10 Minutės
Kaip dirbtinis intelektas keičia pramonės šakas ir visuomenes visame pasaulyje, vienas bruožas išlieka nepakeičiamas: žmogaus vadovavimas. Kalbėdama Foreign Investors Annual Summit 2025 renginyje, kurį organizavo American Chamber of Commerce in Lithuania (AmCham), Nasdaq Europos viceprezidentė Arminta Saladžienė kartu su renginio moderatoriumi Viliumi Bernatonis atvirai diskutavo apie vadovavimo raidą, megatrendus, formuojančius mūsų pasaulį, ir apie Lietuvos strateginį kryžkelį.
Vadovavimas kaip žmogaus stabilumo garantas technologijų amžiuje
Kai paklausė, ar „žmogiškasis prisilietimas" vadovavime praranda reikšmę dirbtinio intelekto eroje, Saladžienė atsakė aiškiai ir užtikrintai:
„Vadovavimas yra žmogiškas. Tai viena iš nedaugelio savybių, kurios definiuoja mus kaip žmones. Emocinė intelektualumas, empatija, vaizduotė ir gebėjimas užmegzti ryšį bei įkvėpti kitus – tai įgūdžiai, kurių mašina negali pilnai atkartoti.”
Ji paaiškino, kad automatizacijai spartėjant, būtent kritinis mąstymas, kūrybiškas problemų sprendimas ir vizionieriškas vadovavimas taps dar vertingesni. Tai kompetencijos, leidžiančios ne tik priimti techninius sprendimus, bet ir formuoti organizacinę kultūrą bei ilgalaikes strategijas.
„Vadovavimas reiškia žmonių subūrimą aplink bendrą tikslą ir judėjimą ta pačia kryptimi. Technologija gali padėti, bet jos nepakanka, kad pakeistų žmogaus gebėjimą sujungti žmones ir suteikti prasmę.”
Pasaulio veikimo aplinka: sudėtinga ir nenuspėjama
Nasdaq vadovė apibūdino, kaip šiandienos lyderiai susiduria su vis sudėtingesne ir daugiadimensine aplinka. Nuo geopolitikos ir ekonominių sukrėtimų iki technologinių trikdžių ir demografinių permainų – modernus vadovas turi orientuotis nestabiliame pasaulyje, kuriame sprendimų pasekmės dažnai persipina sektoriuose ir šalyse.
Remdamasi pasauliniais tyrimais, pristatytais neseniai surengtame Nasdaq vadovavimo forume, Saladžienė išskyrė penkis megatrendus, keičiančius pasaulį:
Pasitikėjimo žlugimas – globalaus pasitikėjimo institucijomis ir tarpusavyje mažėjimas.
Gimstamumo mažėjimas – senstantys gyventojai ir mažėjanti darbo jėga išsivysčiusiose šalyse.
DI ir automatizacija – pramonės pertvarka ir darbo pobūdžio perskaičiavimas.
Darbo paradoksas – tuo pat metu egzistuojantys įgūdžių trūkumai ir struktūrinis nedarbas.
Socialinė polarizacija ir vienišumas – dezinformacijos ir atskirties skatinama visuomenės suirutė.
„Šie trendai yra tarpusavyje susiję. Kai pasitikėjimas blėsta, auga polarizacija. Žmonės izoliuojasi, tampa labiau pažeidžiami dezinformacijai ir mažiau pasitiki institucijomis. Vadovams tokioje aplinkoje dirbti itin sudėtinga.”
Ji įspėjo, kad pasitikėjimas – tiek vertikalus (institucijomis), tiek horizontalus (tarp žmonių) – daugelyje šalių yra istoriškai žemame lygyje. Tai kelia iššūkių ne tik politikams, bet ir verslo vadovams, kurie privalo atkurti reputaciją ir užtikrinti ilgalaikį bendruomenių palaikymą.
„JAV vienas iš keturių piliečių teigia neturintys jokio pasitikėjimo bent trimis pagrindinėmis institucijomis – valdžia, žiniasklaida, verslu ar internetinėmis platformomis. Vadovavimas nepasitikėjimo pasaulyje reikalauja integralumo ir tvirto moralinio kompaso.”
