Lietuviški vaistai kosmose: Delta Biosciences 2026 misija

Lietuviški vaistai kosmose: Delta Biosciences 2026 misija

Andrius Janulevičiūtė Andrius Janulevičiūtė . 1 Komentarai

8 Minutės

Lietuva įžengia į tarptautinę kosmoso ir biotechnologijų areną: penkerių metų startuolis iš Vilniaus — „Delta Biosciences“ — ruošiąsis 2026 m. misijai, kurios metu į Žemės orbitą bus išsiųsti lietuvių kuriami vaistai. Tai ne tik prestižinis technologinis laimėjimas, bet ir praktinė galimybė Lietuvos rinkai bei vietinėms laboratorijoms įgyti unikalų Flight Heritage, reikalingą tolesnei plėtrai. Tokie projektai stiprina Lietuvos reputaciją biotechnologijų srityje, atveria galimybes bendradarbiauti su didžiaisiais sektoriaus žaidėjais ir kuria vertę vietinėms įmonėms bei sveikatos institucijoms Kaune ir Vilniuje.

Delta Biosciences: nuo startuolio iki kosmoso partnerio

Nors „Delta Biosciences“ veikia vos penkerius metus, įmonė jau sudarė bendradarbiavimo sutartis su Europos kosmoso agentūra (EKA), Jungtinės Karalystės kosmoso agentūra ir yra įtraukta į NASA „Space-H“ akceleratorių programą. Bendrovė taip pat bendradarbiauja su pasaulinio garso mokslo centrais, pvz., Vokietijos GSI Helmholtz Centre for Heavy Ion Research. Tokie partneriai suteikia prieigą prie žinių apie radiacijos poveikį ir padeda parengti eksperimentus, kuriuose bus vertinami vaistų stabilumas, saugumas ir efektyvumas kosminėmis sąlygomis.

Kuo skiriasi vaistų testavimas kosmose?

Kosminės sąlygos — ypač padidinta jonizuojančioji radiacija ir mikrogravitacija — veikia tiek žmogaus organizmus, tiek pačias chemines medžiagas. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), esančioje apie 370–460 km aukštyje, astronautai per pusmečio misiją gali patirti iki 250 kartų didesnę suminę radiacijos dozę nei Žemėje. Tokia radiacija gali pažeisti DNR, provokuoti mutacijas, paveikti širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas. Tačiau mažiau akcentuotas, bet labai svarbus aspektas — vaistų degradacija: dėl radiacijos kai kurios aktyviosios medžiagos greitai praranda savo veiksmingumą arba net įgauna toksiškų savybių.

Praktiniai pavyzdžiai

Mokslinės publikacijos pastaraisiais metais parodė, kad epinefrinas (adrenalinas) kosminėse sąlygose praranda veiksmingumą ir turi labai trumpą galiojimo laiką. Ibuprofenas po ilgesnio poveikio radiacijai gali tapti toksiškas. Net paprasti antibiotikai gali tapti nestabilūs — kartais juos veiksmingai vartoti pavyksta, kartais ne. Tokios žinios verčia pergalvoti ne tik kosminių vaistų tiekimo grandines, bet ir vaistų formulavimą vietoje, pritaikytą ekstremalioms sąlygoms.

Misijos detalės: 100 molekulių trejiems metams orbitoje

2026 m. „Delta Biosciences“ planuoja paleisti į TKS paketą, kuriame bus apie 100 skirtingų cheminių molekulių. Tarp jų — lietuvių kuriami radiacijos priešnuodžiai (radioprotectoriai), komerciškai prieinamos apsaugančios medžiagos, greitosios pagalbos vaistai (pvz., ibuprofenas, epinefrinas) ir įvairūs mikroelementai, vitaminai bei laboratorijoms įprasti eksperimentiniai junginiai. Eksperimentas vyks trejus metus: per tą laiką bus nuosekliai stebima, kokiu greičiu ir kokiomis kryptimis vyksta medžiagų degradacija.

