13 Minutės
Užsienio investuotojų metinio susitikimo 2025 m. Vilniuje metu — renginio, kurį organizavo Amerikos prekybos rūmai Lietuvoje (AmCham Lithuania) ir kuris vyko Radisson Blu viešbučio pagrindinėje salėje — penkių pranešėjų panelė nagrinėjo vieną iš sudėtingiausių klausimų konkurencingai ekonomikai: kaip švietimą, sveikatą ir talentus paversti nuolatiniu augimo varikliu. Sesiją moderavo Nicholette Ross (Site Selection Consultant, Global Location Strategies), o diskusijoje susirinko požiūriai iš centrinio banko, farmacijos sektoriaus, tarptautinio švietimo, skaitmeninės inžinerijos ir vietos rinkos strategijos. Toliau vyko atvira ir praktiška diskusija apie įgūdžius, žmonių pritraukimą, sveikatą kaip produktyvumo veiksnį ir politinius sprendimus, kurie arba pagreitina, arba sulėtina visą procesą.
Pasaulinė problema, jaučiama vietose
Moderatorė Nicholette Ross iš karto nustatė diskusijos rėmus: talento prieinamumas yra svarbiausias kriterijus vietos pasirinkime, tačiau pokalbis negali apsiriboti vien klausimu „kiek dabar yra inžinierių“. Investuotojus domina ne tik dabartis, bet ir ateities linijos — talentų srautai, jų konversija į darbo jėgą, lojalumas bei, vis dažniau, sveikatos ir gyvenimo kokybės infrastruktūra, kuri padeda žmonėms išlikti produktyviems ir norėti likti gyventi.
Elies van Herwaarden — patarėjas, padėjęs daugiau nei 800 įmonių projektams pasirinkti vietas gamybai, moksliniams tyrimams, IT ir būstinėms — pridėjo realybės dozę. Bendrosioms paslaugoms ir technologijų sektoriui talentų kiekis ir augimas yra lemiami. Gamyboje dvi pirmosios klausimų eilutės dažnai yra be galo paprastos: Ar jau turite parengtą pramoninę sklypo vietą? ir Kiek žmonių iš aplinkinio darbo rinkos mes iš tiesų galime įdarbinti? „Skaičiuoklės svarbios,“ sakė jis, „bet sprendžia greitis pradėti ir darbo jėgos gylis.“
Vėliau jis pateikė aštresnę provokaciją: Kur šiame pokalbyje yra jauni žmonės? Jo teigimu, kai priimami politikos sprendimai ir verslo vadovai kuria talentų sistemas, jaunimo balsas dažnai būna nepakankamai atstovaujamas. „Visame pasaulyje žmonės sako ‘neturime pakankamai talentų’. Tai globali diagnozė. Bet jei norite tai išspręsti — pakvieskite kitą kartą prie stalo. Įmonės, kurios girdi jaunimą, jas ir įdarbina.“ Ši pastaba įtraukė niuansą: jaunuoliai ne tik yra būsimi darbuotojai, bet ir gali atnešti idėjų apie lankstesnius ugdymo kelius, skaitmeninę patirtį ir naujus verslo modelius.
Švietimo užduotis: mobilumas, priklausymas ir universalumas
Iš tarptautinio švietimo perspektyvos dr. Amanda Sunderman paaiškino, kodėl perkeliantis tarptautinėms šeimoms svarbi ugdymo perkeliama struktūra. „Tėvas ar motina galvodami apie naują paskyrimą iš tikrųjų galvoja apie trejų metų vaiką ir aštuoniolikos metų paauglį,“ sakė ji. Tarptautinės mokyklos suteikia perkeliamas programas anglų kalba, leidžiančias vaikams sklandžiai integruotis į naujas švietimo sistemas nepraradus pasiekimų. Jos mokykloje Vilniuje kiekvienas mokinys taip pat mokosi lietuvių kalbos, o kasdieninė ugdymo aplinka apima 20–30 tautybių. Toks daugiakultūris supratimas yra ir specifinis ekonominis įgūdis — gebėjimas dirbti globaliose komandose ir prisitaikyti prie skirtingų kultūrinių kontekstų.
