6 Minutės
Dauguma orlaivių startuolių žada ateitį. Tačiau tik nedaugelis išdrįsta parodyti, kad ji gali būti taip arti. Londone įsikūrusi „AltoVolo“, veikianti vos kiek daugiau nei dvejus metus, teigia, kad jos „Sigma“ iki metų pabaigos turėtų tapti pilno mastelio demonstraciniu orlaiviu. Tai rimtas etapas įmonei, bandančiai įsitvirtinti vienose perpildžiausių ir kartu spekuliatyviausių aviacijos lenktynių.
Vis dėlto „Sigma“ nesivaiko tos pačios vizijos kaip daugelis kitų VTOL projektų. Tai nėra skraidantis taksi, sukurtas miesto maršrutams ir pilnoms keleivių kabinoms. „AltoVolo“ taikosi į siauresnę, bet galbūt dar labiau intriguojančią nišą: kompaktišką asmeninį orlaivį dviem žmonėms, vienam pilotui ir vienam keleiviui, suprojektuotą kilti iš vietų, kurios labiau primena prabangaus gyvenimo būdo brošiūrą nei aviacijos infrastruktūrą. Pagalvokite apie įvažiavimus prie namų, stogus ar net jachtas.
Jo užimamas plotas yra viena svarbiausių viso sumanymo dalių. „Sigma“ yra kiek daugiau nei 4 metrų ilgio, 4,8 metro pločio ir 1,9 metro aukščio. Sulankstytas iki 2,2 metro pločio, jis užima maždaug tiek vietos, kiek labiau sietume su kelių automobiliu, o ne su įprastu orlaiviu. Toks kompaktiškas išdėstymas yra esminis „AltoVolo“ argumento elementas: asmeninis vertikalus skrydis turi prasmę tik tada, kai aparatas yra pakankamai mažas, kad su juo būtų galima gyventi kasdien, o ne tik juo žavėtis.
Čia yra dar vienas svarbus posūkis. „Sigma“ nesiremia vien tik elektrine sistema, todėl iškart išsiskiria iš didelės VTOL sektoriaus dalies. Vietoj to „AltoVolo“ kuria hibridinę jėgainę, nors bendrovė kol kas neatskleidžia visos jos techninės sandaros. Atskleisti našumo rodikliai skamba ambicingai: kreiserinis greitis iki 354 km/val., didžiausias greitis 467 km/val., 270 kg naudingoji apkrova ir iki 805 km maksimalus nuotolis hibridiniu režimu. Skrendant vien elektra, šis nuotolis sumažėja iki maždaug 402 km. Kybojimo trukmė nurodoma iki 45 minučių, o orlaivio skrydžio lubos siekia 3 000 metrų.
Kodėl „AltoVolo“ pakeitė kryptį
Labiausiai iškalbinga projekto dalis gali būti tai, ko „AltoVolo“ atsisakė. Ankstesniame „Sigma“ kūrimo etape bendrovė nagrinėjo elektrinius ortakiuose įrengtus ventiliatorius ir uždarus rotorius vietoj atvirų rotorių schemų, matomų daugelyje konkurentų konstrukcijų. Popieriuje tai, tikėtina, atrodė aptaku, modernu, gal net neišvengiama. Tačiau bandymuose toks sprendimas, regis, virto trūkumu. „AltoVolo“ teigia, kad uždarų rotorių koncepcija pridėjo per daug svorio, sudėtingumo ir trapumo, bet nesuteikė naudos ten, kur jos labiausiai reikėjo.
Panašu, kad šis sprendimas iš esmės pakeitė orlaivį. Atnaujinta varomoji sistema, paremta atvirais rotoriais ir pakreipimo mechanizmu, esą padvigubino kybojimo laiką, palyginti su ankstesne konfigūracija, nuo 18 iki 45 minučių. Bendrovė taip pat nurodo mažesnę propelerių apkrovą, geresnį perėjimą iš vertikalaus į horizontalų skrydį ir reikšmingą svorio sumažėjimą. Kategorijoje, kur kiekvienas kilogramas svarbus, o kiekvienas konstrukcinis kompromisas pasijunta ore, tai nėra menki laimėjimai.
„AltoVolo“ taip pat pabrėžia, kad pati propelerių įranga nėra paimta iš standartinių katalogų. Sistema naudoja įmonės viduje suprojektuotus komponentus, kurie, bendrovės teigimu, pranoksta komerciškai prieinamas alternatyvas. Tai drąsus pareiškimas, bet jei jis pasitvirtins, ši savybė galėtų tapti vienu svarbiausių techninių „Sigma“ pranašumų. Tylesnis veikimas taip pat sustiprina bendrą pasakojimą. „AltoVolo“ teigia, kad orlaivis 100 metrų atstumu skleidžia apie 70 dB triukšmą, o tai, bendrovės vertinimu, yra maždaug 80 procentų tyliau nei įprastas sraigtasparnis. Bet kuriam aparatui, kuris turėtų pakilti iš gyvenamosios valdos ir iškart netapti kaimynystės skandalu, triukšmas nėra šalutinis klausimas. Tai visa socialinio pritarimo esmė.
Bendrovė „Sigma“ vadina pirmuoju pasaulyje „HyperTOL“, tai yra hibridiniu našaus kilimo ir tūpimo orlaiviu. Rinkodaros terminas? Žinoma. Tačiau jis taip pat užsimena apie kategoriją, kurią „AltoVolo“ nori užimti: ne miesto oro mobilumas, ne įprasta prabangaus sraigtasparnio alternatyva, o kažkas tarp jų, greitas asmeninis orlaivis su vertikalaus kilimo galimybe ir hibridine architektūra, leidžiančia išvengti dalies apribojimų, kurie vis dar slegia vien baterijomis varomą skrydį.
Iki finišo dar laukia ilgas kelias. „AltoVolo“ teigia, kad „Sigma“ sieks viso tipo sertifikavimo ir iš pradžių bus orientuota į pirkėjus, turinčius sportinio piloto pažymėjimą. Jiems prireiktų maždaug 25 valandų papildomo mokymo, kad galėtų jį valdyti. Planuojamo serijinio orlaivio saugos sprendimai apima trigubai dubliuotą skrydžio valdymo sistemą ir balistinį parašiutą, sukurtą avariniu atveju išsiskleisti vos 15 metrų aukštyje virš žemės.
Vis dėlto verslo realybė išlieka pažįstama. „Sigma“ dar nėra sertifikuotas produktas, o „AltoVolo“ vis dar ieško investicijų, kad galėtų pereiti į kitą etapą. Vieši pristatymai planuojami, tačiau jų detalės dar nepaskelbtos. Nepaisant to, išankstiniai užsakymai jau priimami. Nurodyta kaina siekia 863 200 svarų sterlingų, arba maždaug 1,01 mln. eurų pagal dabartinius valiutų kursus. Pirmieji 100 vienetų bus parduodami kaip starto leidimo versija, nors „AltoVolo“ dar nepaaiškino, kuo, jei apskritai kuo nors, šie orlaiviai skirsis, išskyrus ženklelį.
Tai palieka „Sigma“ itin įdomioje padėtyje. Taip, jis vis dar yra pažadas, bet jau nebe vien eskizas, apipintas startuolių žodynu. Jei „AltoVolo“ laiku pakels savo demonstracinį orlaivį į orą, ši nedidelė britų bendrovė gali iš išorinio smalsumo objekto virsti vienu atidžiausiai stebimų vardų asmeninės vertikalios aviacijos srityje.
Palikite komentarą