12 Minutės
Tarptautinių užsienio investuotojų metinis susitikimas 2025, kurį organizavo Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje, sukvietė kai kuriuos įtakingiausius šalies politinius ir verslo lyderius aptarti vieno iš svarbiausių Lietuvos ekonominės ateities klausimų:
Kaip politikai ir privatus sektorius gali bendradarbiauti, kad užtikrintų prognozuojamą, konkurencingą ir klestinčią investicijų bei augimo aplinką?
Aukšto lygio panelę „Kaip verslas ir politikai gali veikti kartu" moderavo Vilius Bernatonis, TGS Baltic valdančiasis partneris. Joje dalyvavo keturi žinomi pranešėjai, atstovaujantys politikai, nacionalinio saugumo ir verslo lyderystės sritis:
Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininkės pavaduotoja
Giedrimas Jeglinskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir buvęs NATO asistentas generalinis sekretorius
Lina Šiumetė, Coherent Solutions generalinė direktorė
Yigit Dizdarer, Philip Morris International vadovas Lietuvoje
Iš pradžių planuota, kad paneleje dalyvaus energetikos ministras Dainius Kreivys, tačiau dėl kitų įsipareigojimų jis nedalyvavo. Nepaisant to, diskusija tapo viena iš turtingiausių visame susitikime — pateikta kritinių pastebėjimų ir ateities rekomendacijų, kurios gali būti praktiškai pritaikomos.
Pradžia: tęstinumas viršija partijų ribas
Atidarydamas sesiją, Vilius Bernatonis atkreipė dėmesį, kad investicinės aplinkos sėkmė priklauso ne nuo vienos vyriausybės, o nuo politinės politikos tęstinumo ir brandžios politinės komunikacijos. Tai reiškia ilgalaikį požiūrį, kuriuo remiasi investuotojų pasitikėjimas.
Jis paragino diskutuotojus vengti grynai partijinių debatų ir koncentruotis į sistemines problemas — nuoseklumą, prognozuojamumą ir ilgalaikį valstybės institucijų bei verslo bendradarbiavimą. Tokia praktika suteikia verslui aiškius žaidimo taisyklių signalus.
„Tai ne apie vieną ar kitą vyriausybę. Tai apie tai, kaip užtikriname tęstinumą. Investuotojai vertina stabilumą labiau nei politinius ciklus.“
Šis požiūris tapo diskusijos pagrindu, jungiant ekonominę strategiją, saugumo prioritetus, reguliavimo praktiką ir žmogiškųjų išteklių plėtrą į išsamią viziją Lietuvos dešimtmečiui. Diskusijoje taip pat nuskambėjo praktiniai pasiūlymai, kaip suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus.
Atsparumo pavyzdys: Viktorija Čmilytė-Nielsen apie prognozuojamumą ir pasitikėjimą
Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuva jau įrodė savo atsparumą per kelias krizes — nuo migracijos iššūkių ir pandemijos iki energetinių smūgių ir karo Ukrainoje. Tokia patirtis suteikia šalies institucijoms vertingų pamokų.
„Lietuva sugebėjo prisitaikyti ir tapti stipresnė po kiekvieno iššūkio. Tai yra jėga, ant kurios dabar turime kurti strateginį prognozuojamumą.“
Ji nurodė, kad prognozuojamumas yra esminis veiksnys investuotojams ir ekonominiam planavimui. Nors pripažino pastarųjų metų politinę dinamiką, Čmilytė-Nielsen teigė, kad tarp partijų susitarimas yra būtinas verslo pasitikėjimui palaikyti. Be aiškaus politinio sutarimo, verslo planavimas tampa sudėtingesnis.
„Sudėtingumą galima valdyti. Neapibrėžtumas — ne. Mūsų užduotis yra užtikrinti aiškumą ir stabilumą žaidimo taisyklėse.“
Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad mažas Lietuvos mastas gali būti privalumas — sprendimų priėmimo grandys ir verslas dažnai yra „vieno rankos paspaudimo“ atstumu sprendžiant problemas, jei egzistuoja skaidrumas ir nuolatinis dialogas. Tai leidžia greitai reaguoti ir diegti reformas ten, kur jos yra veiksmingiausios.
