8 Minutės
Lietuva laikoma vienu iš sparčiausiai augančių technologijų regionų Centrinėje ir Rytų Europoje. Ekosistemą kuria drąsus startuolių mentalitetas, nuosekli inovacijų kultūra ir aiški vyriausybės parama. Nors didžiausios žinios dažnai skamba dėl unicornų Vinted ir Nord Security, Lietuvos startuoliai plečiasi įvairiose srityse: nuo finansų technologijų iki kibernetinių sprendimų, o centras dažnai sutampa su Vilniumi, o Kaunas sparčiai stiprina savo vaidmenį kaip inovacijų hubas.
Šiuo metu Lietuvoje, gyventojų skaičiumi mažesnėje nei tris milijonus, gyvena daugiau nei 1 100 startuolių, iš kurių apie 20 tūkstančių žmonių dirba šioje dinamiškoje bendruomenėje. Tech.eu 2024 metų metinėje ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvos technologijų įmonės 2024 metais pritraukė beveik 600 milijonų eurų finansavimą, o didžiausi sandoriai įtrauktų Vinted su 340 milijonų eurų ir Green Genius su 100 milijonų, įrašyti į sandorių sąrašą.
Startup Ecosystem 2024 ataskaita pabrėžia, kad ekosistemos vertė jau viršija 16 milijardų eurų – per dešimtmetį fiksuojamas 39 kartų augimas, o Lietuva įsitvirtina kaip regioninis lyderis. Vilnius, remiantis Dealroom duomenimis, 2025 m. yra sparčiausiai augantis technologijų miestas Europos Sąjungoje ir 13-asis pasaulyje. Tech.eu kalbino kelias Lietuvos startuolių atstovus ir prekybos organizacijas, siekiančias įvertinti privalumus, iššūkius ir kryptis, kuriomis Lietuvoje kito technologijų peizažas.
Nord Security: lietuvių kuriama globali kibernetika
Nord Security — vienas iš Lietuvos „milžinų“
Nord Security, kaip viena iš Lietuvos didžiųjų unicornų kartu su Vinted ir Baltic Classifieds Group, įkurta 2012 metais ir 2022 metais pasiekė vienaragio statusą. Įmonė siūlo daugiau nei 15 milijonų vartotojų pasaulyje, o jos komanda siekia apie 1 700 žmonių. Žinomiausias jos produktas – NordVPN, patikimas virtualus privatumo sprendimas, tačiau įmonė plečia ir kitus kibernetinius paslaugų portfelius.
Pradiniu laikotarpiu įmonė augo be išorinių investicijų, o 3 mlrd. eurų įvertinimas buvo užtikrintas tarptautinių partnerių parama: Warburg Pincus, Burda Principal Investments ir General Catalyst. Sigita Jurkynaitė, Nord Security informacijos saugumo vadovė, grįžusi į Lietuvą po 15 metų užsienyje, teigia: „Daugelis žmonių nustebę, kad Nord kyla iš Lietuvos.“ Ji pabrėžia, kad Lietuvoje vienas iš pagrindinių išteklių yra žmonės – aukštai išsilavinę specialistai ir nedidelė diagrama „žinių išsiurbimo“ – žmonės grįžta arba atvyksta iš užsienio.
Kai kalbame apie Lietuvos augimo scenarijų, Jurkynaitė primena, kad technologijų kraštovaizdis keičiasi „be galo“: „Lietuvoje pagrindinis išteklius vis dar yra žmonės. Nors globali rinka verčia įmones augti greičiau, mūsų talentų ekosistemoje netrūksta žmonių, kurie nori mokytis ir kurti.“
Produktų ir lokalizacijos įtaka Lietuvai
Nord Security laikosi tvirto lyderystės modelio ir kartu siekia išlaikyti skaitmeninės saugos standartus Lietuvoje. Pasak Jurkynaitės, Lietuvoje įgyjiama patirtis ir gebėjimas eksportuoti sprendimus į globalią rinką tapo vienu svarbiausių Lietuvai geopolitinių privalumų — startuoliai gali pasiekti pasaulinius vartotojus nuo pat pradžių, naudodamiesi vietinių talentų žmogiškuoju kapitalu.