Sunderman antrasis punktas siejo švietimą su darbuotojų išlaikymu: priklausymo jausmas. „Socialiniai ryšiai prognozuoja, kiek ilgai darbuotojai išliks įmonėje,“ sakė ji. „Mes ugdome gerovę ir bendruomenę visai šeimai. Toks „minkštas“ darbas vėliau atsispindi mažesniu darbuotojų kaita ir didesniu įsitraukimu.“ Praktinis pavyzdys: kompleksinė parama šeimai — nuo pažinties su miestu iki mokyklų ir kultūrinės integracijos — palengvina sprendimą likti ilgiau.
Ji taip pat aprašė, kaip mokyklos perkuria mokymą nenuspėjamam pasauliui: „Mes formuojame universalų mokinį — gebantį dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, laisvai naudotis technologijomis ir atskirti informaciją nuo tikros ekspertizės. Google paieškos rezultatas nėra medicininė diagnozė. Kritinis skaitymas ir sprendimų priėmimas yra įgūdžiai, kurie išlieka ateityje.“ Tokie privalumai parodo, kad šiuolaikinis ugdymas orientuojasi ne vien į faktų kaupimą, bet į gebėjimą elgtis sudėtingose situacijose.
Denis Chichmaryov (EPAM) papildė mintį ir iš karto užfiksavo siaurą vietą: laikas iki įgūdžių įgijimo. „Tradiciškai švietimas yra lėtas; pramonė keičiasi greitai,“ sakė jis. Trūkstama grandis yra netiesioginė (tacit) patirtis — neišreikštas meistriškumas, kuris gyvena praktikuojančių specialistų galvose. Jo pasiūlymas: skatinti aktyvius profesionalus mokyti, mentoriuoti ir bendradarbiauti kuriant mikroprogramas su universitetais. „Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu priartėdama prie entuziastų, kurie vėlyvomis valandomis rengia tikrus mokymus ir juos vykdo,“ jis teigė. „Nustokime laukti įstatymų pokyčių. Kurdami kartu — veiksime greičiau.“ Šis siūlymas skatina trumpojo ciklo mokymo finansavimą ir pramonės bei akademijos bendrą atsakomybę už darbo rinkos poreikius.
Marius Skuodis pateikė konkretų pavyzdį iš Lietuvos banko: kiekybinės ekonomikos programa, sukurta kartu su Vilniaus universitetu ir dalinai dėstoma centrinių banko specialistų. Rezultatas — populiarus, įgūdžius orientuotas laipsnis, tiekiantis nacionalinei finansų sistemai tiksliai parengtus specialistus. „Tai yra viešojo ir privataus sektorių bendro kurso pavyzdys, kai jis veikia,“ sakė jis. Tokie bendri programų pavyzdžiai demonstruoja, kaip institucijų glaudus bendradarbiavimas sumažina laiko, reikalingo specialistams parengti, tarpsnį.
Sveikata nėra priedas — tai produktyvumo platforma
Guillaume Hugé pakeitė požiūrį į sveikatą ir pateikė ją kaip infrastruktūrą. „Augančios ekonomikos turi sveikus žmones,“ sakė jis. Darbdaviai gali užtikrinti papildomą privačią draudimo apsaugą ir gerovės programas darbo vietose, tačiau lemiamą konkurencinį pranašumą suteikia sistemos lygmens prieinamumas — šeimos gydytojai, specialistai ir galimybė gydytojams skirti moderniausias terapijas, kurios leidžia žmonėms likti darbingiems. Jis paminėjo migrenos temas per pasaulinės informuotumo savaitę kaip tarp kartų pasireiškiantį sutrikimą, kur pažangios terapijos žymiai pagerina darbo gebėjimą. „Šalys, kurios spartina prieigą prie tokių gydymo būdų, padidina darbo jėgos dalyvavimą,“ sakė jis. „Tai tiesiogiai atsispindi produkcijoje.“ Hugé akcentavo, kad investicijos į sveikatos sistemas grąžina rezultatą ne tik socialiai, bet ir ekonominiu požiūriu.
