8 Minutės
VILNIUS – Atidarydamas metų pabaigos susitikimą Lietuvos finansinių technologijų (fintech) bendruomenės ROCKIT erdvėje, finansų viceministras Januš Kizenevič aiškiai kreipėsi į sektorių: nors per pastarąjį dešimtmetį pasiekta daug, pasikliauti praeities laurais — ne išeitis. Jo pranešimas buvo skirtas ne tik pagarbai už nuveiktus darbus, bet ir motyvacijai siekti naujų rezultatų inovacijų, reguliavimo ir tarptautinės konkurencingumo srityse.
Kalboje, kuri sujungė reguliacinį atsargumą su aktyvia inovacijų skatinimo pozicija, Kizenevič pristatė atnaujintą sektoriaus veiksmų planą. Jis pabrėžė, kad ministerija vertina fintech bendruomenę ne tik kaip rinkos dalyvius, bet ir kaip „strateginį nacionalinį turtą“, kurio stiprinimas susijęs su šalies ekonomine sauga, inovacijų ekosistemos augimu ir tarptautiniu reputacijos stiprinimu.
Dešimtmetis drąsos
Atsigręždamas į nueitą kelią, viceministras priminė drąsų sprendimą, priimtą prieš beveik dešimtmetį — Lietuvos prioritetą finansinių technologijų plėtrai. Toks orientyras reikalavo ryžto, politikos suderinimo ir daug laiko bei pastangų, tačiau nuoseklumas ir partnerystė tarp viešojo ir privataus sektorių davė apčiuopiamų rezultatų. Šis periodas leido Lietuvai tapti matoma tarptautinėje fintech žemėlapyje, pritraukti investicijas ir talentus.
„Mūsų fintech ekosistema išsiskiria bendradarbiavimu, pasitikėjimu ir bendru siekiu kurti naujoves,“ teigė Kizenevič. Jis pažymėjo, kad Lietuva sukūrė gerbiamą reguliacinę aplinką, kuri tęsia pritraukti tarptautinius inovatorius, finansines institucijas ir startuolius. Ši reputacija grindžiama tiek teisėkūros stabilumu, tiek aiškiais sprendimais dėl licencijavimo, priežiūros ir skaidrumo — svarbiais veiksniais globalioje konkurencinėje kovoje dėl fintech pajėgų.
Viceministras išskyrė pastaruosius teisėkūros pasiekimus kaip įrodymą vyriausybės įsipareigojimo tęstinumui: tai ir DORA (operacinio atsparumo reglamentas) įgyvendinimas, ir momentinių mokėjimų plėtra, atlikta greičiau nei numatyta ES gairėse. Taip pat pabrėžtos esminės AML (prieš pinigų plovimą) prievolių proporcingumo pataisos, leidžiančios sumažinti nepagrįstą naštą mažos rizikos įmonėms—tai skatina naujų paslaugų diegimą ir prieinamumą rinkai.
Ambicijų spraga: „Turime judėti toliau"
Tačiau Kizenevič pagrindinę savo kalbos dalį skyrė ateities iššūkiams. Jis tvirtino, kad globalus inovacijų ir technologijų kraštovaizdis keičiasi itin greitai, todėl ankstesni pasiekimai negali būti laikomi galutiniu tikslu. Tai, kas prieš keletą metų atrodė reikšminga, šiandien gali būti nepakankama norint išlaikyti konkurencingumą Europoje ir pasaulyje.
