20 Minutės
Vilniuje vykusioje Užsienio investuotojų metinėje konferencijoje 2025 energingoje panelėje „Investavimas į gynybą ir technologijas" susirinko praktikai iš fronto technologijų, skaitmeninės transformacijos, duomenų platformų ir teritorijų atrankos sričių. Svarstymas, surengtas pagrindiniame Radisson Blu viešbučio šokių salėje, vyko greita, auditoriją įtraukianti diskusija, kurią moderavo Bob Hess (viceprezidentas, Global Strategy, Newmark). Per artimiausią valandą pranešėjai lygino pamokas iš karo kaimyninių teatrų, NATO programų, ES pirkimų realijų bei kapitalinių projektų skaičiavimų—siūlydami pragmatišką gairių rinkinį investuotojams ir politikams, kurie nori paversti Lietuvos geopolitinį skubumą tvariu, aukštos pridėtinės vertės augimu. Šį pranešimą išskirtinai parengė Smarti.news.
Auditorija pasiruošusi skubai — ir galimybėms
Moderatorius uždavė toną trumpu kraštovaizdžio apžvalga: 800 mlrd. USD kosmoso ir gynybos pramonė, auganti vidutiniais vieno skaitmens tempais; platesnis technologijų sluoksnis, bėgantis ~30% per metus; ir NATO regionas, stipriai didinantis gynybos išlaidas. „Tai VUCA pasaulis — nepastovus, neaiškus, sudėtingas, dviprasmiškas,“ sakė Hess. „Tačiau būtent dėl to gynyba ir technologijos kertasi augimo ir nacionalinio atsparumo taške. Fundamentai vis tiek svarbūs — erdvė, žmogiškieji resursai, greitis ir veikiantis reguliacinis režimas — tačiau skirtumą dabar lemia sprendimų priėmimas, paremtas duomenimis.“
Tokia aplinka pasirodė itin tinkama temai. Kiekvienas scenoje pasisakęs pranešėjas grįždavo prie greičio (nuo idėjos iki lauko ciklų), prie talentų (kaip juos pritraukti, integruoti ir apsaugoti), prie pirkimų (kaip pereiti nuo standžių užsakymų prie bendrai kuriamų sprendimų) ir prie DI (ką jis gali dabar, ko dar negalima, ir kaip jis daugina ribotus išteklius).
Gynybinių startuolių perspektyva: pirkimai kaip kritinis kelias
Iš pirmos reakcijos aiškiai išryškėjo Dr. Sigutės Stankevičiūtės pastaba — ji, kaip Baltijos šalių ir Lenkijos vadovė Mach Industries, nukreipė dėmesį tiesiai į pirkimų procesą. Po ilgos tarnybos valstybės sektoriuje ji prie Mach prisijungė tik prieš tris mėnesius, pakviesta konferencijos Ukrainoje. Įmonės portfelį sudaro vertikalinio pakilimo raketos, aukštuminių oro balionų sprendimai, be krypties skriejančiosios amunicijos ir prieš UAV sistemos — produktų mišinys, orientuotas į greitą iteraciją, o ne dešimtmečių pirkimų ciklus.
„Startuoliai gyvena arba žūva dėl prieigos prie pirkimų,“ sakė ji. „Jeigu esi pagrindinis rangovas, durys atviros; jeigu esi startuolis su nauja koncepcija, pirmiausia turi ją pritaikyti doktrinai, tada biudžetams. Tai gali užtrukti penkerius metus. Retai kuris jaunas verslas išgyvena penkerius metus be sutarties.“
Jos teiginys nebuvo priekaištas — tai buvo dizaino sąvadas. Dar būdama viešajame sektoriuje ji prisidėjo formuojant ITIS — inovacijų skatinimo kelią, kuris sujungia neapibrėžtus karinius poreikius su pilotiniais projektais, finansavimu ir galiausiai pirkimais. Akcentas sisteminis: suteikti MVĮ ir startuoliams prognozuojamą įėjimą, įrodymais paremtą eilę ir būdą paversti prototipus programomis. Todėl, pasak jos, Mach aktyviai vertina investicijas Lietuvoje: ne tik todėl, kad gynybos išlaidos auga, bet ir todėl, kad procesų architektūra pradeda pripažinti, kaip iš tikrųjų vyksta inovacija.
