10 Minutės
Vilniuje vykusios Startup Fair 2025 pirmosios dienos vienas ryškiausių įvykių — intensyvi diskusija apie klausimą, kuris ilgus metus kirbėjo Europos inovacijų pasaulyje: ar Europa iš tiesų gali konkuruoti su Silicio slėniu, ar tik kartoja optimistinius žodžius be realių pokyčių?
Scena, kur susitinka politika, verslas ir vizija
Panelio diskusijoje dalyvavo kelios įtakingos regiono figūros: Peter Vesterbacka, FinestLove VC bendras partneris ir Slush konferencijos įkūrėjas, Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė, Kateryna Kruk, „Meta“ regioninė viešosios politikos vadovė Centrinėje ir Rytų Europoje, bei Michael McGrath, Europos Komisijos komisorius demokratijos, teisingumo, teisės viršenybės ir vartotojų apsaugos klausimais. Pokalbiui vadovavo Vesterbacka – ir matyti buvo, kad auditorija LITEXPO salėje laukė įžvalgų.
Diskusija prasidėjo nuo lengvesnių įžangų, bet greitai peraugo į vieną reikšmingiausių forumo debatų apie Europos konkurencingumą, reguliavimą ir mentalitetą. Tai nebuvo vien tik ideologinis ginčas: čia susipynė konkrečios politikos idėjos, regionų konkurenciniai pranašumai ir praktiniai pavyzdžiai iš Baltijos šalių, Airijos bei Ukrainos.
Nuo regiono pergalių iki platesnio klausimo: ar Europa jau laimėjo?
Peter Vesterbacka pradėjo su retoriniu grūdeliu: jis priminė, kaip per keletą metų Skandinavijos ir Baltijos startuolių istorijos (pavyzdžiui, „Rovio“ ir „Angry Birds“) tapo pasaulinėmis sėkmėmis. Jis uždavė aiškų klausimą: ar Europa gali stovėti lygiavertė su Silicio slėniu ir Kinija?
„Esu šiek tiek kontraveriškas,“ sakė Vesterbacka. „Manau, kad Europa jau daug kur laimėjo. Pažiūrėkite į tai, ką sukūrėme Šiaurėje ir Baltijos regione. Jei skaičiuotume unikonus vienam gyventojui, kai kurios mūsų šalys lenkia didžiąsias rinkas.“
Jis pateikė drąsų palyginimą: jeigu Vokietija turėtų tiek unikonų vienam gyventojui, kiek Estija, ji turėtų šimtus daugiau. Tai sukėlė juoką, bet pabrėžė svarbią mintį — sėkmė Europoje yra netolygi, o mažesnės ekosistemos dažnai išsiskiria ypač aukštu produktyvumu.
Vesterbacka išryškino difuzijos problemą: gebėjimas kurti dideles kompanijas čia egzistuoja, bet reikia paskleisti šią puikybę plačiau po žemyną. Kaip uždegti daugiau regionų?, — klausia jis. Tai ne tik technologijų klausimas, bet ir kultūros, kapitalo judumo bei teisinės aplinkos tema.
Gintarė Verbickaitė: mažas dydis — didelis pranašumas
Gintarė Verbickaitė tvirtai gynė mažų ekosistemų privalumus. Ji sakė: „Būkime kaip Lietuva. Mes galime būti maži, bet ambicingi. Mažumas – mūsų jėga.“
Argumentas paprastas: kompaktiškos bendruomenės skatina bendradarbiavimą. Taip įmonės ir įkūrėjai greičiau dalijasi žiniomis, pamokomis ir ryšiais. „Kai žinai, kad nesi vienas, rizikuoti yra lengviau,“ — sakė Verbickaitė. Stebėti kitų nesėkmes ir atkūrimą kuria pasitikėjimą ir spartina mokymąsi.
Ji išskyrė tris Baltijos regiono bruožus: tarptautinį orientyrą, stiprų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir aukštą techninių talentų tankį. Geras STEM švietimas, anglų kalbos mokėjimas ir spartus skaitmeninės infrastruktūros vystymasis leidžia net ir mažoms rinkoms mąstyti globaliai nuo pirmos dienos.
Verbickaitė priminė, kad ambicija ir tarptautinis mąstymas gali kompensuoti ribotą vietinę rinką. Startuoliai čia dažnai „galvoja eksportuojamai“ — sprendimus kuria su pasauline auditorija omenyje.
Komisijos perspektyva: atverti bendrą rinką ir pritraukti kapitalą
Michael McGrath, kilęs iš Airijos, kalbėjo apie Europos institucijų vaidmenį. Jis pripažino mažų rinkų privalumus, bet akcentavo – ES turi tapti tikra vieninga rinka. „Mes esame 450 mln. žmonių rinka, bet dar nepakankamai integruota,“ sakė jis.