„Tai, kas prieš keletą metų buvo įspūdinga, šiandien jau nepakanka. Tikrai nepakanka,“ sakė jis. „Kad išliktume konkurencingi, turime judėti toliau.“
Reaguodama į šiuos pokyčius, Finansų ministerija peržiūrėjo esmines Fintech gairių (2023–2028) nuostatas. Nors ilgalaikė vizija išlieka nepakitusi — stipri, inovacijoms palanki ir saugi finansinių technologijų ekosistema — priemonės atnaujintos taip, kad atitiktų šiuolaikines technologines realijas, kibernetinio saugumo reikalavimus ir tarptautinės konkurencijos spaudimą. Kizenevič pristatė šešias naujas kryptis, kurios bus prioritetinės kito augimo etapo metu:
1. Web3 ir blokų grandinės (blockchain) aiškumas — Galbūt reikšmingiausias atnaujinimas technologiškai orientuotai auditorijai buvo pažadas sukurti aiškesnes taisykles blockchain pagrįstoms sprendimų gairėms. Viceministras konkrečiai minėjo išmaniąsias sutartis (Smart Contracts), decentralizuotas autonomines organizacijas (DAOs) bei tikrųjų turtų (Real-World Assets, RWA) tokenizaciją. Toks reguliacinis aiškumas skatina investicijas, sumažina teisinius neaiškumus ir padeda pritraukti infrastruktūrinius projektus bei paslaugų teikėjus, kurie gali integruoti tokenizaciją, skaitmenines tapatybes ir naujus mokėjimų modelius. Be to, dėmesys technologiniam ir teisiniam pagrindui — pvz., skaidrumui, atsakomybės nustatymui ir vartotojų apsaugai — būtinas siekiant ilgalaikio sektoriaus stabilumo.
2. AI Sandbox aktyvinimas — Su dirbtiniu intelektu (DI arba AI) radikaliai keičiančiu finansines paslaugas, ministerija ragina fintech bendroves aktyviai naudotis AI Sandbox. Tai saugi erdvė eksperimentavimui, leidžianti įmonėms testuoti algoritmus, sprendimų priėmimo modelius, rizikos valdymo sistemas ir klientų aptarnavimo automatizavimą realiomis, bet kontroliuojamomis sąlygomis. Sandbokso tikslas yra du — suteikti verslui galimybę kurti ir vertinti AI sprendimus be per didelės reguliacinės baimės; bei padėti reguliatoriams įgyti nacionalinę kompetenciją AI valdyme, nustatant gerąją praktiką, etikos principus ir atitikties standartus.
3. Viena fintech inovacijų institucija — Siekiant sumažinti biurokratiją ir pagreitinti eksperimentavimą, valdžia svarsto vienos centrinės „fintech inovacijų institucijos“ sukūrimą. Tokia institucija galėtų centralizuoti konsultacijas startuoliams bei įmonėms, koordinuoti bandomuosius projektus, teikti reguliacinio smulkaus apsvarstymo (regulatory sandbox) paslaugas, bei tarpininkauti tarp privačių inovatorių ir valstybinio sektoriaus institucijų. Pagrindinis tikslas — supaprastinti procesus, pagerinti palaikymą rinkos naujokams ir sumažinti laiką nuo idėjos iki rinkos paleidimo (time-to-market).
4. Talentų spraga ir AML specialistų trūkumo sprendimas — Pripažindamas specifinį Prieš Pinigų Plovimą (AML) specialistų stygių, Kizenevič pranešė apie planus glaudžiau bendradarbiauti su užimtumo tarnybomis, aukštosiomis mokyklomis ir profesinio mokymo centrais, kad būtų skatinamos fintech karjeros ir stiprinamos nacionalinės kompetencijos. Tai apims specializuotas mokymo programas, praktikų skatinimą, kvalifikacijos kėlimą ir mobilumo iniciatyvas, kad įmonės galėtų greičiau rasti kvalifikuotą personalą. Be to, numatomi paskatinimai pereinamiesiems sprendimams, pvz., dalinės outšorsinimo galimybės su vidiniais kvalifikacijos augimo mechanizmais, siekiant užtikrinti atitiktį AML reikalavimams ir finansinį saugumą.
5. Globalus konkurencingumas ir viešojo sektoriaus išsilavinimas — Paskutiniai prioritetai orientuojami į nuolatinį tarptautinį palyginimą ir aktyvų viešojo sektoriaus švietimą apie naujas verslo modelių rizikas bei galimybes. Planas numato reguliarų tarptautinį benchmarkingą, kad anksti identifikuotų spragas ir galimai praleistas tendencijas. Taip pat įvedama iniciatyva, pagal kurią fintech įmonės tiesiogiai pristatytų savo verslo modelius ir technologinius sprendimus viešosioms institucijoms — tai leistų gerinti viešųjų sprendimų kokybę, paspartinti digitalizaciją ir priimti labiau informuotus sprendimus viešajame sektoriuje.
