12 Minutės
Pirmąją savo pilną darbo dieną pareigose Lietuvos naujasis Ūkio ir inovacijų ministras, Edvinas Grikšas, dalyvavo gyvame neformaliame pokalbyje (Fireside Chat) vykusiame Foreign Investors Annual Summit 2025 Vilniuje. Atvira ir į ateitį orientuota diskusija, kurią moderavo Baltijos šalių vyriausioji politikos vadybininkė Ludvika Stepienė, atskleidė ministro strateginę viziją Lietuvos ekonomikai — pagrįstą subalansuotu regioniniu vystymusi, startuolišku valdymu ir skaitmenizuotomis viešosiomis paslaugomis. Pokalbyje ministerija pateikė konkretesnius tikslus ir prioritetus, kuriuos planuoja įgyvendinti per artimiausius metus, atsižvelgdama į tarptautines tendencijas ir vietos poreikius.
Derindamas humorą su aiškiomis gairėmis, Grikšas apibūdino Lietuvos investicijų kelionę kaip pereinamą etapą nuo „Žaliojo koridoriaus“ prie „investicijų tako“ — platformos, paruoštos pakilti į aukštesnės pridėtinės vertės augimą, inovacijas ir tarptautinį konkurencingumą. Jis pažymėjo, kad toks pokytis reikalauja ne tik naujų skatinimo priemonių, bet ir geresnio infrastruktūrinio bei žmogiškųjų išteklių pritaikymo.
Iš „Žaliojo koridoriaus“ į „takos ekonomiką“
Paklaustas išsiaiškinti savo „tako“ metaforą, Grikšas apžvelgė Lietuvos raidą pastaraisiais metais ir paaiškino, ką reiškia naujas požiūris:
„Pradėjome nuo Žaliojo koridoriaus ir Investicijų greitkelio. Dabar atėjo laikas Takui. Kitas Vyriausybės etape galbūt kalbėsime apie investicijų teleportaciją,“ — juokavo jis.
Už šio humoro slypi solidi pažanga ir faktai:
Daugiau nei 20 didelių užsienio tiesioginių investicijų (FDI) projektų
Virš 1,6 mlrd. € investicijų
Apie 5 000 naujų aukštos kokybės darbo vietų
Ministras pabrėžė, jog Lietuva nebėra pigiausių darbų šalis — šalies tikslas yra judėti link Industry 5.0, kurio centre atsiduria inovacijos, kvalifikuotas darbo jėgos potencialas ir tvarus vertės kūrimas. Tai reiškia didesnį dėmesį aukštos pridėtinės vertės sektoriams, automatizacijai, skaitmeniniams sprendimams ir žiedinės ekonomikos principams.
„Šiandien FDI reiškia geresnes darbo sąlygas, pasaulinį geriausių praktikų perėmimą ir galimybes žmonėms tobulėti. Dabar privalome orientuotis ne tik į tai, kiek investicijų pritraukiame, bet kiek tolygiai jos pasiskirsto po visą šalį.”
Vizija regioninei įtrauktčiai
Gimęs pietiniame Biržų regione, Grikšas pabrėžė būtinybę mažinti regioninius skirtumus tarp Vilniaus ir kitų šalies dalių. Jis atkreipė dėmesį, kad ilgalaikis augimas reikalauja ne vien sostinės pritraukimo, bet ir tvarių investicijų paskirstymo į regionus, siekiant išlaikyti gyventojų skaičių, kurti darbo vietas ir plėtoti vietos ekosistemas.
„Iki 2030 metų bent 30% visų užsienio investicijų turėtų pasiekti Lietuvos regionus. Tikras vystymasis reiškia, kad nei viena šalies dalis nelieka nuošalyje. Tai susiję su darbo vietų kūrimu, infrastruktūros tobulinimu ir vietos verslo stiprinimu.”