🇱🇹 Lietuva kryžkelėje: stebuklas ar vidutinio pajamų lygio spąstai?
Perėjus prie Lietuvos temos, moderatorius Vilius Bernatonis paklausė, ar šalies pastebima ekonominė transformacija – dažnai vadinama „Baltijos stebuklu“ – gali tęstis ilgalaikėje perspektyvoje. Ar dabartiniai pasiekimai turi tvirtus pamatų tolesniam kilimui?
Saladžienė pagyrė Lietuvos pasiekimus ir vadino augimo istoriją „tiesiog stebuklu“, tačiau ragino nepasiduoti pribuvusiems malonumams:
„Vėjas, kuris mums pūtė vakar, rytoj nebūtinai pripūs burės.”
Ji pažymėjo, kad nors Lietuvos produktyvumas šiuo metu siekia maždaug 70–80 proc. ES vidurkio, pastarieji duomenys rodo augimo sulėtėjimą – tai klasikinis įspėjimas apie vidutinio pajamų lygio spąstus, kai tradiciniai augimo varikliai praranda pagreitį, kol inovacijomis grįstas augimas dar neįsivažiavo.
Norint išvengti stagnacijos, ji ragino Lietuvą:
Intensyviau investuoti į kapitalą, žmonių kompetencijas ir inovacijas
Sparčiau pereiti nuo darbo imlaus prie technologijų varomų sektorių
Skatinti verslui palankią politiką, kuri apdovanoja verslumą ir riziką
„Turime užtikrinti, kad naujas augimo variklis pradėtų veikti dar prieš esamam prarandant pagreitį. Lanksti, verslumo skatinimo politika šiandien yra svarbesnė nei bet kada anksčiau.”
Lietuvos pranašumai ir rizikos
Kai paklausė apie didžiausią Lietuvos stiprybę ir didžiausią riziką, Saladžienė nurodė žmones kaip svarbiausią šalies turtą:
„Mes dar turime alkį – naują kūrėjų kartą, kuri kuria produktus pasauliui. Jie ambicingi, globaliai orientuoti ir giliai susiję su Lietuva. Ši dvasia yra mūsų didžiausias pranašumas.”
Didžiausia rizika, pasak jos, slypi politinių sprendimų permainose, kurios gali pakenkti augimui:
„Jeigu per daug apmokestinsime sėkmę arba pernelyg agresyviai vykdysime redistribuciją, verslumas išsausės. Investicijos sulėtės. Vidutinio pajamų lygio spąstai taps realybe.”
Ateities darbo pobūdis: žmonės ir skaitmeniniai agentai
Kalbėdama apie DI poveikį darbui, Saladžienė nupiešė artimos ateities viziją, kurioje kiekvienas specialistas bus palaikomas dešimčių skaitmeninių agentų:
„Po kelerių metų kiekvienas iš mūsų galbūt valdysime po 50 DI asistentų, padedančių su užduotimis ir sprendimais. Kai tai taps realybe, mes įgisime teisę į keturių dienų darbo savaitę – nes mūsų produktyvumas padaugės.”
Ši vizija akcentuoja jos tikėjimą, kad DI turi papildyti žmogaus galimybes, o ne jas pakeisti: technologija turėtų išlaisvinti laiką kūrybai, strategijai ir žmogiškiesiems santykiams stiprinti.
Užsienio investicijos kaip katalizatorius, o ne konkurentas
Atsižvelgus į sambūvio temą, diskusija pasisuko prie tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Saladžienė pabrėžė, kad TUI buvo kertinis Lietuvos sėkmės elementas ir lieka lemiamas veiksnys siekiant kito produktyvumo šuolio:
„Užsienio investuotojai atneša ne tik kapitalą – jie duoda pasaulinę patirtį, vadybos standartus ir tinklus. Jie padeda įtraukti Lietuvą į tarptautinį žemėlapį.”
Ji paneigė klaidingą vietinės ir užsienio investicijų dichotomiją:
„Tai nėra ar arba. Tai yra ir. Vietinis ir užsienio kapitalas kartu kuria daug didesnį poveikį.”
Saladžienė pateikė Nasdaq vykdomų DI iniciatyvų pavyzdį:
„Mūsų nuosava generatyvinio DI platforma apmoko daugiau nei 600 darbuotojų Lietuvoje. Šios žinios nuteka į vietinį startuolių ekosistemą, stiprindamos visos ekonomikos gebėjimą kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus.”
