdieniam vartotojui. Daugelį metų lietuviai kentėjo dėl aukštų būsto paskolų palūkanų – reiškinio, kurį ekspertai dažnai aiškino kaip „geopolitinio rizikos priedo" kainą.
Skuodis šią naratyvą iššovė įrodymu iš 2025 metų. "Kai Revolut pasirinko įeiti į hipotekų rinką, tai iš tiesų turėjo stiprų poveikį situacijai Lietuvoje," – paaiškino jis. "Būsto paskolų palūkanos iš tiesų pradėjo mažėti." Ši dinamika rodo, kad skaitmeninės bankininkystės įmonės gali tiesiogiai paveikti kainodarą tradicinėse finansų paslaugose.
Crespo tiksliai pavadino tai "Nematomąja grėsme."
Skuodis išsamiau paaiškino: "Ilgą laiką girdėjau, kad mokame aukštas palūkanas dėl geopolitinio rizikos fakto. Tačiau pagalvokite – geopolitinės rizikos neseniai tik didėjo. Vis dėlto tuo pačiu metu mūsų palūkanos pradėjo mažėti. Kodėl? Konkurencija."
Toks centrinio bankininko pripažinimas yra reikšmingas. Jis patvirtina ilgai sklandžiusią fintech prielaidą, kad skaitmeniniai iššūkiai gali priversti tradicinius rinkos dalyvius gerinti kainodarą net ir sudėtinguose produktų segmentuose, kaip būsto paskolos. Tai tampa ir praktiniu argumentu, kodėl Lietuvos bankas tęsia naujų dalyvių pritraukimą: vartotojų gerovė yra tiesiogiai susijusi su rinkos konkurencingumu.
Rodo KPI perskirstymą: nuo licencijų skaičiaus prie brandos
Svarbi strateginė permaina Lietuvos banko veikloje paaiškėjo, kai Crespo uždavė klausimą apie pagrindinius veiklos rodiklius (KPI). Daugelį metų sėkmės rodikliu Lietuvoje buvo kiekis – kiek licencijų galima išduoti? Kaip sparčiai gali augti ekosistema?
2025 metais toks rodiklis tapo nebeprioritetu.
"Mūsų KPI nėra licencijų skaičius," aiškiai pareiškė Skuodis. "Tai nėra apie naujų licencijų skaičių. Manau, apie ką mes kalbame – tai sistemos brandumas." Šiuo požiūriu akcentuojamas ilgalaikis tvarumas ir institucinis pasirengimas veikti pagal aukštesnius standartus.
Reguliatorius dabar naudoja vadinamąjį "kompozitinį indikatorių", vertinantį kiekvienos vertikalės sveikatą. Tai apima ataskaitų kokybę, pateikimų operatyvumą ir pažeidimų skaičių tikrinimų metu. Tokia metrika padeda nukreipti priežiūros resursus ten, kur reikia, ir skatina geresnę atskaitomybę.
"Mūsų noras – kad rinka pereitų į brandesnę situaciją, priešingą tam, ką matėme praeityje," sakė Skuodis. Jis pabrėžė, kad kovos su pinigų plovimu (AML) srityje galutinis tikslas yra reputacija – užtikrinti, kad tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas (IMF) ir Europos Taryba, matytų Lietuvą kaip "patikimą jurisdikciją" ir laikytų ją toli nuo bet kokių "pilkųjų sąrašų".
„Per daug pavargusi“ sistema: perspėjimas dėl pelningumo
Nors bendri skaičiai atrodo gerai – kaip renginio pradžioje pristatė Greta Ranonytė – Skuodis pateikė niuansuotą ir kiek nerimą keliančią sektoriaus pelningumo apžvalgą.
"Man labai neramu, ir aš tai galiu atvirai pasakyti, ar mes nejuntame, kad einame link 'per daug pavargusios' sistemos," jis prisipažino. Tai yra perspėjimas, skirtas tiek reguliatoriams, tiek investuotojams bei verslininkams.
Jo nerimas susijęs su rinkos koncentracija. Nors sektorius viso yra pelningas, Skuodis pastebėjo, kad keli dideli žaidėjai "okupuoja beveik visą rinką" ir sugeneruoja daugumą pelno. Tuo tarpu ilga uodega mažesnių subjektų stengiasi rasti tvarų verslo modelį. Tokia struktūra didina sisteminę riziką ir mažina inovacijų įvairovę.
"Jei negaunate pelno vienerius metus, greičiausiai tai dar priimtina. Antri metai – gali nutikti. Treti – tegul. Bet jei jūs nesate pelningi nuo savo įkūrimo prieš penkerius ar šešerius metus, tada kyla klausimas," argumentavo jis. Tai iškelia poreikį rimtai vertinti verslo ilgaamžiškumą ir investicijų kokybę.