Kelias į priekį
Baigdamas savo kalbą, Kizenevič dar kartą pabrėžė galutinį tikslą: išlaikyti Lietuvą kaip vieną iš finansinių inovacijų „priekinės linijos“, ypatingą dėmesį skiriant AI, blockchain sprendimams, skaitmeninėms tapatybėms ir realaus laiko mokėjimams. Šis tikslas susiejamas su nacionaline strategija — stiprinti skaitmeninę infrastruktūrą, gerinti reguliavimo aiškumą ir pritraukti investicijas į aukštos pridėtinės vertės technologijas.
„Finansų ministerija lieka atvira dialogui ir naujoms idėjoms,“ pažadėjo jis, nustatydamas bendradarbiavimo toną tolimesnėms panelėms ir diskusijoms. „Esu įsitikinęs, kad ateinantys metai atneš konstruktyvias diskusijas, nusiteikimą dirbti ir konkrečius rezultatus.“
Praktinis ministerijos planas įgyvendinti šias kryptis apima kelis lygius: teisėkūros pataisos, pilotiniai projektai (sandbox), viešo ir privataus sektoriaus partnerystės, švietimo iniciatyvos ir tarptautinis dialogas. Norint pasiekti realų proveržį, reikės nuoseklios politikos, ilgalaikių investicijų į infrastruktūrą ir talentus bei aktyvaus sektoriaus dalyvavimo formuojant taisykles, kurios būtų pritaikytos naujajai technologinei realybei.
Išplėtotas aiškumas blockchain srityje, aktyvus AI Sandbox naudojimas, centralizuota inovacijų institucija, sisteminės priemonės talentų ugdymui, nuolatinis tarptautinis palyginimas ir tiesioginis fintech įmonių įsitraukimas į viešojo sektoriaus sprendimų priėmimą — tai kertiniai akmenys, kuriuos ministerija laiko būtinais siekiant užtikrinti Lietuvos konkurencingumą finansinių technologijų srityje. Ši vizija apima ne tik technologinį progresą, bet ir atsakingą reguliavimą, vartotojų apsaugą bei kibernetinį saugumą.
Tolesnė plėtra reikalauja, kad visi ekosistemos dalyviai — startuoliai, bankai, investuotojai, akademinė bendruomenė ir valstybės institucijos — aktyviai bendradarbiautų kuriant palankią inovacijoms aplinką. Tik tokiu būdu galima sukurti tvarią, saugią ir konkurencingą finansinių technologijų sektoriaus ateitį, kuri tarnautų tiek šalies ekonomikai, tiek vartotojų interesams bei gerintų Lietuvos tarptautinį įvaizdį kaip patrauklios fintech jurisdikcijos.
Apibendrinant, viceministro pranešimas ROCKIT renginyje — tai kvietimas veikti: išlaikyti pasiekimus, bet tuo pačiu aktyviai diegti naujas strategijas fintech reguliavimui, inovacijoms ir talentų ugdymui. Naujasis ministerijos planas sudaro pagrindą ne tik reaguoti į technologijų pokyčius, bet ir formuoti proaktyvią politiką, kuri leistų Lietuvai išlikti priekyje sparčiai besivystančio finansinių technologijų sektoriaus.
Šaltinis: smarti
Komentarai
duombyte
Ar blockchain aiškumas reiškia mažiau rizikos ar tik daugiau popierių? Ką apie vartotojų apsaugą? kažkas čia dar neaišku, labai daug klausimų
Mantas
Wow, neblogai, bet ar tikrai turim talentų bazę greitam augimui? AI sandbox skamba promising, bet realybė dažnai lėtesnė... Reikia veiksmų, ne tik planų
Palikite komentarą