9 Minutės
Lietuvos fintech ekosistemos naratyvas pasikeitė. Tai nebėra pasakojimas apie kaudamąsi įrodinėjantį startuolių judėjimą, o apie subrendusį ekonominį variklį, kuris susiduria su sudėtingais brandos reikalavimais ir struktūrinėmis permainomis.
Ši transformacija buvo pagrindinis renginio „Lithuanian Fintech Wrap-up of the year 2025“ akcentas, pristatytas šiandien ROCKIT erdvėje Gretos Ranonytės, Fintech Hub LT vadovės. Prieš pilną industrijos lyderių, reguliavimo institucijų atstovų ir inovatorių salę, Ranonytė pateikė išsamiausią šių metų duomenų rinkinį, piešiantį vaizdą apie sektorių, kuris šiandien yra svarbi nacionalinės ekonomikos atrama, tačiau ruošiasi reikšmingoms struktūrinėms permainoms 2026 m.
Makro poveikis: 3,6 mlrd. € pridėtinė vertė
Ranonytė pradėjo nuo dažnai skeptikų užduodamo klausimo: kaip įvertinti tikrąją vertę, kurią kuria Lietuvoje veikiančios, bet visam pasauliui paslaugas teikiančios fintech įmonės?
Remdamasi naujausiais Eurostat duomenimis, išvada buvo aiški. 2024 m. sektoriaus pridėtinė vertė (value added) Lietuvos ekonomikai pasiekė apie 3,6 mlrd. €. „Matome, kad eksponentinis augimas prasidėjo būtent tuomet, kai fintech įmonės įsiliejo į ekosistemą“, – pažymėjo Ranonytė, nurodydama dešimties metų tendencijų kreivę, kuriai fintech sektoriaus augimas suteikė stiprų smūgį.
Tačiau poveikis nėra vien tik BVP ar pridėtinės vertės rodiklių klausimas; jis iš esmės pertvarkė darbo rinką. Per pastarąjį dešimtmetį finansų ir draudimo sektoriuje dirbančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo įspūdingu 40%. Palyginimui, ES vidutinis šios srities augimas siekė tik apie 1%.
„Išskirtinumas Lietuvoje yra tame, kur dirba šie žmonės“, – aiškino Ranonytė. „Skirtingai nei ES vidurkis, kur talentas koncentruojasi didelėse tradicinėse korporacijose, mūsų augimą varo smulkios ir vidutinės fintech bendrovės.“ Papildomai ji pabrėžė, kad šis darbo vietų skaičiaus augimas prisidėjo prie aukštesnės pridėtinės vertės darbų kūrimo, pritraukė tarptautinius specialistus ir skatino perspektyvių technologijų plėtrą Lietuvoje, tokių kaip mokėjimų infrastruktūros sprendimai, atvirų bankininkystės API integracijos ir saugios autentifikacijos sistemos.
Mokesčių realybė ir „Binance efektas“
Sektoriaus finansinis indėlis į valstybės biudžetą pasiekė rekordines aukštumas. Okredo pateikti duomenys rodo, kad per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius fintech bendrovės sumokėjo apie 232 mln. € mokesčių – suma, kuri beveik atitinka visų 2024 m. mokestinių įnašų dydį.
Visgi Ranonytė atkreipė dėmesį į svarbų niuansą interpretuojant šiuos skaičius ateičiai. Ji pažymėjo, kad antras pagal dydį sektoriaus mokesčių mokėtojas tebėra DFINITY (Binance), o tai lemia reikšmingą priklausomybę nuo kelių didelių žaidėjų mokestinių srautų.
„Labai tikėtina, kad stovėdama čia kitąmet aš pamatysiu mažesnį skaičių“, – atvirai prisipažino pranešėja. Su pereinamuoju MiCA (Markets in Crypto‑Assets) reguliavimo laikotarpiu pasibaigiančiu šiais metais, didžiųjų kripto veikėjų operacijų persikėlimas arba veiklos keitimas gali reikšmingai atsiliepti 2026 m. fiskalinėms statistikoms. Tai yra svarbus rizikos veiksnys valstybės mokesčių prognozėms ir biudžeto tvarumui, ypač kai kalbame apie kriptovaliutų mainų ir infrastruktūros paslaugų koncentraciją.