Sunderman pridėjo praktinį perkėlimui svarbų detalių aspektą, kurį dažnai pamiršta: Lietuvoje anglų kalba kalbantis medicinos personalas sumažina kliūtis tarptautiniams specialistams. „Tarptautinei kompanijai svarbu, kad darbuotojai galėtų lengvai pasiekti sveikatos priežiūrą,“ sakė ji. Iš farmacijos pusės Hugé pabrėžė papildomą elementą: tyrimai ir klinikinis bendradarbiavimas su Vilniaus ir Kauno ligoninėmis — tokia viešojo ir privataus sektorių tyrimų ašis palaiko naujas terapijas ir klinikinius tyrimus arti talentų rinkos, taip palengvindama naujų vaistų ir gydymo metodų prieinamumą bei integraciją į gydymo praktiką.
Valdžios nauja konkurencija: žmonės
Dvigubai per sesiją diskusija sugrįždavo prie aiškios realybės: vyriausybės taip pat konkuruoja dėl žmonių. Chichmaryov tai suformulavo trumpai: „Kiekvienas verslas konkuruoja dėl klientų. Viešosios paslaugos turi konkuruoti dėl piliečių. Pasiskolinkite tai, kas veikia — žmogų orientuotą dizainą, paslaugų keliones, atsiliepimų kilpas — ir statykite sistemą aplink žmogų.“ Tokia žinutė rodo, kad viešasis sektorius privalo taikyti privatiems paslaugoms būdingus principus, kad pritrauktų ir išlaikytų kvalifikuotus specialistus.
Keletas panelių narių pagyrė International House Vilnius — „vieno langelio“ centrą užsieniečiams, tvarkantiems leidimus gyventi ir su tuo susijusias paslaugas — kaip modelį, verta išplėtoti ir kituose miestuose. Sunderman, kuri neseniai pati užbaigė migracijos formalumus, pavadino patirtį „profesionalia ir žmogiška — griežtos taisyklės, žmogiškas požiūris“, kas signalizuoja darbdaviams, jog Lietuva supranta talentų integracijos procesą ir sukuria palankią aplinką atvykstantiems specialistams.
Skuodis pridūrė, kad valstybės vaidmuo yra nuvalyti kilimą aukštos kvalifikacijos imigracijai — paprastos procedūros, prognozuojami terminai ir aiški informacija. Rinka atliks likusį darbą: eidamas per Vilniaus centrą šiandien išgirsi „visokių kalbų“, sakė jis. Per pastaruosius 15 metų tarptautiškumo kreivė tapo neabejotina. Tai rodo, kaip greitai pasikeitė darbo jėgos sudėtis ir kokias galimybes tai atveria investuotojams.
Europos perspektyva: verbuok visą žemyną, ne tik šalį
Van Herwaarden vėl pakeitė temą su žinute, su kuria daugelis salėje linkčiojo: mąstykite kaip Europa. „Barselona nepadidėjo todėl, kad kiekvienas baigęs studijas buvo ispanas su tobula ispanų kalba,“ pašmaikštavo jis. „Ji augo todėl, kad į ją persikėlė europiečiai studijuoti ir pasiliko dirbti. Krokuva padarė tą patį. Lietuva yra tokia pat europietiška — būkite talentų magnetu.“ Tai kviečia žiūrėti į regioną kaip į bendrą darbo jėgos baseiną ir kurti strategijas, patrauklias visam žemynui.
Jis susiejo šią logiką su praktikomis: priimkite studentus ankstyvame etape, testuokite ir mokykite juos, ir konvertuokite į nuolatinius darbuotojus. „Jiems nebūtina būti daktaro laipsnio turėtojais,“ pažymėjo jis. „Bakalaurai ir magistrantai — paprasti absolventai kaip aš — gali tapti jūsų varikliu, jei atversite duris ir investuosite.“ Tokia strategija sumažina įdarbinimo riziką ir sutrumpina laiką nuo paieškos iki pilno produktyvumo.