Payabl: mokėjimai ir įmonių paskyros valdymas Lietuvoje
Kai Lietuva tampa fintech hubu
Payabl – tai finansinių technologijų įmonė, kuriai svarbus centras yra Vilnius. Įmonė siekia plėstis Skandinavijos, Šiaurės šaltinėje regionuose ir Baltijoje, o Lietuvoje sukuria apie dešimt vietos darbuotojų. Finlandelio mitologija skamba: Lietuva išsiskiria gymumi įrankiais ir plėtros galimybėmis, nes čia sujungia tvarią talentų bazę su didėjančiu fintech ekosistemos į kurią įsiliejo 282 fintech įmonės, aptarnaujančios daugiau nei 30 milijonų klientų ir įdarbinant beveik 8 000 kompetentingų specialistų – tai dvigubai daugiau nei prieš penkias metus.
Į Lietuvą įsikūrusiai Payabl skyriaus vadovei Esfira Zaka, kilusiai iš Latvijos, svarbiausiu motyvu tapo talentų bazė: „Lietuva pradžioje pasirinkta dėl jau subrendusio žmogiškojo kapitalo. Tokie sėkmių pavyzdžiai kaip Nord ir Vinted parodo pasiruošimą tarptautiniam masteliui.“ Kokybiškas coworking biuras vilioja darbuotojus – minimalizuoja kasdienės logistikos klausimus ir suteikia sklandų darbą be nereikalingų buities darbų: „čia tiesiog kuriama atmosfera.“
Exacaster: duomenų analizė ir prognozuojamoji dirbtinis intelektas Lietuvoje
Duomenų įžvalgos ir dirbtinis intelektas
Exacaster, įkurtas 2011 metais, teikia klientams duomenų analitikos ir prognozavimo AI sprendimus per tris pagrindines linijas: duomenis, dirbtinį intelektą ir Kliento Vertės valdymą. Įmonė veikia 16 šalių telekomunikacijų ir septyniose kitose pramonės šakose (įmonė turi klientų portfelį visoje Europoje ir už jos ribų).
Įkūrėjas Egidijus Pilypas pažymi, kad Lietuvoje talentų tankis yra pakankamai aukštas, tačiau nepanašus į didžiųjų rinkų šalis Indiją ar JAV, kur galima greitai surinkti tūkstančius inžinierių. Jis 20 metų gyvena Vilniuje ir teigia, kad Lietuvoje ekosistema per pastaruosius metus patyrė spartų pokytį, bet svarbiausia — darbų–gyvenimo balansas, kuris mieste yra gana didelis ir patrauklus talentams.
Neurotechnology: biometriniai sprendimai iš Vilniaus į pasaulį
Biometrija ir visos šakos
Neurotechnology įsikūrė 1990 metais Vilniuje su vizija pritaikyti neuroninius tinklus biometrinių identifikavimo, vaizdo apdorojimo, robotikos ir dirbtinio intelekto projektams. Daugiau nei 90 proc. jų produktų šiandien yra biometriniai sprendimai, kurių taikymas apima pasienio patikros punktus ar nacionalinius identifikavimo dokumentus. Bendrovė turi daugiau kaip 3 000 partnerių ir virš 125 darbuotojų, taip pat savo padalinių Indijoje ir ŠriLankoje bei kitose Lietuvos vietose.
Nors planų plėstis į Jungtinę Karalystę ar JAV įvardija kaip galimą ateities kryptį, dabar įmonė sutelkia dėmesį į konsolidaciją Lietuvoje. Neurotechnology pabrėžia glaudžius ryšius su Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir bendrą mokslinių tyrimų projektų bendradarbiavimą. Tačiau įmonė taip pat akcentuoja vieną trūkumą: norėtų, kad Lietuvoje būtų įvesta dirbtinio intelekto gamykla, kuri skatintų nacionalinį inovacijų pliūpsnį.
Startup Lithuania: valstybinė platforma startuolių plėtrai
Tarpnešys tarp pradedančiųjų ir finansavimo
Startup Lietuva – valstybės palaikoma organizacija, kuri veikia kaip tarpininkas tarp startuolių, rizikos kapitalo fondų, akseleratorių ir vyriausybės. Organizacija padeda ankstyvosios stadijos įmonėms įveikti iššūkius, tokius kaip tinklų kūrimas ir partnerystės paieška. Organizacijos vadovė Karolina Urbonaitė teigia, kad tikslas – padėti startuoliams, ypač ankstyvose stadijose, greičiau pereiti į pre-acceleraciją ir vėliau ACCELERACIJĄ, taip pat padėti rasti tarptautinius partnerius.