Eksperimento tikslai

  • Patikrinti lietuvių sukurtų radioprotektorių stabilumą ir efektyvumą.
  • Palyginti skirtingas vaistų formulacijas (skystas, liofilizuotas, miltelinės formos) radioaktyviomis sąlygomis.
  • Išmatuoti degradacijos tempus ir identifikuoti kritinius eksponentus, lemiančius medžiagų praradimą.
  • Surinkti duomenis, kurie būtų pritaikomi kuriant vaistus vėžiu sergantiems pacientams, gaunantiems radioterapiją, bei ekstremaliose sąlygose dirbantiems žmonėms (karinės pajėgos, gelbėtojai, avarinės komandos).

Kaip „Delta Biosciences" keičia vaistų formulę?

Yra keli strateginiai sprendimai, kuriuos testuoja įmonė:

1. Eksipientų optimizavimas

Tabletėje be aktyviojo ingrediento yra ir stabilizuojančių priedų — eksipientų. Koreguojant šių priedų sudėtį galima apsaugoti aktyvųjį junginį nuo radiacijos sukeltos oksidacijos ar kitos cheminės degradacijos. Tokie pakeitimai yra palyginti mažo masto pakeitimai gamybos linijoje, bet kartu potencialiai labai paveikūs ilgo galiojimo užtikrinimui.

2. Pakeistas vaisto pavidalas

Skystos formulės dažniau pažeidžiamos radiacijos, todėl viena iš išeičių — pereiti prie liofilizuotų (džiovintų) formų arba miltelių. Liofilizavimas sumažina reaguojančių komponentų kiekį ir leidžia išsaugoti veikliąją medžiagą neprarandant biologinės veiklos ilgą laiką.

3. Radioprotectoriai ir priešnuodžiai

Įmonė kuria ir testuoja molekules, kurios veikia kaip „priešnuodžiai“ radiacijai — tiek apsaugant žmones, tiek saugant pačias medžiagas. Tokie junginiai gali būti dedami į formulę arba veikiami atskirai kaip papildoma apsauga.

Technologinės ypatybės, palyginimai ir konkurencinis pranašumas

Globaliai apie 10–20 kompanijų aktyviai eksperimentuoja su gyvybės mokslų taikymu kosmose. Lietuvių pranašumas — gebėjimas veikti kaip Payload Integration Manager: „Delta Biosciences“ ne tik kuria medžiagas, bet ir integruoja kitų įmonių chemiją į kosminį krovinį (payload), koordinuoja eksperimentų dizainą ir vėliau — žemėje analizuojamus duomenis. Tai suteikia strateginę vertę tarptautiniams partneriams ir atveria papildomas pajamų sritis Lietuvos rinkoje, nes Vilniaus ir Kauno laboratorijos gali tapti tyrimų duomenų apdorojimo centrais.

Palyginimas su kitomis technologijomis

Skirtingai nuo pilnai centralizuotų laboratorijų, kurios daugiau orientuotos į klasikinį reguliavimą, tokių startuolių kaip „Delta Biosciences" stiprybė yra greitas iteravimas, eksperimentų pritaikomumas ir gebėjimas agresyviai optimizuoti formulacijas pagal gautus duomenis. Tai leidžia greičiau generuoti komercinius produktus, pritaikytus ne tik kosmosui, bet ir žemei — pavyzdžiui, ilgesnio galiojimo vaistų versijos atokiems regionams ar karinėms misijoms.

Nauda Lietuvos gydymo įstaigoms ir vartotojams

Testavimo rezultatai bus naudingi Lietuvos ligoninėms ir farmacijos sektoriui. Pavyzdžiui:

  • Radioterapijos pacientams: pagerinus vaistų stabilumą ir įtraukus radioprotektorius, galima bus mažinti šalutinį poveikį ar pagerinti papildomą apsaugą gydymo metu.
  • Regioninė prieiga: atokiose Lietuvos vietovėse (ir panašiuose regionuose pasaulyje) sunku užtikrinti greitą vaistų tiekimą arba šaldymo grandinę. Ilgesnio galiojimo formulės (ne reikalaujančios šaldymo) gali reikšmingai pagerinti farmacinę prieinamumą Kauno ar Vilniaus užmiestyje gyvenantiems žmonėms.
  • Karinis ir civilinis saugumas: vaistai, atsparūs radiacijai, svarbūs ekstremaliose situacijose — branduolinių incidentų, radiologinių avarijų ar kosminių misijų metu.