Tokia „pavargimo“ būsena gali reikšti konsolidacijos bangą arba „zombinių" fintech'ų atranką – įmonių, kurios egzistuoja ant investuotojų pinigų, bet nerado tikro produkto ir rinkos derinio. Atsiradus naujiems modeliams, pavyzdžiui, stablecoins, reguliatorius ypač susirūpinęs dėl ekosistemos, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo sveika, bet iš tikrųjų yra trapė.
Kripto nusivylimas: „Tikėjomės kur kas daugiau"
Galbūt pats atviriausias pokalbio momentas įvyko kalbant apie kripto sektorių ir MiCA įgyvendinimą. Lietuva, anksti pozicionavusi save kaip kripto-draugišką centrą, turėjo didžiulių vilčių pereinant prie MiCA režimo.
Tačiau, kaip atskleidė Skuodis, šios vilties nebuvo pilnai pateisintos.
"Mes tikėjomės kur kas daugiau iš sektoriaus kaip tokio," jis pasakė atvirai. Nepaisant renginių organizavimo, lūkesčių laiškų ir gerųjų praktikų sklaidos, konversijos rodiklis pasirodė neįspūdingas, o pasirengimas atitikčiai – nevienodas.
"Iš visų virtualių turto paslaugų teikėjų, registruotų Lietuvoje... tik maždaug 50 pateikė paraišką licencijai gauti Lietuvos banke," Skuodis atskleidė. Dar blogiau, 40% tų paraiškų atkeliavo paskutiniais dviem mėnesiais, sukurdami srautų kamščius ir logistikos iššūkius procesų valdymui.
.avif)
"Pagal teisės aktus, minimali paraiškos įvertinimo trukmė siekia apie penkis mėnesius," jis pažymėjo, išryškindamas logistinę neįmanomybę, susidariusią dėl vėlyvų paraiškų. Lietuvos bankas net įdarbinęs 17 papildomų pilno etato darbuotojų (FTE) specialiai tikėdamasis gausaus srauto – srautas atvyko pavėlavo ir buvo mažesnis nei tikėtasi.
Kodėl trūko paraiškų kokybės? Skuodis diagnozavo problemą brandos trūkumu. "Kai neturite valdybos, jūs turite ją turėti prieš pateikdami paraišką licencijai. Kai negalite parodyti, kas yra jūsų akcininkai, jau nekalbant apie lėšų kilmę... tai yra pamatinis dalykas bet kuriai finansų įmonei." Šie trūkumai atskleidžia, kad daugelis subjektų neatitinka minimalių korporacinių ir AML standartų.
Jis taip pat išryškino platesnę Europos tendenciją. "Iš visų MiCA licencijų Europoje 70% išdavė vos keturios šalys." Šios šalys, anot jo, jau turėjo iš anksto su MiCA panašias taisykles, suteikusias jų įmonėms pranašumą. Kitiems pereiti iš nereguliuotos „Liko Vakarų" stadijos prie pilnos finansinės atitikties pasirodė per didelis šuolis daugeliui kripto startuolių.
Trinties mažinimas: „Mažo rizikos" persvyravimas
Crespo nukreipė pokalbį prie „trinties" sąvokos ir reguliatoriaus vaidmens ją mažinant. Čia Skuodis išskyrė svarbų 2025 metų teisėkūros laimėjimą: diferencijuoto požiūrio į mažos rizikos mokėjimo modelius įvedimą.
"Jei esi fintech įmonė ir tavo klientai apskritai yra mažos rizikos, kodėl turėtum turėti tuos pačius AML standartus kaip įmonė, dirbanti su kriptovaliutomis?" Skuodis retoriškai paklausė. Tokios diskusijos apima rizikos pagrindu nustatomą priežiūrą ir protingą reguliavimo naštos mažinimą.
Lietuvos bankas aktyviai dalyvavo teisėkūros diskusijose, kad būtų išskirtos šios išimtys, įrodydamas pasirengimą sumažinti atitikties naštą ten, kur tai yra pagrįsta. Skuodis minėjo ir naują praktiką – "administracinius susitarimus" po patikrinimų, leidžiančius įmonėms derėtis dėl sprendimų ir ištaisyti trūkumus be teismo procesų, taip spartinant problemų sprendimą ir mažinant teisinę riziką.
"Mes tikrai stengiamės patikrinti... Ar tai iš tiesų realybė [kad esame griežti], ar tai tik teisininkų interpretacijos?" jis juokavo, pabrėždamas pasirengimą išklausyti pagrįstus rinkos skundus ir koreguoti priežiūros praktiką.
Tylioji konkurencija Baltijos regione
Paklaustas apie regioninę dinamiką – "tyliąją konkurenciją" tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos – Skuodis pasirodė pragmatiškas. Jis pripažino, kad nors Baltijos šalys dažnai suvokiamos kaip vieningas regionas, kiekviena šalis kovoja dėl talentų ir kapitalo.