Urbonaitė pabrėžia teigiamą įtaką, kurią Lietuvos ekosistemoje davė vadinamoji „Vinted“ ir „Nord“ bendradarbiavimo banga. Absolventai iš šių įmonių įkūrė beveik 30 naujų lietuviškų startuolių, o Kaunas, antrasis pagal dydį miestas, turi savitą, labai glaudų ekosistemos pobūdį – gausu susitikimų ir akseleratorių.
Unicorns Lithuania: didžiausia startuolių asociacija Lietuvoje
Ekosistemos mobilizatorius ir pokyčių skatintojas
Unicorns Lithuania – didžiausia Lietuvos startuolių asociacija, kurios tikslas – mobilizuoti ir įtraukti tiek startuolius, tiek visuomenę kurti Lietuvos ateitį. Asociacija vienija apie 225 narius ir orientuojasi į ekosistemos augimą bei pokyčių skatinimą. Juridinio vadovė Gintarė Verbickaitė pabrėžia: Lietuva pasiekė itin dinamišką ir atsparią technologijų ekosistemą savo dydžiui pritaikytu mastu. Svarbiausia išskirtis – gilus finansinių technologijų, kibernetinio saugumo, el. prekybos ir pažangių technologijų žinios, leidžiančios lietuviams pasiekti pasaulinius vartotojus nuo pirmos dienos.
Ji teigia, kad nedidelė šalies vidaus rinka skatina įmones augti tarptautinėje arenoje, o dauguma Lietuvos startuolių uždirba didžiąją dalį pajamų už Lietuvos ribų – JAV, Jungtinė Karalystė, ES rinkos ir toliau rodo stabilias plėtros perspektyvas. Pasak Verbickaitės, daugelis sėkmės istorijų Lietuvoje buvo „bootstrapped“ – be nuosavų rizikos kapitalo laikų kelio, o tai rodo ambicijų, produkto kokybės ir globalios perspektyvos gali nuvesti toli.
Ką tai reiškia Lietuvos vartotojams ir verslams?
Šios iniciatyvos keičia Lietuvą, bet paliečia ir kasdienį gyvenimą: didėja investicijų į Lietuvos rinką, didėja Lietuvoje kuriamų paslaugų kokybė ir prieinamumas lietuviams. Fintech sprendimai lokaliai stiprina mažmeninę prekybą ir įmonių finansų valdymą, o kibernetinių sprendimų plėtra didina vartotojų ir įmonių saugumą. Duomenų analitikos ir AI plėtra suteikia įmonėms daugiau įžvalgų apie vartotojus, jų poreikius ir elgseną, o biometriniai sprendimai – daugiau saugumo valstybės institucijose ir verslo sektoriuje. Vilniaus universitetų ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų glaudus bendradarbiavimas įvertinamas kaip vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių pažangą ir inovacijų steigimą Lietuvoje.
Ateities perspektyvos: kokia kryptimi juda Lietuvos ekonomika?
Remiantis Lietuvos Startuolių Ekosistemos 2024 metų įvertinimais, Lietuvos augimas neturėtų lėtėti. Lietuva stiprina savo vietą regionalioje infrastruktūroje ir kuria palankią aplinką augančioms įmonėms: nuo aukštojo mokslo institucijų iki vyriausybės programų ir vietinių verslų partnerystės. Norint dar labiau atskleisti Lietuvos potencialą, svarbu toliau skatinti investicijas į technologijų plėtrą, plėsti tarptautinę partnerystę ir kurti daugiau galimybių lietuviams įsitraukti į globalų rinkos kontekstą. Tokiu būdu Lietuva gali išlaikyti savo vietą kaip regionalus technologijų centras, paskatinti darbo vietų kūrimą Lietuvoje ir suteikti vartotojams naujus, saugius bei inovatyvius produktus.
Šaltinis: tech
Komentarai
Tomas
Ar tikrai visi tie 600 mln ir 16 mlrd reiškia ilgalaikį proveržį? Gal per daug dėmesio unicornams, vietinėms įmonėms dar sunku..
kodas
Va, netikėtai smagu matyt tokius skaicius! Bet ar talentų grįžimas iš tiesų stabilus? Kai kam vis dar trūksta rimtų atlyginimų ir augimo progų...
Palikite komentarą