Masto didinimas ir strateginė galia: Giedrimo Jeglinsko vizija
Giedrimas Jeglinskas, remdamasis patirtimi gynyboje, NATO ir ekonominės politikos srityje, argumentavo, kad pagrindinis Lietuvos iššūkis yra mastas. Jis įspėjo, jog nesukūrus nacionalinių čempionų ir neplėtojant pramoninio gilumo, šalis rizikuoja stagnuoti kaip mažesnė, paslaugomis orientuota ekonomika.
„Turime galvoti toliau nei apie fragmentines reformas. Kitas augimo etapas reikalauja masto — pramonėje, inovacijose ir ambicijoje.“
Jeglinskas išskyrė tris struktūrinius stulpus nacionalinei strategijai, kurie turėtų tapti politikos formavimo pagrindu:
1. Saugumas kaip ekonominis kontekstas
Lietuva turi integruoti nacionalinio saugumo prioritetus į savo pramoninį ir ekonominį planavimą. Gynybinis pasirengimas, energetinis savarankiškumas ir technologinė suverenitetas turi nulemti investicinius sprendimus. Tai reiškia, kad strateginiai sektoriai turi gauti aiškią valstybinę paramą ir dėmesį.
„Saugumas nebėra atskiras nuo ekonomikos. Jis yra tvarios gerovės pagrindas.“
2. Pramoninės politikos sugrįžimas
Sekdamas pasaulines tendencijas, kurias formuoja Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, Jeglinskas pažymėjo, kad pramoninė politika — ilgą laiką laikyta atgyvena — sugrįžta. Tai reiškia aktyvesnį vyriausybės vaidmenį formuojant ir remiant strategines grandines.
„Vyriausybės visame pasaulyje aktyviau vadovauja strateginiams sektoriams. Lietuva turi daryti tą patį — nuo dirbtinio intelekto ir žaliosios energetikos iki gynybos ir aukštųjų technologijų gamybos.“
Jis rėmė valstybės remiamų investicinių instrumentų idėją, kurie galėtų kofinansuoti inovacijas ir pagreitinti naujų industrijų atsiradimą. Tokie mechanizmai sumažintų pradines rizikas ir pritrauktų privačią kapitalą į ilgalaikius projektus.
3. Kompetentinga ir vizionierė valdymas
Jeglinskas pabrėžė, kad politika lemia ekonomiką, o ne atvirkščiai. Todėl reikalingi lyderiai, kurie mato megatrendus ir veikia strategiškai, o ne reaguoja vien į trumpalaikius pagundus.
„Globali konkurencija reikalauja vadovų, kurie supranta megatrendus ir veikia strategiškai. Be kompetentingo valdymo rizikuojame praleisti galimybes, formuosiančias ateitį.“
Jis teigė, kad Lietuva turi investuoti į politikos gebėjimus, sprendimų priėmimą, paremtą duomenimis, ir ilgalaikį planavimą, kuris persikelia už rinkimų ciklų ribų. Tai apima institucijų stiprinimą, strateginių analizės priemonių diegimą ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.
Išmani reguliacija ir konkurencingumas: Linos Šiumetės įžvalgos
Lina Šiumetė, atstovaujanti verslo vadovų perspektyvą, paragino politi-kus rasti pusiausvyrą tarp reikalavimų laikymosi ir ekonominio konkurencingumo. Parama augimui turi būti suderinta su atsakingu reguliavimu.
„Lietuva dažnai stengiasi būti geriausias ES klasės mokinys — priimanti naujas direktyvas greičiau už kitus. Tačiau be vietinių poveikio vertinimų toks požiūris gali pakenkti konkurencingumui.“
Ji siūlė labiau subalansuotą prieigą prie reguliavimo:
Įvertinti ES direktyvų ekonominį poveikį prieš jas priimant
Įgyvendinimą fazuoti, kad verslas galėtų prisitaikyti
Palaikyti nuolatinį dialogą tarp valdžios ir pramonės
Šiumetė perspėjo, kad spartūs reguliaciniai pakeitimai, augančios darbo sąnaudos ir nenuosekli politika gali atbaidyti investicijas, net jei Lietuva toliau stiprina savo tarptautinį reputaciją. Ji išskyrė poreikį analizuoti poveikį konkretiems sektoriams ir parinkti prisitaikymo mechanizmus.
