Lietuvos IT proveržis: eksportas stiprina ekonomiką

Lietuvos IT proveržis: eksportas stiprina ekonomiką

Austėja Kavaliauskaitė Austėja Kavaliauskaitė . Komentarai

4 Minutės

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva tapo regiono technologijų centru: informacijos ir ryšių sektorius iš vidaus rinkai orientuotų paslaugų persiorientavo į eksportą ir inovacijas. Šis pokytis leido sparčiai didinti veiklos apimtis, kurti pridėtinę vertę ir stiprinti Lietuvos rinkos konkurencingumą tarptautiniu mastu.

Sektoriaus augimo rodikliai ir darbo vietos

Statistika rodo reikšmingą pažangą: per dešimtmetį informacijos ir ryšių sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė padidėjo apie 2,5 karto, o sektoriaus dalis šalies ekonomikos beveik padvigubėjo — 2024 m. sudarė apie 5,4 % visos ekonomikos pridėtinės vertės. Darbuotojų dalis išaugo apie 2,7 karto ir siekė 4,8 % visų užimtųjų. Tai reiškia daugiau darbo vietų Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose bei platesnes karjeros galimybes IT specialistams ir duomenų inžinieriams.

Struktūriniai pokyčiai: nuo telekomunikacijų prie programinės įrangos ir duomenų

Per pastarąjį dešimtmetį sektoriaus struktūra kardinaliai pasikeitė. Tradicinių telekomunikacijų, orientuotų į vidaus rinką, dalis sumažėjo: ankstesnė telekomunikacijų įmonių pajamų dalis (apie trečdalį) sumažėjo iki maždaug 18 %. Tuo pačiu metu sparčiai augo informacinių technologijų paslaugos, duomenų apdorojimas ir žaidimų kūrimas — daug šių paslaugų teikiama užsienio klientams.

Pajamų struktūra 2014–2024

2024 m. sektoriaus pajamų didžiausią dalį sudarė duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugos ir susijusios veiklos (apie 35 %), o kompiuterių programavimo veikla sudarė apie 28 %. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės vis dažniau veikia kaip globalūs paslaugų teikėjai, o ne tik vietiniai operatoriai.

Eksporto šuolis ir tarptautinė konkurencija

Programinė įranga ir skaitmeninės paslaugos lengviau pritaikomos eksporto rinkoms — per pastarąjį dešimtmetį informacijos ir ryšių veiklos eksporto pajamos augo daug sparčiau nei pardavimai vidaus rinkoje. Eksporto dalis, palyginti su visomis sektoriaus pajamomis, išaugo 2,6 karto ir pasiekė apie 53 %. Be to, informacijos ir ryšių paslaugų dalis visų šalies paslaugų eksporte padidėjo iki 19 %.

Kas tai reiškia Lietuvos verslams ir vartotojams?

Privalumai Lietuvos rinkai yra keli: didesnės eksporto pajamos reiškia stabilumą, aukštesnį atlyginimų lygį ir galimybes investuoti į produktų lokalizaciją bei aptarnavimą lietuvių kalba. Verslams tai reiškia platesnę paslaugų pasiūlą — nuo debesų paslaugų ir kibersaugos iki specializuotų duomenų apdorojimo sprendimų e-komercijai. Vartotojams — didesnį pasirinkimą, greitesnį prieinamumą ir paslaugas, pritaikytas vietinėms sąlygoms.

Produktų ypatybės ir palyginimai

Lietuviškos programinės įrangos ypatybės dažnai apima lankstumą, aukštą duomenų apdorojimo spartą, vietinę kalbos palaikymą ir konkurencingas kainas palyginti su globaliais paslaugų teikėjais. Palyginus su didžiosiomis tarptautinėmis platformomis, Lietuvos įmonės pasiūlo spartesnį klientų aptarnavimą Vilniuje ar Kaune, greitesnį prisitaikymą prie vietinių reguliacijų ir glaudesnį bendradarbiavimą su vietiniais verslais.

Panaudojimo atvejai: Lietuvos verslų praktika

Praktinės naudotojų situacijos apima e. prekybą, kur duomenų apdorojimas ir rekomendacijų sistemos padeda mažinti grąžinimų skaičių; bankininkystę ir fintech, kur reikia greito ir saugaus sandorių apdorojimo; žaidimų industriją, kuri iš Vilniaus ir Kauno kuria pasaulinio lygio produktus; bei verslo paslaugas, kur lietuviški IT sprendimai teikia infrastruktūrą tarptautinėms korporacijoms.

Tiesioginės užsienio investicijos ir ilgalaikė rizika

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) per dešimtmetį išaugo beveik 3 kartus, o dideli žaidėjai, pavyzdžiui, Barclays Group Operations Limited filialas, atnešė žinių bei praktikų. Vietinių įmonių, tokių kaip Vinted ar Tesonet, augimas leido sumažinti priklausomybę nuo užsienio kapitalo: TUI dalis informacijos ir ryšių sektoriaus pridėtinėje vertėje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo apie penktadalį ir 2024 m. sudarė apie 58 %. Tai mažina riziką, kad darbo sąnaudų didėjimas privers įmones masiškai išsikelti užsienin.

Iššūkiai ir ateities kryptys

Pagrindiniai iššūkiai — talentų pritraukimas ir išlaikymas, investicijos į tvarumą ir saugumą, taip pat produktų lokalizacija į lietuvių kalbą. Ateityje Lietuvos sektorius gali labiau koncentruotis į pažangias paslaugas: dirbtinį intelektą, mašininį mokymąsi, specializuotą debesų infrastruktūrą ir aukštos kokybės žaidimų kūrimą.

Apibendrinimas

Lietuvos informacijos ir ryšių sektoriaus proveržis — tai ne tik skaičiai, bet ir realios galimybės verslams bei vartotojams. Eksporto orientacija, inovatyvūs produktai ir strateginės investicijos užtikrino, kad Lietuva gali konkuruoti su didžiosiomis technologinėmis rinkomis ir pasiūlyti sprendimus, pritaikytus lietuviams bei tarptautiniams klientams.

Šaltinis: elektronika

„Technologijos visada mane žavėjo – nuo išmaniųjų telefonų iki dirbtinio intelekto proveržių. Džiaugiuosi galėdama dalintis naujienomis su jumis kiekvieną dieną.“

Palikite komentarą

Komentarai