Ir jos asmeninis kodėl? „Prisijungiau tam, kad gintume savo šalį,“ pasakė ji atvirai. „Karinė galia laimi karus; technologija juos laimi greičiau. Lietuvos gynybos pramonė dar maža. Tai — galimybė.“
Skaitmeninė valdžia gynyboje: tarpusavio suderinamumas, atsparumas ir nemadingas stuburas
Tada sceną užėmė operatoriaus požiūris iš Andriaus Šimėno iš Nortal Lithuania. Nortal — prasidėjęs rūsyje Tartu mieste — padėjo apibrėžti, ką „e-valdymas“ reiškia Baltijos šalyse ir už jų ribų. Perkelti šią kompetenciją į gynybą, pasak jo, reiškia atsiriboti nuo kino klišės apie raketas ir pilotus ir priimti ką nors sudėtingesnio: gynybą kaip mini valstybę.
„Šiuolaikinė kariuomenė yra logistika, finansai, žmogiškųjų išteklių valdymas, karių sveikatos įrašai, inventoriaus sistemos — šimtai ar net tūkstančiai IT sistemų,“ pažymėjo Šimėnas. „Karinis žavesys stovi ant viršaus, bet tikrasis pagrindas yra tarpveikumas, duomenų judėjimas, saugumas ir atsparios architektūros. Jeigu egzistuoja 2 000 sistemų ir 100 iš jų sugestų, kaip mes tęsiame veiklą?“
Čia Nortal mato savo nišą. Įmonė atlieka sistemų auditus, nustato pakeitimo grafikus ir kuria atsparias gedimams architektūras taip, kad pažeidimai būtų suvaldyti ir operacijos tęstųsi. Tai kantrus darbas, kartais „rutiniškas“, kaip jis pripažino, bet domene, kuriame minutės turi reikšmę, biuro operacijos yra misija. Pranešimas atgarsį rado tarp investuotojų: skaitmeninė vamzdelinė infrastruktūra yra investicinis objektas — ji pakartojama, eksportuojama ir efektyvinama.
Iš žaidimų į karinius žaidimus: Hadean ir naujas komandinio valdymo modelis
Panelės „provokatorė“ buvo Mimi Keshani, Hadean bendraįkūrėja ir COO. London-based įmonė (apie 70 darbuotojų, su DC buvimu) pradėjo nuo žaidimų rinkos; šiandien kuriami misijos ciklo sprendimų palaikymo įrankiai ir hiperrealistiniai karinių operacijų modeliavimai. 2022 metų pradžioje, bendradarbiaudama su NATO, Hadean sukūrė miesto masto evakuacijos modelius Estijos miestams — šuolį, kuris parodo, kaip kūrybinės jėgos iš gretimų sričių dabar gali įgalinti gynybą.
Keshani atvirai aptarė istorines kliūtis: „Prieš metus būčiau sakęs, kad mums reikia tapti JAV įmone, kad galėtume augti. Buvo didelis pirkimų gravitacijos efektas.“ Tačiau geopolitika pasikeitė. „Europa patyrė pažadinimą. NATO-pirmumo pozicija yra reali, ir mes dabar matome Centrinę Europą kaip mūsų pagrindinį augimo vektorių.“ Ji pagyrė Invest Lithuania už aiškumą ir reagavimą bei paragino partnerius padėti Hadean plėtoti veiklą regione.