"Mūsų stiprybė yra mūsų ekosistema," jis teigė. "Lietuvoje galite sukurti banką nuo nulio. Galite pradėti su keliais dalyviais ir teikti įvairias paslaugas." Tai nurodo infrastruktūros ir teisinės aplinkos privalumus, kurie palengvina naujų finansinių paslaugų diegimą.
Tačiau jis pripažino ir prekės ženklo problemą. "Iš savo pokalbių su fintech įmonėmis kitose jurisdikcijose matau, kad jie praktiškai nežino apie Lietuvą," jis sakė. Nors jie žino Liuksemburgą kaip finansų centrą ir Estiją kaip skaitmeninio pionieriaus pavyzdį, Lietuva dažnai lieka mažiau pastebėta, nepaisant itin skaitmenizuoto privataus sektoriaus ir palankių verslo sąlygų.
Kad tai pakeistų, Skuodis pasiūlė, jog Lietuvai reikia naujo "killer feature" – ko nors, kas primintų ankstesnį konkurencinį pranašumą: tiesioginį prieigą prie centrinio banko mokėjimų sistemos (CENTROlink). Tokia prieiga gali būti reikšmingas argumentas tarptautiniams žaidėjams rinktis Lietuvą kaip operacijų centrą.
"Reikia turėti kažką ypatingo ant viršaus," jis svarstė, kviesdamas rinką generuoti idėjas, kas galėtų būti kitas konkurencinis pranašumas. "Mes esame brandus sektorius... standartai turi išlikti aukšti. Bet kas turėtų būti tas papildomas privalumas?" Šis klausimas skirtas skatinti viešą ir privačią iniciatyvą naujiems infrastruktūros ir paslaugų sprendimams kurti.
2026 metai ir toliau: atsparumas, DI ir skaitmeninis euras
Uždarydamas sesiją, Skuodis apibrėžė strategines prioritetines sritis artimiausiems trims–penkeriems metams. Raktinis žodis čia – Atsparumas.
"Tai bus apie atsparumą, pirmiausia centrinio banko ir viso finansų sektoriaus," jis sakė. Toks dėmesys yra suprantamas atsižvelgiant į geopolitinį klimatą ir DORA operacinius reikalavimus, kurie verčia institucijas stiprinti kibernetinę saugą, tiekimo grandinės stabilumą ir operacinį atsparumą.
Tačiau inovacijos lieka darbotvarkėje. Skuodis išskyrė tris dideles sritis, kurios apibrėš 2026 metų reguliacinę aplinką:
DI priežiūroje: kovojimas su ES AI Act reikalavimais ir dirbtinio intelekto įtaka finansinėms paslaugoms, įskaitant automatizuotus rizikos vertinimo modelius, veiklos automatizaciją ir sprendimų paaiškinamumą.
Blockchain integracija: aktyvus reagavimas į naujus blokų grandinės modelius, ypač stablecoins, ir jų sąsajos su tradicine finansų infrastruktūra, rezervinėmis procedūromis bei mokėjimų sistemos sąveika.
Skaitmeninis euras: pasirengimas tiek didmeniniam, tiek mažmeniniam skaitmeninio euro diegimui, įskaitant technines, teisines ir operacines parengtis bei potencialių poveikį bankų likvidumui ir mokėjimų infrastruktūrai.
"Tai yra pokyčiai, kurie darys įtaką mums, ir mes turėsime surasti kelią, kaip tai panaudoti savo naudai," Skuodis apibendrino. Šios kryptys reikalauja tiek techninio pasirengimo, tiek aiškios reguliacinės vizijos, kad būtų užtikrintas tvarus sektoriaus augimas.
Kai užsibaigė fireside chat, auditorijoje vyravo santūrus ryžtas. Fintech augimo „šventės“ fazė gali būti pasibaigusi, jas pakeitė rimtesnė, aukštesnio lygio atitikties ir gilios technologijos integracijos era. Vis dėlto, kaip aiškiai pabrėžė Skuodis, Lietuvos bankas neketina tapti pasyviu stebėtoju. Jie lieka, jo žodžiais tariant, "vis dar alkani." Šis pareiškimas signalizuoja tolesnį reguliavimo ir rinkos bendradarbiavimą, siekiant saugios, inovatyvios ir vartotojams naudingos finansų sistemos ateities.
Šaltinis: smarti
Komentarai
Duomai
Patinka KPI persvyravimas nuo licencijų prie brandos. Bet "per daug pavargusi" sistema baugina. Jei nebus pelningumo, lauk konsolidacija
Dainius
Ar tikrai visi fintech'ai dabar pasiruošę? daug paraiškų be valdybų, 5 mėn vertinimui, o laikas bėga... Šiek tiek skeptikas
Moneta
Realiai 2025 kaip lūžis — netikėjau, kad MiCA ir DORA vienu metu taip pavers žaidimą. Revolut efektas įdomus, bet rizikos neišnyksta...
Palikite komentarą