Nuo žinių prie įgūdžių (ir kaip AI keičia santykį)
Kartojusi tema — kurią iškėlė keli pranešėjai — buvo perėjimas nuo žinių kaupimo prie jų taikymo. „Žinios dabar yra paslauga,“ sakė Skuodis, nurodydamas AI galimybę greitai pateikti atsakymus. Tai, kas negali būti taip lengvai komodifikuota, yra kritinis mąstymas, prisitaikymas ir gebėjimas pritaikyti įžvalgas netvarkingame, realiame kontekste.
Van Herwaarden priminė atsiribojimą nuo pernelyg didelio entuziazmo: „Dideli kalbos modeliai nėra intelektas. Jie jungia žodžius; jie neišrado ryšio tarp idėjų pradmenų.“ Praktinė išvada: mokykite žmones mąstyti, kritikuoti užduotis, patikrinti išvestis ir kurti sprendimus — ne vien juos ištraukti. Tai reiškia ugdyti gebėjimą vertinti modelių pateikiamą informaciją ir naudoti ją kaip įrankį, o ne kaip galutinį sprendimą.
Chichmaryov pritarė ir pavertė tai įdarbinimo kriterijais: gilus meistriškumas vienoje pagrindinėje srityje ir platus spektras gretimose srityse — daugiainiai įgūdžiai, galintys gyventi neapibrėžtume ir vis tiek pasiekti rezultatų. „Greitis sunaikina, jei jo neturi,“ sakė jis, cituodamas savo generalinį direktorių. Trumpi mokymosi ciklai, mikro-įgaliojimai ir darbo vietoje vykdomas kvalifikacijos kėlimas dominuos ateinančiame dešimtmetyje.
Sunderman savo ruožtu pažymėjo, kad mokyklos jau derina ugdymą su darbo rinkos poreikiais: projektiniu pagrindu paremtas mokymasis, bendradarbiavimas sprendžiant problemas ir skaitmeninis pilietiškumas tapo standartu, būtent todėl, kad ateitis yra nenuspėjama ir mokinius reikia ruoštis veikti neapibrėžtumo sąlygomis.
Sveikatos prieinamumas kaip konkurencinis pranašumas
Grįžtant prie sveikatos temos, Hugé nubrėžė liniją tarp prieigos politikos ir pramoninės politikos: leiskite specialistams skirti pažangias terapijas, sumažinkite laiką iki gydymo pradžios — ir iškart padidinsite darbuotojo produktyvumą. „25–55 metų amžiaus grupė yra jūsų produktyvumo branduolys,“ sakė jis. „Jei jie praleidžia mažiau dienų dėl ligų, kuriuos šiuolaikiniai vaistai gali kontroliuoti, jūs sukūrėte augimo politiką jos nevadindami.“ Tai pabrėžia, kad sveikatos sistemos efektyvumas turi tiesioginį ryšį su BVP augimu per darbo našumo poveikį.
Jis taip pat kalbėjo apie viešojo ir privataus sektoriaus koalicijas, kurios atsakingai skleidžia naujas terapijas, derindamos mokėtojų politiką, klinikines rekomendacijas ir darbdavių programas. Tikslingas tikslas nėra vien gailestinga priežiūra; tai makroekonominė konkurencijos strategija, kurioje sveikata suprantama kaip ilgalaikė investicija į darbo jėgos tvarumą.
Ką Lietuva daro teisingai (ir kur reikėtų pasistūmėti)
Paklausti, ar Lietuva eina teisingu keliu, panelės nariai atsakė užtikrintai — taip — bet su aiškiu įspėjimu: darbų dar yra.
Kas veikia:
Aukštos kvalifikacijos, daugiakalbė darbo jėga ir akivaizdus tarptautinių įdarbinimų bei sugrįžtančių specialistų skaičiaus augimas.
