4 Minutės
2029 m. PISA tyrime pirmą kartą bus vertinamas dirbtinio intelekto (DI) ir medijų raštingumas, tad Lietuvos mokyklos turi pradėti ruoštis dabar. Be tradicinių gebėjimų – skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų – penkiolikmečiai bus tikrinami, ar geba kritiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, atskirti tikrą informaciją nuo generuotos ir suvokti algoritmų poveikį visuomenei. Tai svarbu lietuviams mokiniams, mokytojams ir švietimo politikos formuotojams, nes DI kompetencijos nulems mokymosi ir darbo galimybes Lietuvos rinkoje.
Esama situacija: gerėja rodikliai, bet sistema vis dar fragmentuota
Oficialūs duomenys rodo, kad Lietuvos mokyklose santykis apie vieną kompiuterį dviem mokiniams atitinka Europos vidurkį. Tačiau praktiškai dauguma įrenginių koncentruojasi IT kabinetuose, todėl technologijos retai integruojamos į kasdienes pamokas Vilniuje, Kaune ar regionuose. Nors 94 proc. mokytojų nurodo naudojantys skaitmeninius įrankius, 76 proc. pripažįsta trūkstamą kompetenciją juos taikyti ugdymo procese.
Problemos, kurias reikia spręsti
- Centralizuotos informacijos apie naudojamas švietimo technologijas trūkumas;
- Investicijų vertinimas pagal išlaidas, o ne mokymosi rezultatą;
- Fragmentiškas sprendimų priėmimas be aiškios nacionalinės strategijos;
- Ribotas vietinių EdTech produktų pritaikomumas lietuvių kalba.
EdTech iniciatyvos: nuo pavienių projektų prie sistemos
Asociacija EdTech Lithuania ėmėsi inicijuoti nuoseklesnį požiūrį – sudaryta nauja devynių ekspertų valdyba, kuri siekia sukurti duomenimis paremtą nacionalinę strategiją. Pirmasis žingsnis – nacionalinė duomenų sistema, leidžianti matyti, kokios technologijos diegiamos, kokią grąžą duoda investicijos ir kaip jos veikia mokymosi rezultatus Lietuvos rinkoje.
Gairės ir mokytojų rengimas
Rengiamos DI taikymo gairės mokykloms, kad diegimas nebūtų atsitiktinis. Viena svarbiausių krypčių – mokytojų kompetencijų stiprinimas: praktiniai mokymai, atviri resursai lietuvių kalba ir mokymo medžiaga pritaikyta Vilniuje ir regionuose dirbantiems pedagogams. Tai leis technologijas naudoti ne formaliai, o su aiškiu poveikiu mokinių pasiekimams.
Produkto savybės, palyginimas ir pritaikymas Lietuvoje
Švietimo technologijų (EdTech) sprendimai skiriasi pagal funkcionalumą: adaptaciniai mokymosi moduliai, vertinimo įrankiai, generatyvūs įrankiai užduočių kūrimui, bei saugumo ir privatumo funkcijos. Lietuvoje svarbu rinktis produktus, kurie turi šias charakteristikas:
- lietuvių kalbos palaikymas ir lokalizuota turinio bazė;
- atitiktis ES duomenų apsaugos reikalavimams;
- integracija su mokyklos administracinėmis sistemomis;
- mokytojų ir mokinių naudojimo analizės priemonės.
Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuva turi pranašumą – aktyvią EdTech bendruomenę ir startuolius, kurie jau kuria produktus su lietuviška lokalizacija. Tačiau trūksta koordinuoto valstybės signalo ir investicinių gaires, kurios leistų greičiau išplėsti sprendimų prieinamumą Kaune, Klaipėdoje ar regionuose.
Naudos ir realūs panaudojimo atvejai
Praktiniai DI panaudojimo scenarijai Lietuvos mokyklose:
- Asmeninės mokymosi trajektorijos – adaptacinės platformos, kurios pritaiko užduotis pagal mokinio pajėgumus;
- Laiko taupymas mokytojams – automatinis vertinimas ir pagalbinės priemonės užduočių kūrimui;
- Medijų raštingumo ugdymas – pratybos, leidžiančios atskirti dirbtinai sugeneruotą turinį nuo tikrų šaltinių;
- Regioninis plėtojimas – EdTech sprendimų pritaikymas mokykloms už Vilniaus ribų, taip skatindamas Lietuvos rinkos augimą.
Rizikos, investicijos ir rinkos reikšmė
Lietuvos EdTech startuoliai jau pritraukia rizikos kapitalą ir verslo angelų investicijas, tačiau sektoriaus augimui reikalingas sisteminis bendradarbiavimas tarp valstybės, verslo ir akademinės bendruomenės. Koordinuota strategija, aiškūs standartai ir valstybės parama lokalizacijai bei mokytojų rengimui suteiks impulsą EdTech inovacijoms regione.
Išvados: ką tai reiškia lietuviams
Jei Lietuva aktyviai pasiruoš PISA 2029 ir integruos DI raštingumą į mokyklų kasdienybę, mūsų jaunimas įgis konkurencinį pranašumą Lietuvos rinkoje ir tarptautiniu mastu. Tai ne tik švietimo pokytis – tai investicija į talentų kūrimą, naujų darbo vietų atsiradimą ir EdTech ekosistemos stiprinimą Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose.
Šaltinis: lrt
Palikite komentarą