Ji pasiūlė strategiją paversti Lietuvą „protų magnetu" — eksperimentų erdve tarptautinei talentų ir inovacijų bendruomenei:
„Turime pritraukti ne tik kapitalą, bet ir žinių. Siūlydami aiškias paskatas — nuo greito vizų tvarkymo iki konkurencingo apmokestinimo — galime tapti inovatorių centru.“
Šis „protų magneto" modelis apimtų ne tik finansines paskatas, bet ir infrastruktūros kūrimą, akademinę partnerystę bei greitus leidimų mechanizmus.
Investorės perspektyva: Yigit Dizdarer apie prognozuojamumą, dialogą ir įgūdžius
Kaip multinacionalinės bendrovės vadovas, Yigit Dizdarer apibendrino investuotojų prioritetus į tris pagrindinius lūkesčius:
1. Prognozuojamumas
Investuotojai siekia stabilumo ir skaidrumo labiau nei trumpalaikių paskatų. Netikėti reguliavimo pokyčiai ir nenuosekli komunikacija mažina pasitikėjimą ir didina rizikos premijas investicijoms.
2. Atviras dialogas
Dizdarer pabrėžė ankstyvos ir skaidrios komunikacijos tarp valdžios ir verslo svarbą: aiškus informavimas apie planuojamus pakeitimus leidžia verslui pasiruošti ir pateikti konstruktyvias pastabas.
„Procedūriniai trukdžiai yra valdomi, jei egzistuoja dialogas. Tai, ko investuotojai negali toleruoti, yra tyla.“
3. Gebėjimai ir įgūdžiai
Jis nurodė, kad talentų pasirengimas yra vis labiau opi problema, atsižvelgiant į DI, automatizaciją ir pažangios gamybos poreikius. Reikia sisteminių sprendimų švietimo ir perkvalifikavimo srityje.
„Įgūdžiai, kurie atvedė mus čia, neperves mūsų į ateitį. Turime investuoti į perkvalifikavimą ir nuolatinį mokymąsi.“
Dizdarer taip pat pažymėjo šešėlinės ekonomikos problemą, kuri atima išteklius, galinčius paremti inovacijas ir gynybinės strategijos finansavimą. Kovojant su šešėliu būtų papildomos lėšos strateginiams sektoriams.
„Sumažinti nelegalų prekybą — tai ne tik fiskalinė politika. Tai yra nacionalinio saugumo klausimas.“
Nuo ES reikalavimų laikymosi iki strateginės autonomijos
Keli panelės dalyviai sutiko, kad Lietuvos įsipareigojimas Europos integracijai yra jėga, tačiau jis turi vystytis link strateginės pozicijos stiprinimo. Tai reiškia aktyvesnį vaidmenį ES lygmens iniciatyvų formavime, o ne vien formalią transpoziciją.
Jeglinskas įspėjo apie per didelį pataikavimą:
„Neturėtume aklai sekti Briuselio. Tikslas nėra paklusnumas, o gerovė.“
Šiumetė ragino direktyvų priėmimą remti poveikio vertinimais, tuo tarpu Čmilytė-Nielsen pabrėžė Lietuvos patikimumą kaip aktyvios ir konstruktyvios Europos bendruomenės narės: šalies balsas yra stipresnis, kai ji vadovauja iniciatyvoms, o ne vien jas įgyvendina.
„Mūsų balsas Europoje yra stipriausias, kai mes inicijuojame idėjas, o ne tik jas įgyvendiname.“
Gynybos industrija: nuo pareigos prie galimybės
Vienas iš pagrindinių panelės temų buvo auganti gynybos sektoriaus reikšmė — tiek kaip saugumo būtinybė, tiek kaip ekonominio augimo variklis. Tai potencialus eksporto ir inovacijų centras regionui.
