12 Minutės
Penktasis Going Global renginys Rockit Vilniuje prasidėjo gana konkrečia pažada: įmonės kilmės istorija nėra tik pastaba paraštėje, o veikimo įrankis. Ne marketingo puošmena, o operatyvinis pranašumas. Ir Lietuvos įmonėms — ypač toms, kurios auga iš Vilniaus — ši idėja jau nebe tik siekis, o pastebimas trendas.
Panelėje, pavadintoje „Made in Vilnius: kaip kilmės istoriją paversti privalumu“, dalyvavo trijų užsienyje veikiančių įmonių atstovai:
Laura Tyrylytė, komunikacijos vadovė (Nord Security);
Juozas Nainys, generalinis direktorius ir bendraįkūrėjas (Atrandi Biosciences);
Virgilijus Kupinas, rinkodaros direktorius (BIOCITY);
moderatorė Lukrecija Giedraitytė, verslo žurnalistė (Delfi).
Per valandą susikaupė ne tiek tobulai sudėliotas veiksmų planas, kiek atvira analizė, kaip kilmė, tapatybė ir geografinė lokacija veikia — kartais subtiliai, kartais tiesiogiai — bandant plėstis globaliai.
Rockit prielaida: globalūs siekiai prasideda mažose vietose
Rockit įžanga nubrėžė toną: globalus mastas nebėra pasirinkimas lietuviškoms technologijų įmonėms — tai tapo realia ambicija ir būtinybe. Ekosistema nebėra tik ankstyvos stadijos; ji jau juda antra ir trečia banga. Organizatoriai pabrėžė, kad daugelis globaliai orientuotų kompanijų prasideda kompaktiškuose miestuose, kur artumas spartina procesus, o talentų koncentracija sukuria netikėtą svertą. Vilnius — mažas, tiesus, lengvai pasiekiamas — puikiai atitinka šį modelį. Tai jaunesnė startuolių ekosistema, kuri naudoja miesto dydį kaip konkurencinį pranašumą: greitas bendradarbiavimas, mažesnės logistikos sąnaudos ir geras tarpusavio ryšys stiprina inovacijų grandinę, ypač IT ir biotechnologijų sektoriuose.
Moderatorė suformulavo pagrindinį klausimą paprastai:
Jei jūsų įmonė prasideda Vilniuje, ar pasaulis tuo domisi? Ir jei domisi, ar tai galima paversti pranašumu?
Nord Security: nuo kilmės slėpimo prie jos įsisavinimo
Laura Tyrylytė pasakojo apie Nord Security vystymąsi per daugiau nei dešimtmetį. Kai 2012 m. startavo NordVPN, apie Lietuvos startuolių sceną beveik nekalbėta. Tarptautinė žiniasklaida retai atpažindavo šalį. Kibernetinis saugumas nebuvo siejamas su Vilniumi. Pirmuosius metus įmonė beveik išskirtinai koncentruodavosi į produkto vertę ir techninį pranašumą.
Kilmės istorija nebuvo tvirtai paneigta — tiesiog ji buvo nereikšminga tam, kaip pasaulinė rinka juos vertino.
Viskas pasikeitė po to, kai 2022 m. Nord Security tapo antruoju Lietuvos vienaragiu. Tuomet įmonė susidūrė su klausimu: ar jie vis dar „pasaulinė technologijų produktų įmonė, kuri atsitiktinai yra iš Vilniaus“, ar jų lietuviškos šaknys tapo prekės ženklo dalimi? Iš išorės įkūrėjai visuomet buvo atviri savo kilmei, bet komunikacijos strategija to neparodė.
Tyrylytė paaiškino, kad komanda pastebėjo pasaulio pokytį:
jaunesnės kartos seka prekes ir paslaugas, kurios atrodo tikros, pamatuotos ir atvirai deklaruoja, kas jos yra.
Kilmės slėpimas nebebuvo būtinas — kartais jis netgi atrodė dirbtinai.