Ji palygino užsienio investicijas su klestinčiu miesto kvartalu:
„Kaip gatvė pilna kavinių – kuo daugiau kaimynų, tuo daugiau lankytojų. Užsienio investuotojai nėra konkurentai; jie yra katalizatoriai.”
Kapitalo rinkos: Europos neišnaudotas potencialas
Būdama Nasdaq viceprezidente, Saladžienė taip pat aptarė kapitalo rinkų vaidmenį finansuojant augimą:
„Europa sukaupė daugiausiai santaupų, bet investavo mažiausiai. 10 trilijonų eurų namų ūkių santaupų dažniausiai guli indėliuose – 70 proc. bankuose, tik 30 proc. rinkose. JAV situacija yra priešinga.”
Tik Lietuvoje sukaupta apie 26 mlrd. eurų indėlių – maždaug trečdalis šalies BVP. Šios lėšos galėtų būti panaudotos rizikos kapitalui ir akcijų rinkų plėtrai, kas skatinant investicijas ilgainiui didintų produktyvumą.
„Turime bent dalį tų lėšų nukreipti į nuosavą kapitalą. Verslai negali augti vien tik skolindamiesi.”
Ji paminėjo Švediją kaip pavyzdį:
„Tik 12 proc. švedų santaupų yra indėliuose; 46 proc. piliečių turi akcijų. Dėl to daugiau nei 500 įmonių pritraukė kapitalą per rinkas – daugiau nei Vokietija, Prancūzija ir Ispanija kartu. Kapitalo rinkos skatina inovacijas, pasitikėjimą ir gerovę.”
Saladžienė tvirtino, kad daugiau valstybei priklausančių įmonių išleidimas į vertybinių popierių biržas galėtų demokratizuoti augimą:
„Kai piliečiai gali investuoti į nacionalinius čempionus, jie dalijasi sėkme. Tai kelia valdymo standartus ir skaidrumą.”
Naudodama „Ignitis Group" pavyzdį, ji parodė, kaip 2020 m. IPO leido pritraukti milijardus investicijų į energetiką ir modernizuoti įmonę:
„Tai įrodymas, kad rinkos ilgainiui tarnaus vartotojams – per stipresnes, inovatyvesnes įmones.”
Ateičiai pasiruošęs vadovas: moralinis kompasas suskaldytame pasaulyje
Pabaigoje Saladžienė apmąstė, kas apibrėžia vadovą, pasirengusį ateičiai:
„Vieno modelio nėra. Tačiau pasaulyje, kuriame pasitikėjimas trapus, o dezinformacija plinta greitai, vadovavimą turi lemti moralinis kompasas.”
Jos žinia ateities lyderiams:
Išlikti žmogaus centrišku
Vystyti empatiją ir integralumą
Įsisavinti technologijas, neatsitraukiant nuo prasmės
Vadovauti drąsiai ir aiškiai neapibrėžtume laikotarpyje
„Vadovavimas DI eroje reiškia inovacijų ir žmogiškumo derinį – ir etikos centrą kiekviename sprendime.”
Išvados
Armintos Saladžienės ir Viliaus Bernatonio pokalbis Foreign Investors Annual Summit 2025 suteikė tvirtą strateginio įžvalgumo pamoką. Jų diskusija iliustravo praktinius žingsnius – nuo investicijų į žmones ir kapitalą iki institucionalinių reformų, kurios gali padėti Lietuvai (ir kitoms besivystančioms ekonomikai) klestėti DI, demografinių pokyčių ir pasitikėjimo krizės amžiuje. Daugiau nei tik retorika, čia pateikti konkretūs pasiūlymai ir pavyzdžiai, kaip susieti technologijas su žmogiška vadovybe ir tvariu augimu.
Investuodama į žmones, kapitalą ir tikslą, Lietuva gali paversti savo „ekonominį stebuklą" tvaria ir ilgalaike sėkmės istorija, kuri remiasi ne tik momentiniais laimėjimais, bet ir sistemos gebėjimu kurti pridėtinę vertę ateityje.
Šaltinis: smarti
Komentarai