Jeglinskas pažymėjo, kad Europos gynybos išlaidos turi peržengti 800 mlrd. eurų ribą, suteikdamos precedento neturinčias galimybes inovacijoms, gamybai ir eksporto plėtrai. Tokia rinka gali paskatinti vietinių sprendimų kūrimą ir technologinį perėjimą prie aukštesnės pridėtinės vertės gamybos.
Jis pasiūlė sukurti nacionalinį investicinį fondą, kuris remtų Lietuvos įmones, kuriančias dvigubo panaudojimo technologijas. Toks fondas galėtų užtikrinti ilgalaikį kapitalą strateginiams projektams ir skatinti partnerystes su užsienio rinkomis.
Čmilytė-Nielsen pridūrė, kad glaudus partnerystės su Ukraina vystymas gali atverti naujas bendradarbiavimo ir regioninės gynybos inovacijų lyderystės kryptis. Tai galėtų stiprinti tiek gynybinę, tiek ekonominę naudą regione.
Dizdarer susiejo diskusiją su platesne fiskaline geba, teigdamas, kad šešėlinės rinkos sumažinimas atlaisvintų reikšmingus išteklius strateginiams sektoriams finansuoti. Tokios fiskalinės priemonės padidintų valstybės gebą investuoti į inovacijas ir saugumą.
Talentai, paskatos ir vidutinybės pavojus
Šiumetė aiškiai perspėjo: Lietuva negali sau leisti skatinti vidutinybės. Reikalingos paskatos, kurios remtų išskirtinumą ir aukštą kokybę.
„Turime apdovanoti meistriškumą. Gerovė priklauso nuo pasiekimų išskyrimo ir ambicijų skatinimo.“
Ji rėmė taikytines paskatas aukštos kokybės specialistams ir įmonėms, kartu siūlydama švietimo reformas, suderintas su atsirandančiomis industrijomis. Tai apima tiek universitetų, tiek profesinio mokymo sistemos atnaujinimą.
Dizdarer pakartojo greitos adaptacijos būtinybę:
„Dirbtinis intelektas ir automatizacija perkeis industrijas greičiau, nei tikimės. Mūsų darbo jėga turi keistis dar greičiau.“
Uždarymas: ko tikisi kiekviena pusė
Moderatorius Bernatonis uždarė diskusiją tiesmuku klausimu:
Jeigu valdžia galėtų veikti nuo rytojaus, ko jūs paprašytumėte?
Lina Šiumetė: Tęstinumo. „Geros idėjos mažai reikšmės turi be jų įgyvendinimo.“
Viktorija Čmilytė-Nielsen: Prognozuojamumo. „Stabilumas yra geriausia ekonominė politika.“
Yigit Dizdarer: Drąsos dialogui. „Įsitraukite anksti, veikite kartu.“
Giedrimas Jeglinskas: Ambicijų ir alkio. „Turime mąstyti didžiau — ir veikti greičiau.“
Išvada: link strateginės partnerystės
Panelė baigėsi išvada, kad kitas Lietuvos vystymosi etapas priklausys ne nuo izoliuotų reformų, o nuo strateginės partnerystės tarp valdžios ir verslo, pagrįstos šiais principais:
Politikos prognozuojamumas
Išmani reguliacija ir poveikio vertymais grįstas ES teisės perkėlimas
Investicijos į talentus ir inovacijas
Proaktyvi pramonės ir gynybos strategija
Ilgalaikis tęstinumas už politinių ciklų ribų
Kaip parodė diskusija, mažas Lietuvos dydis nėra trūkumas, o potenciali stiprybė — tai leidžia greičiau prisitaikyti, palaikyti artimesnį dialogą ir priimti lankstesnius politinius sprendimus. Vietos lanksčiam ir greitam valdymui gali tapti konkurenciniu pranašumu.
Jeigu šie elementai susiderins, Lietuva gali pasistatyti ne tik kaip atspari ekonomika, bet ir kaip strateginė lyderė tarp augančių Europos valstybių. Tai reikalauja nuoseklumo, ambicijų ir praktinių veiksmų derinio.
Šaltinis: smarti
Komentarai