Lietuvos ilgalaikis dėmesys saugumui, privatumui ir skaitmeninei infrastruktūrai natūraliai sutapo su Nord Security misija. Įmonė pradėjo į savo pasakojimus įtraukti „Made in Vilnius“ ne kaip patriotinį ženklą, o kaip fakto pateikimą: produktai kuriami šalyje, turinčioje gilių žinių kibernetinio saugumo ir IT švietimo srityse. Tai tapo patikimumo elementu, ypač rinkodaros ir viešųjų ryšių strategijoje, nukreiptoje į saugumo, privatumo ir techninės kompetencijos vertybes.
Tyrylytė prisiminė, kaip anksčiau buvo sunku kalbėtis su tarptautiniais žurnalistais. JAV paminėjus Lietuvą dažnai kilo neaiškumas. Pandemija pakeitė situaciją. Lietuvos reputacija sustiprėjo dėl jos COVID valdymo, skaitmeninės valdysenos sprendimų ir vėliau dėl politinio balso regione. Staiga žurnalistai pradėjo atpažinti šalies pavadinimą. Kai kurie net pradėjo sieti Lietuvą su inovacijomis.
Šis poslinkis turėjo praktinių pasekmių. Medijos vizitai tapo paprastesni. Kviesti žurnalistus į būstinę Vilniuje jau nereikėjo ilgo paaiškinimo. Ir kai jie atvykdavo, atrasdavo netikėtą ekosistemą: kibernetinio saugumo įmones, lazerių mokslo laboratorijas, fintech startuolius, deep tech tyrimų centrus. Fizinė aplinka — kompaktiška, techniška, be perteklinių formuluočių — papasakojo kitokią istoriją nei pirminiai lūkesčiai.
Atrandi Biosciences: rebrandingas link autentiškumo
Jei Nord Security kilmės pasakotojai ėmėsi proceso palaipsniui, Atrandi Biosciences savo istoriją atrado per lemtingą sprendimą.
Direktorius Juozas Nainys paaiškino, kad pradžioje įmonė vadinosi Droplet. Pavadinimas buvo pasirinktas taip, kad skambėtų pažįstamai Vakarų ausiai, iš dalies todėl, jog lietuviški pavadinimai dažnai globaliems auditorijoms atrodo lingvistiniu požiūriu svetimi. Komanda tikėjo, kad neutralus vardas sumažins trintį plėtrai užsienyje.
Tačiau plečiant produktų linijas ir pritraukiant didesnes investicijas, vardas nebeatspindėjo jų istorijos. Dirbdami su amerikiečių prekės ženklo agentūra, jie tikėjosi gauti pasiūlymus dėl glotnios, angliškai priimtinos tapatybės. Vietoje to agentūra skatino autentiškumą: nebeslėpti kilmės — ją pabrėžti.
Naujas vardas, Atrandi, kilęs iš lietuviško žodžio „atrasti“. Įkūrėjai, daugelis jų studijavę Harvarde, Columbijoje ir Oksforde prieš sugrįždami namo, suprato, kad sprendimas kurti Vilniuje nebuvo atsitiktinis, o atlyginamasis vertės elementas. Lietuva tapo gyvybės mokslų, molekulinės biologijos ir lašelių mikrofliudikos centru. Talentai buvo stiprūs, sąnaudos efektyvios, o mokslinė infrastruktūra — patikima. Šis sinerginis santykis tarp aukštos kvalifikacijos personalo ir prieinamų infrastruktūrinių išteklių suteikė pranašumą kuriant laboratorinius instrumentus ir biotechnologines platformas.
JAV investuotojai kartais atvykdavo nesusipratę, neįsivaizduodami, ką reiškia biotechnologijų įmonė Vilniuje. Jų požiūris greitai keitėsi vietos vizitų metu. Vietoje periferinio klasterio jie surasdavo sutelktą ekosistemą su aukščiausio lygio techniniu griežtumu. Tokie vizitai dažnai tapdavo lemiamu faktoriu investicinių sprendimų priėmime, nes tiesioginė sąveika su laboratorijomis ir mokslininkais sumažina riziką ir didina pasitikėjimą produktais.