Ankstyvos viešojo ir privataus sektorių partnerystės iniciatyvos (Lietuvos bankas + Vilniaus universitetas; International House Vilnius; tyrimų ryšiai su Kauno/Vilniaus ligoninėmis).
Įmonių ekosistemos mąstysena: stažuotės, vidinės akademijos, mikroapmokymai ir bendri programų dizainai.
Kur reikia pasistūmėti:
Greitis: sutrumpinti žmonių pritraukimo procesus (vizos, kvalifikacijų pripažinimas), greitesnės perėjimo grandinės nuo švietimo prie industrijos ir mikroįgūdžių finansavimas.
Skatinimai: apdovanoti praktikus, kurie dalijasi netiesioginėmis žiniomis; bendrai finansuoti pramonės dėstomas modulius; plėsti apmokamas stažuotes.
Sveikatos prieinamumas: atnaujinti kelius prie modernių terapijų, turinčių įrodytą poveikį produktyvumui; išplėsti darbdavių ir draudikų pilotus.
Balsas: užtikrinti jaunimo vietą politikos formavimo sprendimuose; įtraukti studentus ir pradedančius specialistus į užsienio tiesioginių investicijų strategijų diskusijas.
Praktiniai pasiūlymai, išgryninti iš panelės
Sujungus praktiškiausias idėjas, išryškėjo žaidimo planas, kurį panelė rekomendavo įgyvendinti:
Sukurti Nacionalinį mikroįgūdžių fondą
Bendradarbiaujant finansuoti trumpas, kaupiamas programas, kurias kartu kuria darbdaviai ir universitetai AI/ML, robotikos, kibernetinio saugumo, gyvybės mokslų operacijų ir energetikos pereinamojo laikotarpio srityse. Palengvinti darbuotojams ženklelių kaupimą į laipsnius ir suteikti aiškias karjeros trajektorijas.Sukurti „Talentų prieigos SLA“ Lietuvai
Paskelbti paslaugų lygio susitarimą, apimančią vizų terminus, kvalifikacijų pripažinimą, gyvenamosios vietos žingsnius ir šeimai svarbias paslaugas (mokyklų vietos, sveikatos priežiūros įsileidimas). Išmatuokite rodiklius, publikuokite rezultatus ir nuosekliai gerinkite procesus.Mokėkite praktikams už mokymą
Paleisti pramonės dėstymo stipendijas, kurios kompensuotų inžinieriams, duomenų mokslininkams, klinikams ir produktų lyderiams už 1–2 kursų vedimą per metus Lietuvos universitetuose ir kolegijose.Išplėsti International House tinklą
Replikuoti International House Vilnius modelį Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Padaryti tai kaip vieną priekį perkėlimui, dokumentams, kalbos pagalbai ir patarimams dėl sutuoktinio įdarbinimo.Sveikata kaip augimas: pilotinės programos
Kartu su mokėtojais, ligoninėmis ir darbdaviais pilotuoti spartintą prieigą prie terapijų, turinčių aiškų produktyvumo poveikį (pvz., migrena, metabolinės ligos). Matavimo rodikliai: presenteizmas, nedarbingumo dienų skaičius; publikuoti rezultatus ir diegti sėkmingus sprendimus.Stažuotės Europiniame mastu
Finansuoti visos Europos stažuočių kanalus, kad ES studentai atvyktų į Lietuvos įmones vasaros praktikoms su paskatomis įdarbinimui po stažuotės.Jaunimas sprendimų kambaryje
Reikalauti, kad kiekvienas nacionalinis talentų roundtable turėtų studentus ir jaunesnius nei 35 metų profesionalus kaip balsuojančius narius. Nedesainuokite ateities be pačios ateities atstovų.
Atvira diskusija apie trukdžius
Vienos nuoširdžiausių diskusijos akimirkų įvyko, kai pranešėjai apibūdino nesuderinimą tarp švietimo laiko grafiko ir pramonės poreikių — problema, reikalaujanti sisteminių sprendimų.