Jos diagnozė atitiko Stankevičiūtės pastebėjimą: startuoliai labiausiai reikia dviejų dalykų — talentų ir sutarčių. Paklausos signalas turi būti greitesnis, aiškesnis ir arčiau galutinio vartotojo. „Dažnai reikalavimus rašantis asmuo nėra tas, kuris naudos sistemą. Kai sprendimas pagaliau sukurtas, pasaulis jau pasisuko kita linkme.“
Ką DI turėtų — ir ko dar neturėtų — daryti
DI buvo nuolat minimas, bet atsargiai. Panelė sutiko: DI nėra monolitas. Klasikinis mašininis mokymasis ir kompiuterinė rega jau veikia gamybinius darbo krūvius — kovos žalos įvertinimas iš palydovų vaizdų, anomalijų aptikimas, logistikos optimizavimas — suteikdami deterministinius, pakartojamus rezultatus apibrėžtuose kontekstuose. Generatyvusis DI, priešingai, yra žmogiškų analitikų ir planuotojų pajėgumų daugiklis; jis daugina rezultatus, bet vis dar reikalingas žmogiškas patvirtinimas.
Šimėnas pateikė aiškų praktinį principą: „Jeigu klaidos kaina yra didelė, jūs ribojate DI iki paklūstančių sub-užduočių arba jo dar nenaudojate. Jeigu klaidos kaina maža, DI yra geriausias įrankis.“
Šis skirtumas sutapo su duomenų platformos perspektyva iš Rimanto Žyliaus (dabar dirbančio Palantir Technologies, anksčiau — Lietuvos ekonomikos ministras). Tiek karinėse, tiek civilinėse srityse, pasak jo, grėsmės greitis didėja, o sprendimų priėmimo greitis lieka toks pats. „Turime reaguoti dienų ir minučių mastu, o ne ketvirčių. Programinė įranga — ir ypač DI padedama programinė įranga — uždaro šią spragą.“
Žylius atkreipė dėmesį į NATO priimtus išmaniuosius taikymo darbo srautus, palaikomus platformų kaip Palantir: „Irako karo metu du tūkstančiai analitikų atlikdavo taikymo rutiną. Su šiandieninėmis DI pagalbomis priemonėmis tas darbas gali sutrumpėti iki dešimčių. Skirtumas mastu yra milžiniškas."
Vietos pasirinkimas ir pagrindai: talentai, erdvė, greitis, taisyklės
Iš Wolfgango Riedelio pasigirsta investuotojo pusiausvyra. Lietuva, priminė jis, konkuruoja trikontinentinėse varžybose: Europa prieš Europą, Europa prieš Aziją ir Europa prieš JAV valstijas. Kiekvienas rimtas projektas minimaliame lygmenyje lygina „penkis ir penkis ir penkis“. „Toks sunkus filtras yra.“
Riedelio CV apima Zeiss, puslaidininkių fabrikus ir aptarnaujamus klientus, kurių vardų jis negali viešinti; jis paminėjo TSMC, kad parodytų, kaip proceso technologija diktuoja gamybos sistemų reikalavimus ir taip didina kapitalo intensyvumą. Jo žinutė Lietuvos suinteresuotiesiems buvo aiški: jeigu norite pažangiausių DI aparatūros sluoksnio dalių arba dvigubo panaudojimo pažangios gamybos, turite suprasti visą proceso reikalavimų grandinę ir būti pasiruošę su vietomis, infrastruktūra ir greičiu. „Neužmirškite fundamentų,“ pakartojo jis moderatoriui: „erdvė, talentai, greitis, reguliacinis prognozuojamumas."
Baltijos atsakas į „sienos rizikos“ klausimą
Iš auditorijos pasigirdo nuspėjamas klausimas: atsižvelgiant į Lietuvos artumą Rusijai, Baltarusijai, Kaliningradui, ar kompanijos nerimauja dėl investicijų čia?
Panelės atsakymas buvo kategoriškas ne — ir netgi daugiau nei ne. Šimėnas teigė, kad geografinis artumas turėtų veikiau įkvėpti, o ne paralyžiuoti: jis verčia komandas būti greitesnes, realistiškesnes ir tikslingesnes. Žylius pridūrė, kad Palantir buvimas fronto demokratijose yra tikslingas — kaip dažnai sako generalinis direktorius Alex Karp, tai yra „technologija Vakarų pergalei“. Stankevičiūtė perorientavo geografinį veiksnį kaip traukos elementą: mažesnė kariuomenė su aštresne grėsme reikalauja daugiau inovatyvių technologijų — tai puikus derinys gynybiniams startuoliams ir lanksčioms investicijoms.
Hess, ką tik grįžęs po savaitės Vilniuje, žinutę perdavė atgal valdyboms Niujorke ir Los Andžele: „Kai kas nors klausia ‚Ar Lietuva nėra pavojinga?‘ aš sakau ne. Ji yra suderinta, atspari ir su tuo susiduria jau šimtmečius. Toks aiškumas yra privalumas."
Bendras kūrimas, o ne kosmetiniai pirkimų pakeitimai
Jeigu reikėtų išskirti vieną politikos išvadą, tai būtų ši: inrementalinės pirkimų korekcijos neatneš karo laikui reikalingo greičio. Žylius rėmėsi idėja apie bendro vystymo sistemas, kur valdžia, pagrindiniai rangovai ir startuoliai iteruoja su naudotojais trumpais ciklais. Stankevičiūtės ITIS modelis yra pradžia: versti nepatenkintus poreikius į pilotus, finansuoti tiltus per „mirties slėnį“ ir tik tada pereiti prie daugiametinių pirkimų.
Keshani pabrėžė priežastį: kai reikalavimų autorius yra atsietas nuo operatoriaus, laikas ir aktualumas prarandami. „Kai pristatote sprendimą, misijos kontekstas jau pasikeitė,“ sakė ji. Alternatyva yra misijos fazių programinė įranga, kuri vystosi kartu su operatoriais — planavimo, vykdymo ir vertinimo metu — ir suteikia sprendimų palaikymą kaip gyvą sistemą.
Talentai, sutartys, kapitalas: trikampis, lemiantis rezultatus
Visos temos grįžo prie trikampio: talentai, sutartys, kapitalas.
Talentai: Lietuvos pranašumas — kokybė ir motyvacija, paaštrinti artumo realioms grėsmėms. Tačiau mastas vis dar svarbus, ir investuotojai klausinės, kaip greitai komandos gali išplėsti pajėgas per saugumo pažymas, kibernetinę higieną ir srities žinias.
Sutartys: be prognozuojamų paklausos signalų — pilotų, kurie virsta programomis — startuoliai išeikvoja resursus ir pasitraukia. Tokius signalus gali suplanuoti programos kaip ITIS.
Kapitalas: bendras kūrimas mažina technologinę riziką, todėl kapitalo ir skolos galimybės tampa lengvesnės. Tuo tarpu investuotojai toliau testuos fundamentus: vietas, infrastruktūrą, tiekėjus, universitetus ir politinį stuburą.
NATO-pirmumo poslinkis ir Europos mastelio išvada
Keshani apibendrino makro tendenciją: „Prieš metus būčiau sakęs, kad neįmanoma išplėsti gynybinių technologijų Europoje. Pasaulis pasikeitė. NATO-pirmumo pozicija, aiškus strateginis gynybos peržiūros procesas JK ir visuomenės įtraukimas Baltijos šalyse dabar verčia Centrinę Europą tapti pageidaujamu augimo ašimi.“ Vienai įmonei kaip Hadean — dirbančiai tiek su JK Krašto apsaugos ministerija (20 mln. GBP daugiankartinė programa), tiek su JAV Gynybos departamentu — toks persiorientavimas yra reikšmingas. Tai siūlo dvikalbę strategiją (Atlanto ir Europos), kur Lietuva veikia kaip bandomasis laukas ir centras.
Stankevičiūtės vaidmuo Mach perteikia tą pačią istoriją: europietiški talentai, amerikoniška produktų DNR, Baltijos operacinis kontekstas ir pirkimų tiltas, kuriamas Vilniuje.
Ką DI keičia praktikoje: keturi konkretūs modeliai
Kad DI būtų mažiau abstraktus, panelė sutelkė dėmesį į keturis modelius, kurie jau veikia:
Percepcija mastu — kovos žalos įvertinimas iš palydovų ar dronų vaizdų; sienos stebėjimas anomalijų aptikimas; tiekimo grandinės išimčių aptikimas. Tai yra MM/KV sritys su kruopščiai parengtais mokymo duomenų rinkiniais ir apibrėžtais rezultatais.
Žmogus cikle — sprendimų palaikymas — generatyvusis DI kaip kopilotas planuotojams ir analitikams (CONOP ruošimas, žvalgybos santraukų sudarymas, planų red-team analizė). Patvirtinimas yra privalomas; nauda — greitis ir aprėptis.
Atsparios architektūros — DI padeda modeliuoti gedimų režimus ir kurti gražaus degradavimo modelius: jeigu 5%–10% sistemų sugestų, kokios paslaugos liktų aktyvios, kokios funkcijos persitvarkytų ir kokius sprendimus vis tiek būtų galima priimti?
Kibernetinė izoliacija — DI padedama aptikimo sistema ir mikrochirurginė izoliacija, kad priešininkai negalėtų užimti visos tinklo infrastruktūros iš vienos spragos.
Ko DI neturėtų daryti (dar): griežti deterministiniai veikimai, kur klaidos kaina yra katastrofiška (pvz., autonominis kinetinis taikymas be ribojančių saugiklių). Tolimesnis kelias — komponuotumas — identifikuoti sub-užduotis, kur DI yra saugiai pranašesnis, ir integruoti jas pagal griežtą valdymą.
Pastaba apie didelius projektus: pamokos iš Rheinmetall ir kitų
Riedel nurodė į Rheinmetall investiciją, paskelbtą centrinėje Lietuvoje. Niekas scenoje nekalbėjo apie tikslius vietos pasirinkimo kriterijus, tačiau jo taškas buvo struktūrinis: kiekvienas projektas yra unikalus. Tankų gamykla, radarų linija, mikroelektronikos fabrikas ar DI duomenų centras kels skirtingus reikalavimus — nuo energijos ir vandens iki darbo jėgos sudėties, eksporto kontrolės, saugumo perimetrų ir tiekėjų spindulio. Politikai turi vengti vieno universalaus kontrolinio sąrašo ir vietoje to mokytis kiekvienos grandies, kad galėtų vilioti konkrečias pramonės šakas.
Rezultatai: ar Lietuva eina teisingu keliu?
Hess paprašė greitos nuomonės: Ar Lietuva yra teisingame kelyje — skaitmenizacijos, gynybos, inovacijų srityse? Panelė įvertino vienareikšmiu taip (iš tiesų keli „taip“), pridengdami atvirų pastabų:
Nesupainiokite ambicijų su vykdymu. Yra lengvų lauktuvų skaitmeninimo srityse, kurių nevalia praleisti siekiant tolimų tikslų.
Pirkimų reforma turėtų siekti bendro kūrimo, o ne kosmetinių terminų pakeitimų.
Toliau kurkite talentų grandinę — nuo universitetų iki grįžtančios diasporos — suderintą su saugumo pažymomis ir misijos įgūdžiais.
Būkite apsėsti fundamentais, kurių investuotojai tikisi rasti nuo pirmos dienos.
Ką investuotojai girdėjo už frazių
Investuotojams ir korporatyvinės strategijos komandoms labiausiai išsiskyrė trys žinutės:
Lietuva yra greičio rinka. Artumas grėsmei sutirština atsiliepimų ciklus ir politinius dėmesio šaltinius. Tai ne tik rizika; tai yra vykdymo energija.
Gynyba yra sisteminis verslas. Laimėtojai — tie, kurie sugeba sujungti tarpveikumą, atsparumą ir žmogaus ir mašinos komandas per dešimtis darbo srautų — ne tik vieną ryškią galimybę.
Komercializacijos tiltas yra statomas. Nuo ITIS tipo kelių iki NATO-pirmumo įsipareigojimų, regionas formuoja paklausos pusę inovacijoms. Būtent čia startuoliai tampa tiekėjais, o tiekėjai — inkarais.
Uždarymo refleksijos: Baltijos metodas
Jeigu sesijos viena tezė būtų išskirta, tai būtų ta, kad Lietuvos pranašumas nebėra kaina — tai yra koherencija. Koherencija tarp politikos ir pirkimų, tarp talentų ir misijos, tarp DI pažadų ir jų valdymo. Šalies užduotis — institucionalizuoti šią koherenciją — bendrai vystyti su operatoriais, spręsti remiantis duomenimis, rinktis vietas greitai ir matuotis su partneriais.
Buvo juokų (apie Jamesą Bondą ir tris milijonus oro mylių), bet tonas buvo rimtas. Regiono lyderiai supranta, kad strategija yra kasdienė praktika: padaryti doktriną suprantamą startuoliams, padaryti startuolius suprantamus doktrinai ir neleisti gerai idėjai žūti slėnyje tarp piloto ir programos.
„Neužmirškite fundamentų,“ dar kartą priminė Hess. „Erdvė, talentai, greitis, reguliacinis prognozuojamumas. Statykite nuo jų — ir leiskite DI bei aljansams atlikti likusį darbą.“
Autoriai ir pastabos
Panelė: „Investavimas į gynybą ir technologijas,“ Užsienio investuotojų metinė konferencija 2025, Radisson Blu viešbutis, Vilnius.
Moderatorius: Bob Hess, Vice Chairman, Global Strategy, Newmark (Arlington Heights, IL, JAV).
Panelės balsai, cituojami ir apibendrinti šiame pranešime:
Dr. Sigutė Stankevičiūtė, Baltijos šalys ir Lenkija vadybininkė, Mach Industries
Andrius Šimėnas, Head of Delivery / Project Success Director, Nortal Lithuania
Mimi Keshani, Co-founder & COO, Hadean
Rimantas Žylius, International Government Strategy, Palantir Technologies; buvęs Lietuvos ūkio ministras
Wolfgang Riedel, Managing Partner & Founder, Riedel Consulting (Štutgartas)
Fotografija: užfiksuota išskirtinai Smarti.news vietoje.
Šis straipsnis: Parengė Smarti.news redakcijos komanda ir paskelbta per Smarti Media Network, naudojant Smarti CMS — mūsų DI varomą daugiakalbę platformą.
 |  |  |  |  |
Pagrindinės išvados (investuotojui)
Lietuvos gynybinių technologijų tezė: bendras kūrimas viršija kosmetinius pirkimo šou; DI padidintas sprendimų priėmimo greitis; atsparūs skaitmeniniai stuburai; ir NATO orientuota paklausa.
Startuoliai: reikia talentų + sutarčių; ITIS tipo keliai mažina laiką iki pirkimo.
Įmonės ir pagrindiniai rangovai: ieškokite vietų, infrastruktūros, pažymų, politinio stuburo; Lietuvos pozicija ir tempas yra privalumas.
Kapitalas: sekite komandas, kurios sujungia automatiką, duomenis ir operatorių grįžtamąjį ryšį — ir kur DI projektuojamas ten, kur klaidos kaina yra ribota.
Šaltinis: smarti
Komentarai