Nainys pabrėžė, kad mokslininkams geografinė vieta yra mažiau svarbi nei patikimumas — o patikimumas atsiranda iš rezultatų. Kai klientai pradėjo naudoti Atrandi instrumentus ir matyti publikacijas bei eksperimentinius duomenis, sukurtus naudojant jų įrangą, vieta tapo įdomiu, bet ne kritišku faktu. Tai praktinis įrodymas, kad technologinė kompetencija, moksliniai rezultatai ir tarptautiniai partnerystės tinklai lemia reputaciją, ne tik kilmės šalis.
BIOCITY: kai miestas tampa dalimi pasakojimo
BIOCITY veikia kitaip nei pirmos dvi įmonės: tai nėra vienas startuolis, o augantis klasteris ir infrastruktūros projektas. Rinkodaros direktorius Virgilijus Kupinas teigė, kad jiems Vilnius yra ne tik kilmės istorija; tai fundamentalus turtas. Miesto kaip inovacijų centro pozicija leidžia kurti sinergijas tarp akademinių institucijų, startuolių ir pramonės partnerių, todėl miestui suteikiamas strateginis pranašumas biotechnologijų vertės grandinėje.
Kupinas pripažino, kad didieji biotechnologijų centrai susitelkia Bostone, Londone, Kopenhagoje ir Singapūre. Konkuravimas tokiame lygyje reikalauja daugiau nei prekės ženklo: reikia gebėti parodyti, kad Vilnius siūlo tai, ko didieji miestai negali lengvai kopijuoti — aukštos kvalifikacijos mokslininkus, kurie nėra vien tik darbuotojai, bet glaudžios, tarpusavyje susijusios bendruomenės nariai. Tokia bendruomenė spartina idėjų mainus, sumažina administracines kliūtis ir padeda greičiau vesti eksperimentus iki komercializacijos.
BIOCITY taktika yra paprasta. Vietoje to, kad potencialius klientus ir partnerius įtikintų vien prezentacijos ir skaidrės, jie kviečia juos apsilankyti. Efektas būna greitas. Kai lankytojai sutinka žmones, kurie stovi už klasterio — jaunus tyrėjus, patyrusius inžinierius, pagrindinius mokslininkus — pasakojimas keičiasi. Kompetencija kalba garsiau už geografiją. Tiesioginis kontaktas ir galimybė pamatyti laboratorijų procesus iš arti dažnai pakeičia išankstines nuostatas.
Kupinas pabrėžė, kad Lietuvos biotechnologijų istorija nėra nauja. Ji turi daugiau nei keturiasdešimt metų mokslinės tęstinumo: nuo Entomologijos instituto įkūrimo 1975 m. iki vėlesnių genus inžinerijos laboratorijų atsiradimo. Specializacija ribojimo fermentuose — tai viena stipriausių sričių regione — sukūrė pamatą, kuris šiandien palaiko modernias molekulinės biologijos kompanijas. Toks ilgalaikis akademinis ir pramoninis atminimas sukuria infrastruktūrą, kurią naujos įmonės gali iš karto panaudoti kurdamos produktus ir paslaugas.
Ši istorija suteikia tokias įmones kaip Atrandi ir klasterius kaip BIOCITY neįprastą pranašumą: grynosios mokslo žinios su ilgalaike institucine atmintimi. Ne daug mažų šalių gali tuo pasigirti, ir tai yra vienas iš argumentų, kodėl investuotojai turėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos biotechnologijų potencialą.
Mažos šalies paradoksas: ar kilmė iš Lietuvos riboja prieigą?
Moderatorė uždavė klausimą, pažįstamą daugeliui besiformuojančių ekosistemų: kai pagrindinė bazė yra mažoje (<3 mln.) šalyje, ar pasaulis rimtai jus traktuoja?