Sektorių atskaitos analizė
Skaidant ekosistemą į segmentus, Ranonytė pateikė detalią kiekvienos vertikalės sveikatos analizę, atkreipdama dėmesį tiek į kiekybinius, tiek į kokybinius pokyčius:
1. Specialized Banks: Gaining Ground Sektoriuje dabar veikia septyni specializuoti bankai, o neseniai licencija suteikta Rato Credit Union. Šios institucijos nebėra nišiniai žaidėjai; jų bendras turtas viršijo 1,5 mlrd. €, žymėdamas stulbinamą 50% augimą lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu. Specializuoti bankai didina konkurenciją tradiciniams bankams, diegia modernias IT sistemas, aktyviai plėtoja kortelių ir mokėjimų sprendimus, o taip pat investuoja į reguliavimo atitiktį ir rizikos valdymo kompetencijas.
2. Payments & EMIs: Volume Over Quantity Elektroninių pinigų institucijos (EMI) ir mokėjimų bendrovės per pastaruosius 12 mėnesių apdorodavo apie 161 mlrd. € tranzakcijų (tai yra 23% augimas). Ranonytė pažymėjo rinkos pobūdžio poslinkį: „Mes stebime kokybinį augimą. Licencijų skaičius neauga; iš tiesų jų mažėja. Tačiau matome apimtis ir produktų plėtrą.“ Šis didelis apdorotų operacijų kiekis pritraukia didesnį dėmesį iš valstybinių institucijų, kurios vis labiau kontroliuoja sukčiavimo prevenciją ir kovos su pinigų plovimu (AML) mechanizmus. Asociacijos ir sektoriaus žaidėjai į tai reaguoja nuosekliai – stiprinamos atitikties komandos, diegiami pažangūs transakcijų stebėjimo sprendimai ir bendradarbiaujama su reguliuotojais siekiant užtikrinti skaidrumą ir saugumą.
3. Lending: Overtaking Tradition Vienas ryškiausių rodiklių kilo iš Peer-to-Peer (P2P) skolinimo rinkos. Šios platformos jau sukaupė didžiausią nebankinį vartojimo kredito portfelį šalyje, aplenkdamos tradicinius vartojimo kredito teikėjus. „Jos demonstruoja spartų augimą – 32% finansuotų sumų padidėjimą“, – sakė Ranonytė, pridurdama, kad crowdfunding taip pat patiria pagreitį: Lietuva užima ketvirtą vietą Europoje pagal išduotų licencijų skaičių šioje srityje. Toks P2P ir crowdfunding plėtros lygis rodo, jog alternatyvios finansavimo formos užima svarbią nišą ir plečia prieinamumą tiek verslui, tiek vartotojams, o taip pat skatina finansinę įtrauktį ir produktų inovacijas.
Vartotojų pasitikėjimo spraga
Nepaisant pramoninės sėkmės ir greito augimo rodiklių, sektorius susiduria su reikšmingu iššūkiu kalbant apie vidutinį Lietuvos gyventoją. Fintech Hub LT užsakytas tyrimas atskleidė, kad nors apie 36% gyventojų naudojasi fintech paslaugomis (dažnai suprasdami klausimą per konkrečių žinomų prekės ženklų, pvz., Revolut, prizmę) ir dar 19% yra pasiruošę jas išbandyti, vis dar didelė dalis gyventojų lieka atsargi arba nenori keisti įprastų bankinių paslaugų.
Pagrindinė kliūtis? Lojalumas tradiciniams bankams. Dažniausiai nurodoma priežastis, kodėl žmonės nenaudoja fintech produktų: „Aš pasitikiu savo banku. Ten randu viską, ko man reikia.“ „Turime kiek daugiau dirbti su visuomenės informuotumu ir, žinoma, su pasitikėjimu“, – pripažino Ranonytė. Tai reiškia, kad fintech įmonėms būtina investuoti ne tik į produktų patogumą ir saugumą, bet ir į vartotojų švietimą, klientų aptarnavimo kokybę, aiškias kainodaros struktūras bei įrodymus apie atitiktį reguliavimui.
2026 prognozė: konsolidacija ir atitiktis
Žvelgiant į 2026 m., pristatymas nubrėžė peizažą, kuriame dominuos konsolidacija ir intensyvus reguliavimo darbas, ypač susijęs su AML, MiCA ir kitais ES skaitmeninės finansų sistemos standartais.