McGrath pristatė Konferencijos iniciatyvas — ypač idėją apie vadinamąjį „28-ąjį režimą“ (twenty-eighth regime): tai neprivaloma korporatyvinė teisinė schema, kuri būtų skaitmeninė ir tarptautinio pripažinimo principu leistų greičiau steigti bei plėsti verslą ES ribose. Tikslas — sumažinti tarptautinės plėtros teisinę fargmentaciją ir suteikti vienodus augimo mechanizmus.
Tuo pačiu jis atkreipė dėmesį į kapitalo rinkų trūkumą. Problemą jis apibūdino ne kaip pinigų stygių, o kaip nepakankamą jų mobilizavimą: „Turime apie vienuolika trilijonų eurų namų ūkių santaupų. Reikia suvilioti šias lėšas investuoti į produktyvias priemones, įskaitant startuolius.“
McGrath atkreipė dėmesį į idėjas apie paneuropinius taupymo ir investavimo produktus, kurie galėtų kanalizuoti privačius kapitalus į augančias technologijas — tai būtina, jei Europa nori augti nepriklausomai nuo rizikos kapitalo srautų iš JAV ar Azijos.
Vesterbacka: kultūra svarbesnė už taisykles
Moderatorius nebuvo visiškai už politikos permainų. Jis pabrėžė, kad kultūra ir ambicija galbūt net svarbiau už reguliavimą. „Kartais mes, europiečiai, naudojame biurokratiją kaip pasiteisinimą,“ — sakė Vesterbacka. „Rovio įkūrėjai nelaukė idealių taisyklių — jie kūrė ir laimėjo.“
Jis taip pat priminė statistiką: tam tikromis ataskaitomis Europa turi daugiau startuolių vienam gyventojui nei JAV ar Kinija. Tai rodo, kad iššūkis — ne potencialas, o mąstysena: reikia mažiau pasiteisinimų ir daugiau drąsos.
Kateryna Kruk: rytų Europoje – skubumas kaip pranašumas
Kateryna Kruk atnešė į diskusiją rytų–vakarų skirtumą požiūryje. Ji sakė, kad Vakarų Europoje dažnai pirmas klausimas yra „kaip sureguliuoti“, o Rytų Europoje — „ką galime sukurti?“
„Vakarai analizuoja riziką, rytai veikia,“ — drąsiai apibendrino Kruk. Ji pastebėjo, kad toks skubumas leidžia regionui greičiau testuoti sprendimus, iteruoti ir pritaikyti technologijas sprendžiant realias problemas, pavyzdžiui, logistiką, sveikatos priežiūrą ar gynybą.
Jos teigimu, ši skubumo kultūra matoma ir Baltijos akceleratoriuose, ir startuolių bendruomenėse: jie nepraleidžia progos eksperimentuoti, net jei taisyklės dar nevisiškai sutvarkytos.
Reguliavimas: kaip rasti aukso viduriuką?
Diskusija apie reguliavimą įgavo pagreitį. Kruk pabrėžė, kad reguliavimas reikalingas, bet per didelė pareiga gali uždusinti inovacijas. Ji pateikė konkretų pavyzdį: AI Act įgyvendinimo sąnaudos gali sudaryti 20–30 % startuolių biudžeto — tai milžiniška našta jaunoms įmonėms.
Ji nepropagavo visiškos deregulacijos, o siūlė protingesnį, proporcingą požiūrį: taisyklės turi būti aiškios, prognozuojamos ir pritaikomos pagal įmonės dydį. McGrath sutiko: apsauga ir paprastumas gali gyventi kartu. Proporcingumas, skaidrumas ir aiškios gairės padeda sukurti tiek pasitikėjimą rinkoje, tiek palankią terpę augti.
Ukrainos pamokos ir regioninė sąveika
Kruk taip pat prisiminė diskusijas su Ukrainos pareigūnais: Estijos atstovas patarė Ukrainai mokytis ir kopijuoti geruosius Europos sprendimus, bet vengti klaidų. Tai simbolizuoja naują dialogą tarp „naujų“ ir „senių“ rinkų: keitimasis požiūriais, tiek teisės, tiek mentaliteto klausimais.
Toks dialogas — ne tik formalus perdavimas: tai dalijimasis praktiniais sprendimais, nuo reguliacijos modelių iki jaunų talentų pritraukimo. Galų gale, Europa turi ne vieną, o daugybę ekosistemų, kurios gali mokytis viena iš kitos ir taip padidinti bendrą žemyno konkurencingumą.
Publikos balsas: ar verta kopijuoti Silicio slėnį?