Skuodis: „Turime būti lanksčiai — modulinės sistemos, kurios prisitaiko prie kintančių poreikių. LNG parodė, kad kai sukuri kompetenciją, pasaulis pradeda kviestis. Sukurkime kitą bangą AI, robotikos, vandenilio srityse.“
Chichmaryov: „Minkštieji įgūdžiai darbe su neapibrėžtumu ir daugiafunkciniai įgūdžiai dabar tapo kertiniai. Žmonės turi išsilaikyti gilūs savo amato srityje ir išplėsti žinias sistemoje. Greitis lemia išlikimą.“
Van Herwaarden: „Mokykime mąstyti, o ne tik žinoti. AI neatleidžia žmonių nuo sprendimų priėmimo — jis padaro sprendimą vertingesnį.“
Sunderman: „Priklausymas yra darbuotojų išlaikymo strategija. Šeimos, kurios jaučiasi matomos ir palaikomos, lieka ilgiau.“
Hugé: „Prieiga prie modernios sveikatos priežiūros yra konkurencinis svertas. Jei norite augimo, išlaikykite žmones sveikus ir darbingus.“
Kodėl tai svarbu investuotojams
Korporatyviniams valdyboms ir investicijų komitetams, naršantiems Baltijos ir Vidurio Europos rinkas, panelės žinia gali būti sutrumpinta į tris investuotojams svarbias tiesas:
Lietuva kuria žmogaus privalomą operacinę sistemą.
Nuo migracijos paslaugų iki švietimo ir darbdavių partnerystės, kliūtys atvykti, įsikurti ir augti nuosekliai mažėja. Tai reiškia mažesnę riziką įsivažiuoti į naują plėtrą.Ekosistema jau kalba „bendro kūrimo“ kalba.
Universitetai ir darbdaviai bendrai dėsto; ligoninės ir įmonės bendrai tiria; miestas teikia paslaugas atvykusiems. Investuotojams nereikia statyti tilto vieniems — jie gali juo pasinaudoti ir prisidėti plačiau.Įgūdžiai kaupiasi greičiau nei kvalifikacijos dokumentai.
Lietuvos statymas — mikroįgūdžiai, praktikų mokymas, stažuotės ir kritinis mąstymas — atitinka tai, ko reikia spartesnėms įmonėms. Tai trumpina laiką iki produktyvumo ir stiprina išlaikymą.
Pabaigos intonacija: šalis konkuruoja derme
Panelė baigėsi taip, kaip ir prasidėjo: apie žmones. Ne abstrakčius skaičius, o šeimas, gydytojus, mokytojus, inžinierius ir studentus — siūlus, kurie, susiūti kartu, daro ekonomiką tiek atsparią, tiek ambicingą.
Lietuvos kelias nėra išlaidauti labiau nei didesnės kaimynės ar laukti demografinio stebuklo. Tai konkuruoti derme: suderinti švietimą su industrija, prieigą prie sveikatos su produktyvumu, migraciją su vietos paslaugomis ir AI pažadą su žmogaus sprendimų priėmimu. Įgyvendinkite šiuos dalykus, ir šalis ne tik atitiks investuotojų sąrašus — ji juos perrašys.
„Mąstykite didžiai. Mąstykite Europiškai. Pritraukite ir išlaikykite talentus,“ sakė Elies van Herwaarden.
„Padarykite vyriausybę orientuotą į žmogų,“ paragino Denis Chichmaryov.
„Žiūrėkite į sveikatą kaip į infrastruktūrą,“ pabrėžė Guillaume Hugé.
„Mokykite universalumo ir priklausymo,“ siūlė dr. Amanda Sunderman.
„Ir išlaikykite sistemos lankstumą,“ reziumavo Marius Skuodis.
Smarti.news toliau skelbs išsamų užsienio investuotojų metinio susitikimo 2025 medžiagą. Dėl pranešėjų interviu, syndikavimo teisių arba nuotraukų licencijavimo (visos nuotraukos specialiai nufotografuotos Smarti.news) kreipkitės į Smarti redakciją.
Šaltinis: smarti
Komentarai