M&A Wave: didėjančios konkurencijos fone ir stabilizuojantis licencijų skaičius, rinka greičiausiai patirs susijungimų ir įsigijimų bangą. Tai gali lemti tiek stipresnių vietinių žaidėjų susiformavimą, tiek tarptautinių įmonių konsolidaciją, siekiant masto ekonomijų ir didesnio produkto portfelio.
Infrastructure Access: svarbus raidos elementas – siekis suteikti netrukdomą prieigą prie mokėjimų infrastruktūros nebankinėms fintech įmonėms. Tiesioginė prieiga prie mokėjimų sistemų, tarpbankinių sprendimų ir clearing/paying infrastruktūros gali reikšmingai keisti rinkos dinamiką ir sumažinti priklausomybę nuo tradicinių bankų tarpininkų.
The Crypto Wind-Down: kripto sektoriui buvo pateikta aiški žinia: „planavimas baigti veiklą (wind down)“. Tikimasi nedaug naujų licencijų, kai rinka prisitaikys prie visapusiško ES reguliavimo svorio. Tai reiškia, kad kriptovaliutų paslaugų teikėjai turės stiprinti atitiktį, investuoti į AML sprendimus ir, kai kuriais atvejais, peržiūrėti savo veiklos modelius ir lokacijas.
Ranonytė užbaigė žinutę tiesiai įkūrėjams ir generaliniams direktoriams salėje, kalbėdama apie jų vidines komandas ir pasirengimą reguliaciniams pokyčiams:
"Kai grįšite į savo įmones, apkabinkite savo antrinės linijos specialistus ir atitikties pareigūnus. 2026 metai jiems bus labai intensyvūs kalbant apie atitikties funkcijas."
Su naujais AML paketais ir kylančiomis reguliavimo lūkesčių ribomis, „Laukinių Vakarų“ (Wild West) era yra galutinai pasibaigusi. Ji keičiasi profesionalizacijos, konsolidacijos ir didelių rizikų atitikties amžiaus periodu. Tai reiškia, kad fintech sektoriaus ilgalaikė sėkmė priklausys ne tik nuo technologinių inovacijų ir verslo modelių, bet ir nuo gebėjimo efektyviai integruoti teisės aktų laikymąsi, duomenų apsaugą ir klientų saugumą į kasdienę veiklą.
Apibendrinant, Lietuvos fintech ekosistemos branda atveria naujas galimybes: didesnį ekonominį indėlį, modernių finansinių paslaugų prieinamumą ir tarptautinį konkurencingumą. Tačiau kartu tai kelia reikalavimus dėl tvirtesnės reguliacinės atitikties, aukštesnės sistemos saugos ir vartotojų švietimo. Svarbiausia – išlaikyti inovacijų tempą, tuo pačiu stiprinant pasitikėjimą ir skaidrumą tiek vietinėje rinkoje, tiek tarptautiniu mastu.
Praktiniai žingsniai, kuriuos sektorius gali apsvarstyti artimiausiu metu: investicijos į AML/CTF technologijas (machine learning, transakcijų modeliavimas), glaudesnis viešojo ir privataus sektorių dialogas dėl prieigos prie mokėjimų infrastruktūros, vartotojų švietimo kampanijos, siekiančios mažinti pasitikėjimo spragą, bei strateginė M&A veikla, užtikrinanti augimą ir tvarumą esant ryškėjančioms reguliacinėms sąlygoms.
Fintech Hub LT vaidmuo šiame procese išlieka kertinis: tiek duomenų rinkiniuose ir tyrimuose, tiek viešojo veiksmo koordinavime ir sektoriaus atstovavime Europos lygmeniu. Ateinančiais metais bus svarbu matuoti ne tik finansinius rodiklius, bet ir rodiklius, susijusius su atitiktimi, technologine atsparumu ir visuomenės priėmimu, siekiant užtikrinti ilgalaikį, tvarų ir saugų augimą Lietuvos fintech ekosistemoje.
Šaltinis: smarti
Komentarai
ToMaS
Ar tikrai tas 40% darbo vietų augimas tiktai dėl fintech? Tiesiog skamba per gerai.. gal statistika ne viską parodo? kas atlieka analizę?
Marius
Nustebau, 3,6 mlrd? Rimtas skaičius. Bet Binance efektas mane gąsdina, 2026 gali būti korekcija. Reikia daugiau švietimo, ir realių AML sprendimų, ne tik žodžių
Palikite komentarą