Siekiant šių tikslų ministerija planuoja įgyvendinti keletą konkrečių priemonių:
Įsteigti Regioninę ekonominę tarybą, apimančią kelis ministerijų sektorius (Ūkio, Aplinkos, Susisiekimo) ir vietos valdžios atstovus, siekiant koordinuoti regioninės politikos sprendimus
Paleisti Regioninės specializacijos 2.0 programą, kurioje kiekvienas regionas skatins turėti savo ekonominę nišą, pagrįstą vietiniais ištekliais ir kompetencijomis
Pertvarkyti pramoninius parkus ir „Regionų eskizavimo“ (Sketching the Regions) centrus į inovacijų inkubatorius, kurie teiktų paramą startuoliams, MTEP projektams ir pramonės plėtrai
Stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis, greitinant leidimų išdavimą, plėtojant infrastruktūrą ir suteikiant logistinę paramą investuotojams
„Tikslas — bendradarbiaujanti ekosistema: valdžia, vietos institucijos ir verslas dirba ranka rankon. Tai padės greičiau reaguoti į investuotojų poreikius ir pritraukti kompleksinius projektus.“
Gyvybės mokslai: išlieka prioritetu
Kai buvo paklaustas, kodėl gyvybės mokslai naujojoje Vyriausybės programoje atrodė mažiau akcentuoti, Grikšas patikino auditoriją, kad 5% BVP tikslas iki 2030 m. išlieka nepakitusiu prioritetu. Jis paaiškino, kad šios sritys reikalauja ilgalaikių investicijų, sinergijos tarp mokslo institucijų ir verslo bei aiškios komercializacijos strategijos.
„Biotechnologijos vis dar yra aukščiausio prioriteto dalis mūsų Išmaniosios specializacijos strategijoje. Šiuo metu esame apie 2,2% BVP, bet intensyviai didiname pajėgumus ir investicijas.”
Jis paskelbė tris didesnius iniciatyvų blokus, kurie turėtų pagreitinti sektoriaus augimą:
BioCity Vilnius — privatus sektoriaus kertinis projektas, skirtas biotechnologijų augimui ir tarptautiniam partnerystės tinklui kurti
Data Pilot 2.0 — bendras projektas su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriuo bus naudojami duomenys inovatyviems medicinos sprendimams kurti bei gydymo procesų efektyvumui didinti
Biotech Sandbox Kaune — artėjančios akceleratoriaus ir bandymų erdvės idėja, skirta biotechnologijų startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ)
„Šios iniciatyvos rodo, kad gyvybės mokslai gyvuoja ir klesti Lietuvos inovacijų darbotvarkėje. Mes ne tik finansuosime MTEP, bet ir stiprinsime komercializavimo grandinę — nuo idėjos iki rinkos.“
Startuoliškas mąstymas viešojo valdymo srityje
Viena ryškiausių Grikšo žinučių buvo raginimas diegti startuolišką mąstyseną viešajame valdyme: greitą, eksperimentinį, orientuotą į sprendimus ir rezultatą. Tokia kultūra, pasak ministro, padėtų vyriausybei greičiau testuoti naujas idėjas, atnaujinti paslaugas bei sumažinti biurokratiją.
„Vyriausybė turi mąstyti kaip startuolis — lanksčiai, greitai ir orientuotai į sprendimus.“
Jis išdėstė kelis praktinius veiksmus:
Skaitmenizuoti darbo procesus Ūkio ir inovacijų ministerijoje, kad sprendimai priimami greičiau ir grindžiami duomenimis
Sujungti įvairias inovacijų politikos vienetas siekiant didesnės sinergijos ir mažesnio administracinio išsibarsčiavimo
Plėsti GoTech Challenges, skatinant technologinius sprendimus viešojo sektoriaus iššūkiams spręsti
Įdiegti scale-up programas, leidžiančias gerąją praktiką plėtoti tarp institucijų ir spartinti inovacijų diegimą
Pagrindinis akcentas — sukurti vieno langelio skaitmeninę sistemą (One-Stop Digital Window), paremtą dirbtiniu intektu, kuri leistų verslui pateikti dokumentus vieną kartą, o valdžios institucijoms — koordinuoti atnaujinimus ir tolimesnius veiksmus. Tai ženkliai sumažintų administracinį darbą ir pagerintų verslo paslaugų kokybę.
Tikslas:
35% sumažinti administracinę naštą verslui
2 kartų pagerinti viešojo sektoriaus efektyvumą iki 2027 m.
„Leidimai neturi trukti metus. Su DI ir skaitmenizacija galime padaryti Lietuvos valdžią tokia pat efektyvia kaip ir jos verslininkus.“
Lietuvos pozicionavimas Europos inovacijų žemėlapyje
Žvelgdamas už šalies ribų, Grikšas pabrėžė, kad Lietuva turi keistis iš politikų sekėjo į politikų formuotoją Europos inovacijų ekosistemoje. Tai reiškia aktyvų dalyvavimą formuojant taisykles, dalinantis gerąja praktika ir kuriant jungtis tarp technologijų, gynybos ir civilinių sprendimų.
