3 Minutės
Lietuvos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė dalyvavo Kanų kino mugėje (Marché du Film) gegužės 15–17 dienomis. Vizito metu Lietuva ne tik sutvirtino bendradarbiavimą su Ukraina, bet ir aiškiai išdėstė savo poziciją dėl dirbtinio intelekto (AI) poveikio kūrybinei industrijai. Šie sprendimai turi tiesioginę įtaką Lietuvos rinkai, kūrėjams ir technologijų tiekėjams – nuo Vilniaus iki Kauno.
Memorandumas su Ukraina ir bendros gamybos galimybės
Vienas iš svarbiausių vizito akcentų – memorandumą tarp Lietuvos kino centro ir Ukrainos valstybės kino agentūros pasirašymas. Dokumentas užtvirtina ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos audiovizualinį sektorių karo metu ir palengvina bendrų gamybos projektų kūrimą. Lietuva skatina profesionalius mainus, kad Ukrainos kūrėjai greičiau integruotųsi į Europos audiovizualinę erdvę, o tai svarbu ir lietuviams prodiuseriams, ieškantiems naujų partnerių bei finansavimo galimybių.
AI, autorinės teisės ir AgoraEU – ko nori Lietuva
Lietuvos delegacija susitiko su Europos Komisijos atstovais, įskaitant vykdomąją viceprezidentę Henną Virkkunen. Diskusijų centre – būtinybė subalansuoti technologinę inovaciją ir kūrėjų teises. Lietuva reikalauja sąžiningo atlygio, kai kūrėjų intelektinė nuosavybė naudojama AI modelių treniravimui. Tai turi tiesioginę reikšmę Lietuvos rinkai: nuo duomenų rinkinių licencijų iki atlyginimų už antrinį naudojimą – klausimai aktualūs tiek Vilniuje, tiek Kaune veikiančioms produkcijų studijoms.
Produkto savybės ir technologinės galimybės
Skaitmeninimas ir AI siūlo kelis techninius sprendimus Lietuvos kinematografijos sektoriui: automatinis subtitrų ir vertimo į lietuvių kalbą generatorius, vaizdo restauravimo įrankiai, metadata automatizavimas paieškai tarptautinėse platformose, o taip pat AI palaikomi montažo pagalbiniai sprendimai. Šios funkcijos pagerina filmų prieinamumą lietuviams ir padidina šansus sėkmingai patekti į tarptautines transliacijas.
Palyginimas, privalumai ir naudojimo scenarijai
Lyginant mažos rinkos filmus su didžiųjų šalių produkcija, digitalizacija leidžia sumažinti kūrimo ir platinimo kaštus bei pagerinti atranką platformose. Privalumai Lietuvos kūrėjams: pigesnės subtitrų paslaugos, greitesnis metadata atnaujinimas, greitesnis prieinamumas VOD platformose. Naudojimo scenarijai – greita lokalinė subtitra versija Vilniuje, restauruoti archyviniai Kauno kino kadrai, bendros trijų šalių gamybos, kaip filmas 'Pavasaris' – bendradarbiaujant su Prancūzija ir Estija.
Kultūrinė įvairovė ir mažos rinkos apsauga
Informaliame ES kultūros ministrų susitikime buvo priimta deklaracija dėl žmogiškos kūrybos vaidmens ir mažųjų rinkų apsaugos. Lietuva aktyviai remia principą, kad mažesnės rinkos ir mažiau vartojamos kalbos turi išlikti matomos europiniuose ekranuose. Tai reiškia papildomas investicijas į lokalizaciją, lietuviškus subtitrus ir palaikymą vietiniams kūrėjams, kad Lietuvos kino produktai būtų lengviau randami ir žiūrimi tiek namuose, tiek užsienyje.
Kanų programoje Lietuvai atstovauja filmas 'Pavasaris' – režisierius Rostislavas Kirpičenko. Tai bendros gamybos projektas, demonstruojantis, kaip technologijos ir tarptautinis bendradarbiavimas gali sustiprinti Lietuvos pozicijas pasaulinėje rinkoje. Lietuviams kūrėjams šios tendencijos reiškia daugiau galimybių, bet ir poreikį aktyviai dalyvauti reglamentavimo bei AI licencijų formavime.
Šaltinis: infoerdve
Palikite komentarą