Gavus klausimą iš auditorijos „Ar Europa turėtų konkuruoti su Silicio slėniu, ar susikurti savo kelią?“, panelistai atsakė vieningai ir su niuansais. Verbickaitė sakė: „Europa gali laimėti, jei bus ambicinga ir veiks greitai. Mes turime talentus, stiprų mokslą ir platesnį tikslų spektrą — poveikį, ne tik pelną.“
Vesterbacka pridūrė, kad biurokratija neturėtų būti kliūtis: „Daugelis mūsų istorijų sėkmės įvyko nepaisant sistemos, o ne dėl jos. Įsivaizduokite, kiek galėtume pasiekti, jei sistema iš tiesų padėtų.“
McGrath suformulavo politikos požiūrį aiškiai: „Nereikia kopijuoti Silicio slėnio. Reikia sukurti Europos modelį, kuris derintų inovacijas su demokratinėmis vertybėmis: lygybe, teise ir žmogaus orumu.“
Kruk pabrėžė, kad kopijuoti modelį be pritaikymo prie vietinių sąlygų — klaida. Europai labiau tinka kurti savo kelią, grindžiamą unikaliu žmonių, mokslininkų ir inžinierių pajėgumu.
Kas kartojosi pokalbyje: pagrindinės temos
Per devyniasdešimt minučių panelio diskusijoje nuolat kartojosi keli kertiniai motyvai, kurie gali tapti veiksmų gairėmis:
- Skubumas — technologijų tempas reikalauja greitesnių sprendimų, mažiau ilgų konsultacijų ir daugiau eksperimentų;
- Integracija — 28-ojo režimo ir kapitalo rinkų projektai parodo, kad pažangai reikia mažiau sienų tarp valstybių;
- Mąstysena — mažų šalių drąsa ir tarptautinis mąstymas leidžia konvertuoti nišinius pranašumus į globalų pasiekimą;
- Kultūra — rizikos priėmimo ir greitos iteracijos normalizavimas yra būtinas inovacijų tvarumui;
- Vertybės ir konkurencingumas — Europa gali tuo pačiu metu saugoti piliečius ir skatinti drąsias idėjas, jei reguliavimo sistema bus išmaniai subalansuota.
Varžybos europietišku stiliumi: ką pasiimti toliau?
Sėkmės formulė Europai nėra vien taisyklių pakeitimas ar vien kultūros transformacija — tai kompleksinis veiksmas, apimantis kapitalo kanalizavimą, reguliavimo pritaikymą, švietimo stiprinimą ir, svarbiausia, mentaliteto pokytį. Pokalbio pabaigoje buvo jaučiamas pragmatiškas optimizmas: ne slogus lūkestis, bet noras veikti čia ir dabar.
Vesterbacka tai reziumavo aiškiai: „Neturime tapti kitu Silicio slėniu. Turime išryškinti savo privalumus ir veikti sparčiau. Kas nutiks, jei sistema pradės padėti vietoj stabdymo? Galime pasiekti daug daugiau.“
McGrath pridėjo: „Galime saugoti savo piliečius, laikytis vertybių ir tuo pačiu būti drąsūs. Tai nėra priešybė — tai misija.“
Auditorija skirstėsi į tinklų erdvę ne tik su naujomis kontaktais, bet ir su aiškesne kryptimi: Europa nesiekia nukopijuoti, ji siekia sustiprinti savo kelią. Ir svarbiausia — jau nebeklausia leidimo bandyti.
Praktiniai žingsniai, kuriuos verta svarstyti po diskusijos
Jei apibendrintume veiksmų sąrašą, kuris išryškėjo pokalbio metu ir gali būti pritaikytas tiek politikos formuotojams, tiek verslams, gavosi toks prioritetinis žemėlapis:
- Skatinti tarptautinius reguliavimo pilotus, leidžiančius startuoliams eksperimentuoti su aiškiomis saugumo užtvaromis;
- Vystyti paneuropinius investicinius produktus, kurie pritrauktų sukauptas namų ūkių santaupas į rizikos kapitalą ir augančias įmones;
- Diegti skaitmeninę korporacinę schema (28-asis režimas) kaip papildomą, ne kaip pakaitinę tolimesnei europinei plėtrai;
- Skleisti „rytų“ skubumo kultūrą per mentorystės programas, mainus ir regionines iniciatyvas;
- Įtraukti pramonės partnerius ir valstybes į greito reagavimo mechanizmus, kad technologiniai sprendimai būtų pritaikyti realioms krizėms (pvz., gynybos ar sveikatos sektoriams).
Šie žingsniai nėra revoliucija — jie labiau primena evoliuciją: mažus, bet nuoseklius pokyčius, kurie kartu gali pakeisti žaidimo taisykles. Ir jeigu Europa sugebės suderinti vertybes su gebėjimu greitai veikti, jos startuolių ekosistema gali tapti pavyzdžiu, o ne kopija.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą