5 Minutės
2026 m. pradžioje rinką supurtė nauja tendencija – asmeniniai AI agentai, galintys ne tik atsakyti į užklausas, bet ir tiesiogiai atlikti darbus jūsų kompiuteryje. Įrankiai, žinomi kaip „Moltbot“ arba „OpenClaw“ (atviro kodo versija), leidžia vartotojams deleguoti užduotis: skenuoti aplankus, rūšiuoti failus, užpildyti formas ar net atsakyti į el. laiškus.
Kaip tai veikia: „rankos“ be „smegenų“
Svarbu suprasti vieną dalyką: tokie agentai dažnai nėra savarankiški „smegenys“. Jie veikia kaip „rankos ir kojos“ – programos, suteikiančios prieigą prie failų, naršyklės ir kitų aplikacijų. Modelio „smegenis“ galite pasirinkti patys (pvz., OpenAI, Anthropic ar Google). Vartotojas formuluoja užduotį lietuvių arba anglų kalba, o agentas ją atlieka: atidaro dokumentus, nuskaitys internetą, kopijuos duomenis ar pasiūlys atsakymą į el. laišką.
Funkcijos ir privalumai
Automatizacija kasdienei veiklai
Tarp dažniausių panaudojimo būdų Lietuvoje – dokumentų rūšiavimas, atsarginių kopijų paruošimas, standartinių atsakymų į el. laiškus parengimas, duomenų konsolidavimas buhalterijai arba projektų valdymui. Įmonėms Vilniuje ar Kaune tai gali reikšti darbo našumo šuolį, sumažintas rankinio darbo sąnaudas ir greitesnį reagavimą į klientų užklausas.
Laisvė rinktis modelį ir pritaikyti vietiniams poreikiams
Atviro kodo variantai, kaip OpenClaw, leidžia integruoti vietiniais duomenimis apmokytus modelius, pritaikyti sprendimus Lietuvos rinkai ir netgi kurti lokalizuotus sprendimus lietuvių kalba. Tai ypač aktualu programinės įrangos kūrėjams bei smulkiam ir vidutiniam verslui, kurie nori išlaikyti duomenis savo infrastruktūroje.
Open vs closed: saugūs asistentai prieš atvirus agentus
Rinkoje ryškėja dvi kryptys. Didžiosios kompanijos (pvz., Microsoft Copilot ar Anthropic sprendimai) kuria saugesnius, griežčiau kontroluojamus agentus: jie turi daugiau patikrinimų ir klausia vartotojo patvirtinimo prieš atlikdami rizikingas operacijas. Atviro kodo agentai, kaip OpenClaw ar ankstyvos Moltbot versijos, suteikia daugiau laisvės, veikia greičiau, bet reikalauja didesnės atsakomybės iš vartotojo pusės.
Saugumo iššūkiai ir rizikos – ką privalo žinoti lietuviai
Pavadinimų kaitoje („Clawdbot“ → „Moltbot“ → „OpenClaw") pasitaikė ne tik teisinių klausimų, bet ir pavojų vartotojams. Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai platina kenkėjiškas „fork“ versijas arba beveik identiškus diegimo paketus su smulkiais pavadinimo pakeitimais (pvz., "Molt-bot"). Lietuvos vartotojai, diegdami populiarų įrankį iš nepatikimų šaltinių, rizikuoja užkrėsti kompiuterį programomis, kurios pavogs slaptažodžius ar konfidencialius failus.
Rekomendacijos Lietuvos naudotojams: parsisiųskite programinę įrangą tik iš oficialių šaltinių (pvz., oficialus GitHub profilis, patvirtinti paketų tiekėjai), tikrinkite paketų skaitmeninius parašus ir atsiliepimus, naudokite patikimus antivirusinius sprendimus ir reguliarius sistemos atnaujinimus.
Techninės grėsmės: prompt injection, duomenų nutekėjimas ir haliucinacijos
Netgi be tiesioginio slaptažodžio atidavimo, agentai gali rasti ir išsiųsti jautrius failus (pvz., .env arba SSH raktų katalogus) į trečiųjų šalių serverius. Vadovaujantis praktika, Lietuvos kūrėjai ir IT vadovai turėtų:
- naudoti testines aplinkas arba virtualias mašinas (VM) pirmiems bandymams;
- riboti agentų prieigos teises — suteikti tik būtiniausias privilegijas;
- naudoti smėliadėžes (sandbox) arba lokalius modelius, kai įmanoma;
- įdiegti auditavimo ir auditing log’us veiksmams stebėti.
Kitas pavojus – modelio „haliucinacijos“: agentas gali sugalvoti reikiamos bibliotekos pavadinimą, parsisiųsti ją iš atviro registro ir netyčia įsidiegti kenkėją. Todėl svarbu valdyti paketus per patikimus registrus ir tikrinti priklausomybes.
Verslo atvejai ir Lietuvos rinkos aktualumas
Mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje gali labai greitai pasinaudoti AI agentais optimizuodamos kasdienes operacijas: apskaita, klientų aptarnavimas, IT palaikymas, rinkodara. Vilniuje veikiančios startuolių komandos gali eksperimentuoti su hibridiniais modeliais (lokalus + debesų modelis) siekiant išlaikyti duomenų kontrolę. Universitetai Kaune ar Vilniuje gali panaudoti agentus mokomųjų scenarijų automatizavimui, bet turėtų taikyti griežtą duomenų saugos politiką.
Praktiniai patarimai lietuviams
Jei planuojate naudoti Moltbot / OpenClaw tipo sprendimą Lietuvoje:
- pradėkite nuo ribotų priemonių ir testų virtualioje aplinkoje;
- nenustatykite automatinių, negrįžtamų veiksmų be žmogaus patvirtinimo (human-in-the-loop);
- apribokite prieigą prie konfidencialių aplankų ir slaptažodžių saugyklų;
- rinkitės atnaujinamus, iš patikimų šaltinių diegiamus paketus;
- apminkite darbuotojus apie socialinės inžinerijos rizikas ir identifikuokite viltimus sukčiavimo požymius.
Išvados
Moltbot ir atviro kodo OpenClaw demonstruoja, kaip AI agentai gali transformuoti kasdienius darbų srautus. Lietuvos rinkai tai atveria daug galimybių efektyvinti procesus ir kurti lokalizuotas paslaugas lietuviams. Tačiau kartu atsiranda ir rimtų saugumo iššūkių. Todėl tiek verslai Vilniuje, tiek individualūs vartotojai privalo taikyti saugumo gerąsias praktikas, naudoti smėliadėžes, riboti teises ir visuomet palikti žmogų sprendimų grandinėje. Dirbtinis intelektas gali būti puikus pagalbininkas – jei užtikrinsime, kad atsakomybė už paskutinį žingsnį visuomet liktų žmogaus rankose.
Šaltinis: lrt
Palikite komentarą