5 Minutės
2025-ieji tapo dar vienu reikšmingu Lietuvos kino istorijos etapu: šalies kūrėjai ne tik rinko apdovanojimus, bet tvirtai patvirtino savo reputaciją užsienio auditorijai dėl kokybės, kūrybiškumo ir drąsos. Lietuvos filmų buvimas prestižiniuose festivaliuose, tarptautiniai gamybos partneriai ir naujos finansavimo priemonės — visa tai rodo, kad kino industrija sparčiai skaitmenizuoja savo darbo procesus ir stiprina pozicijas Lietuvos rinkoje bei už jos ribų.
Liūdnos elegijos ir naujos technologijos Tampere: Lietuvos švytėjimas trumpametražėje scenoje
55-asis Tampere trumpametražių filmų festivalis Suomijoje paskelbė Lietuvą viena iš 2025 metų dėmesio šalių (Country of Focus). Tokia garbė atkreipė tarptautinę industrijos ir technologijų bendruomenės akį į Lietuvos kūrybinę jėgą. Festivalyje buvo pristatyti trys kuruoti programų ciklai — apie trisdešimt filmų, atspindinčių šiandienos Lietuvos kinematografiją ir jos naujus technologinius sprendimus, pvz., pažangų garso dizainą, 4K restauraciją ir hibridines filmavimo technikas.
Naujoji banga ir režisierių technologiniai sprendimai
Programoje „Short Films from Lithuania: The New Wave“ pristatyti Vytauto Katkaus ir Lauryno Bareišos darbai parodė, kaip jaunos kartos kūrėjai integruoja skaitmeninius įrankius: nuo dronų operatorių iki pažangių spalvų korekcijos sprendimų, reikšmingai didinančių produktų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.
Eksperimentinis kinas ir restauracijos technologijos
Eksperimentinės ir poetinės kino programos pabrėžė 16 mm restauracijos galimybes — svarbu Lietuvos archyvams ir kūrėjams, kurie mato pridėtinę vertę per restauruotų juostų skaitmeninimą ir skaitmeninių kopijų pritaikymą VOD platformoms.
Cannes: aukščiausia scena ir talentų plėtra
78-asis Kanu kino festivalis 2025 m. atnešė istorinius momentus: lietuviškais kūrybiniais indėliais paremtas filmas „Two Prosecutors“ pateko į pagrindinę konkursinę programą — pirmas toks atvejis Lietuvos ko-produkcijoms. Tai didina Lietuvos specialistų (gamybos dizainerių, garso režisierių, montažo) matomumą tarptautiniu mastu.
Talento vystymo programos ir AI
Kanuose Lietuvos kūrėjai taip pat buvo pripažinti talentų programose: rezidentūros ir „Producers on the Move“ iniciatyvose Lietuvos režisieriai ir prodiuseriai pristatė projektus, kurie naudoja dirbtinį intelektą (AI) scenarijaus redagavimui, automatizuotam subtitrų kūrimui ir prodiusavimo procesų optimizavimui — technologijas, kurios ypač aktualios Lietuvos rinkai dėl spartėjančio VOD srautinio turinio poreikio.
Varšuva, Talinas ir tarptautinė ko-produkcijų plėtra
Lietuvos filmai sėkmingai keliavo ir į Varšuvos bei Talino festivalius, o Talino PÖFF rekordinė Lietuvos dalyvavimo dalis atspindėjo plėtrą: 20 filmų, 7 pasaulinės premjeros ir net gyvenimo pasiekimų apdovanojimas Juozui Budraitiui. Tokiame fone Lietuvos studijos ir postprodukcijos dirbtuvės stiprina savo pasiūlą technologijų srityje — nuo HDR spalvų gradavimo iki virtualios gamybos (virtual production) sprendimų.
Vilnius kaip technologijų ir gamybos centras
Vienas svarbiausių 2025 metų žingsnių buvo Vilnius Film Fund paleidimas: fonas pritraukia tarptautines produkcijas, veikiantis kartu su mokesčių paskatomis — iki 30 % išlaidų grąžinimu už Lietuvoje vykdytas gamybos sąnaudas. Tai stiprus signalas tiek kino verslui, tiek Lietuvos technologijų paslaugų sektoriui: daugiau užsakymų postprodukcijos studijoms Vilniuje ir Kaune, didesnis poreikis VR/AR, VFX ir AI paslaugoms.
Produkto ypatybės ir privalumai Lietuvos rinkai
- Mokesčių paskatos ir Vilnius Film Fund: pritraukia dideles produkcijas ir suteikia lokalioms įmonėms pajamų.
- Technologinė infrastruktūra: auganti postprodukcijos rinka Vilniuje ir Kaune siūlo spalvų korekciją (DaVinci Resolve, Baselight), garsų dizainą (Dolby Atmos), VFX ir 3D kompozitingą.
- Skaitmeninimo paslaugos: juostų restauracija ir skaitmeninimas leidžia lietuviams kurti archyvinius leidimus lietuvių kalba ir eksportuoti juos į tarptautines platformas.
Palyginimai ir naudojimo atvejai
Lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuva tampa konkurencinga pagal kainos ir kokybės santykį. Pavyzdžiui, virtualios gamybos sprendimai Vilniuje kainuoja konkurencingiau nei daugelyje Vakarų Europos miestų, tuo pačiu siūlant aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai aktualu tiek nepriklausomiems režisieriams, tiek tarptautinėms studijoms.
Praktiniai panaudojimo scenarijai
- Tarptautinės ko-produkcijos: Lietuvos gamybos infrastruktūra ir finansinės paskatos palengvina bendrus projektus su Skandinavija, Vidurio Europa ir Baltijos kaimynais.
- Reklama ir turizmas: filmai ir VR turai, kuriuos kuria Lietuvos kūrėjai, puikiai reklamuoja vietovę (pvz., Kuršių Neriją), ypač kai medžiaga pritaikyta skaitmeninėms platformoms.
- Švietimas ir inovacijos: Lietuvos filmų technologijų įmonės siūlo mokymus Vilniuje ir Kaune, prisideda prie kūrybinių industrijų profesionalizacijos.
Ką tai reiškia lietuviams ir Lietuvos rinkai?
Didesnis festivalinis pripažinimas ir technologinių sprendimų plėtra reiškia daugiau darbo vietų, geresnį paslaugų eksportą ir didesnį Lietuvos kultūros matomumą internete. Lietuviams tai reiškia prieigą prie modernių gamybos įrankių, daugiau galimybių dirbti tarptautiniu mastu ir plėsti paslaugas Vilniuje bei Kaune. Verslams — galimybę naudotis aukštos kokybės postprodukcija už konkurencingą kainą.
Išvados: technologinis impulsas tęsis
2025 metais Lietuvos kino industrija ne tik pakilo festivalių topuose, bet ir užtikrino technologinį proveržį: nuo AI įrankių scenarijams iki virtualios gamybos ir VFX. Vilnius ir Kaunas įtvirtina pozicijas kaip regioniniai technologijų centrai, o Vilnius Film Fund ir mokesčių paskatos užtikrina, kad Lietuvos rinka taps dar patrauklesnė užsienio produkcijoms. Tai svarbu tiek kūrėjams, tiek technologijų įmonėms — Lietuva tampa ne tik kultūros eksportuotoja, bet ir technologinių sprendimų tiekėja kino industrijoje.
Šaltinis: lithuania
Palikite komentarą