Komercinis potencialas ir Lietuvos rinka

Duomenys, surinkti orbitoje, turi ne tik mokslinę vertę, bet ir komercinį potencialą. Farmacinės kompanijos ieško patikimų duomenų apie degradaciją, kad galėtų performuluoti savo produktus. „Delta Biosciences“ gali pasiūlyti paketus (payload) kitiems biotechnologijų žaidėjams, užsienio bendrovėms bei universiteto spin-out projektams. Tai sudarys galimybę importuoti investicijas Lietuvon ir skatinti biotechnologijų ekosistemos augimą Vilniuje ir Kaune, kur yra tiek laboratorijų pajėgos, tiek reguliavimo kompetencija.

Reguliacija ir saugumas

Bet kuris komercinis panaudojimas reikalautų atitikties nacionaliniams ir tarptautiniams reguliavimo reikalavimams. Lietuvoje tai reikštų glaudų bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros institucijomis bei reguliavimo institucijomis, kad būtų užtikrintas saugus produktų adaptavimas Lietuvos rinkai ir pacientams.

Organoidai ir anti-senėjimo vaistų testavimas

„Delta Biosciences“ kartu su britų „LinkGevity“ vykdo „Astro-SANITAS“ projektą, kuriuo kosmose bus testuojami vaistai, stabdantys nekrozę (nekrotinę ląstelių mirtį) ir potencialiai veikiantys kaip senėjimą stabdantys preparatai. Kosmose biologiniai organizmai kartais sensta greičiau — tai pranašumas, leidžiantis spartinti eksperimentus: organoidai gali užaugti greičiau ir įgyti geresnę trimatę struktūrą nei ant Žemės. Tokie modeliai gali pagreitinti tyrimus transplantacijoms skirtų audinių vystymui bei vaistų saugos vertinimui, o tai turi tiesioginę reikšmę Lietuvos mokslui ir pramonei.

Ateities planai: Flight Heritage ir tolimesnės misijos

Pirmoji trijų metų misija prasidės planuotai 2026 m. birželį arba liepą. Įgijusi Flight Heritage — kosminių skrydžių istoriją — „Delta Biosciences“ planuoja tęsti misijas su skirtingais profiliais, didinti įkeltų junginių įvairovę ir tapti tarptautiniu partneriu kitoms biotechnologijų įmonėms. Tokiu būdu Lietuva gali tapti regioniniu biotechnologijų centru, siūlančiu unikalų paslaugų paketą: nuo formulavimo iki kosminių bandymų ir žemės analizės.

Išvados: kodėl tai svarbu lietuviams

Ši misija yra daugiau nei mokslinis eksperimentas — tai strateginis žingsnis, kuris gali pakeisti Lietuvos poziciją pasaulio biotechnologijų žemėlapyje. Rezultatai turėtų atnešti naujų produktų idėjų, pagerinti medikamentų prieinamumą atokiuose regionuose, suteikti papildomų apsaugos priemonių radioterapijos pacientams ir ekstremalių situacijų valdytojams. Be to, tai atveria komercines galimybes Lietuvos įmonėms ir mokslininkams bendradarbiauti su NASA, EKA, JK kosmoso agentūra ir kitais pasauliniais partneriais. Visos šios grandinės plėtra prisideda prie tvaresnės, inovatyvesnės Lietuvos rinkos ir didina technologinį potencialą Vilniuje, Kaune ir visoje šalyje.

Delta Biosciences misija — tai ir praktinis bandymas kurti ilgaamžius bei saugesnius vaistus, ir žingsnis, kuris gali atnešti realią naudą lietuviams pacientams, sveikatos sistemai bei vietinei farmacijos pramonei.

Šaltinis: lrt

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Palikite komentarą

Komentarai

bioMoksl

Wow, Lietuva siūlo vaistus į orbitą? Neįtikėtina! Tai gali atverti duris Kauno laboratorijoms, bet bus įdomu stebėt realius rezultatus…