„Turime vesti pavyzdžiu — parodyti, kaip mažos ir lanksčios ekonomikos gali integruoti gynybą, technologijas ir inovacijas į tvarų augimą.“
Artimiausi planai apima:
Tarpiškumo peržiūrą — vidutinio laikotarpio peržiūrą Išmaniosios specializacijos strategijos, siekiant užtikrinti, kad prioritetai atitiktų tarptautinius pokyčius
Stiprinti ryšius tarp gynybos inovacijų ir civilinių industrijų, skatinant duomenų, technologijų ir žinių perdavimą
Padvigubinti MTEP finansavimą nuo 1% iki 2% BVP iki 2030 m., taip kuriant ilgalaikę tyrimų ir plėtros bazę
Perorientuoti viešuosius pirkimus į inovatyvius ir komercinius sprendimus, taip skatinant rinkos pagrindu veikiančius pasiūlymus
Stiprinti technologijų perdavimą iš universitetų į verslą ir taip pagreitinti mokslo komercializaciją
„Turime puikų mokslą Lietuvoje, bet trūksta komercializacijos etapo. Išmokysime iš gerųjų pavyzdžių JAV, Airijoje ir Vokietijoje bei pritaikysime tai mūsų kontekste.“
Žmogiškas prisilietimas: subalansuotas vadovavimas
Pabaigoje Stepienė pakvietė ministrą apmąstyti savo asmeninį pereinamąjį etapą nuo skyriaus vadovo iki ministro — pokytį, kurį jis apibūdino su nuolankumu ir jausmu, kad darbas iš esmės tas pats, bet atsakomybės kitos:
„Nelabai kas pasikeitė — tos pačios posėdžių temos, tie patys klausimai, tik lygis kitoks. Vis dar prisitaikau ir mokausi.“
Jis taip pat pasidalijo šmaikščiomis detalėmis apie asmeninį gyvenimą, parodydamas žmogišką ir prieinamą lyderystės pusę:
Sportas: karate, bėgimas (įprastas ir ekstremalus), krepšinis, treniruotės sporto salėje — hobiai, padedantys išlaikyti fizinę ir psichinę ištvermę
Drausmė: „Absoliučiai būtina sėkmei.“ — principas, kurį jis taiko tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime
Šeima: „Visada prioritetas — nors artimiausi šeši mėnesiai bus intensyvūs!“
„Pakeičiau telefoną, automobilį ir kabinetą — iš penkto aukšto į antrąjį. Tai ir yra didžiausias skirtumas!“ — juokavo jis.
Diskusija baigėsi optimistiška ir šmaikščia nata, atspindinčia lyderį, derinantį strateginį aiškumą su prieinamumu. Tokia lyderystė, anot Grikšo, yra būtina siekiant suderinti ambicingus ekonomikos tikslus su realių žmonių poreikiais.
Svarbiausi akcentai
30% FDI regionams iki 2030 m.
DI pagrįsta skaitmeninė valdžia siekiant sumažinti biurokratiją
Gyvybės mokslai, FinTech ir gynybos technologijos kaip pagrindiniai augimo varikliai
Startuolių mentalitetas viešojo sektoriaus pertvarkoje
Įsipareigojimas MTEP, inovacijoms ir regioninei įtrauktčiai — tai kertiniai elementai ministro darbotvarkėje bei ilgalaikėje strategijoje, pasiekti kuriuos planuojama per daugiašalę partnerystę su verslu, universitete ir užsienio investuotojais.
Išvados
Neformalus pokalbis (Fireside Chat) suteikė retą galimybę išgirsti pirmos dienos ministro Edvino Grikšo vadovavimo filosofiją:
viziją, kuri yra ambicinga, bet pragmatiška, orientuota į regionų stiprinimą, valdymo modernizavimą ir technologijų panaudojimą, siekiant atverti visą Lietuvos potencialą. Ministras akcentavo, kad strategija nėra vien tik apie rodiklius — tai apie ilgalaikį gebėjimą kurti tvarią ekonomiką ir stiprią visuomenę.
Jo žinia buvo aiški:
„Lietuvos takas paruoštas — dabar metas kilti.“
Šaltinis: smarti
Komentarai