Nainys atsakė ramiai: Lietuva yra maža, bet mokslinė ekosistema yra integruota į platesnį Šiaurės ir Baltijos regioną su prieiga prie tarptautinių talentų tinklų. Atrandi atveju kilmė niekada nebuvo kliūtis pritraukiant investicijas. Priešingai, investuotojai dažnai mato Lietuvą kaip efektyvią ir techniškai pajėgią. Regioninės partnerystės, tarptautiniai akademiniai ryšiai ir grįžę emigrantai stiprina kompetencijų bazę ir suteikia prieigą prie globalių žinių mainų.
Kupinas pridėjo istorinį kontekstą: nors tokios kompanijos kaip Thermo Fisher ar TEVA veikė Lietuvoje dešimtmečius, ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijų buvo mažai. Pastaraisiais metais pokyčiai buvo dramatiški: didesni rizikos kapitalo raundai, daugiau tarptautinio kapitalo ir daugiau lankytojų, ieškančių realių galimybių, o ne smulkmenų. Tai rodo evoliuciją nuo „tiriamosios teritorijos“ iki „investicinės perspektyvos“.
Moderatorė atkreipė dėmesį, kad kylant pasauliniam susidomėjimui Lietuva vis dažniau sulaukia žurnalistų ir investuotojų, norinčių atvykti į Vilnių — tai prieš dešimtmetį atrodė neįsivaizduojama. Ši fizinė migracija nuo atokumo prie aktyvaus susidomėjimo yra svarbus rodiklis, vertinant ekosistemas, nes asmeniniai vizitai dažnai lemia ilgalaikes partnerystes ir investicijas.
Globalios tapatybės poslinkis
Visi pranešėjai pripažino, kad Lietuvos reputacija matomai pasikeitė. Daugelį metų šalis buvo tarsi nepastebėta globaliame žemėlapyje. Tačiau politinis aiškumas, technologinė infrastruktūra ir naujos startuolių bangos augimas pakeitė tą suvokimą. Šie veiksniai kartu sudaro stabilų pagrindą, leidžiantį šalies prekės ženklui tapti atpažįstamu tarptautiniu lygiu.
Tokiu pokyčiu Nord Security atveju tapo tai, kad tarptautinė žiniasklaida nebegali pradėti interviu klausdama „kur yra Lietuva?“. Atrandi atveju tai reiškia, kad biotechnologijų klientai nebelaiko Lietuvos anomalija. BIOCITY atveju Vilnius tampa įrodymu, kad egzistuoja sutelktas ekosisteminės kompetencijos centras: koncentruota aplinka, kur žmonės vieni kitus pažįsta, lengvai bendradarbiauja ir veikia greitai. Tai svarbūs elementai, prie kurių investuotojai ir partneriai atkreipia dėmesį vertindami vietos potencialą.
Kiekviena įmonė pažvelgė į tą pačią išvadą skirtingu kampu:
kilmė tampa privalumu tik tuomet, kai nustoji už jos atsiprašinėti ir pradedi ją aiškiai formuluoti kaip vertės dalį.
Panelės tylus susitarimas
Nors kiekviena įmonė veikia skirtingoje pramonėje — kibernetinis saugumas, biotechnologiniai įrankiai, biogamyba — jų patirtys susilieja:
Vilnius yra mažas, bet ne marginalus.
Jo mastas yra jo naudingumo dalis.
Jo talentai yra matuojami.
Jo reputacija kyla.
Ir galbūt svarbiausia: globalios įmonės nebereikia nutraukti ar pridengti savo lietuviškos tapatybės. Vietoje to, jos integruoja kilmę į savo pasakojimą kaip įrodymą patikimumo, stabilumo ir gilumo. Tai strateginis pasirinkimas rinkodaroje, investuotojų komunikacijoje ir tarptautiniuose santykiuose, nes tai padeda išskirti įmonę ir formuoti aiškų, nuoseklų prekės ženklą.
Už scenos ribų
Sesijos pabaigoje moderatorė pažymėjo, kad svarbiau už kilmės marketinginę vertę yra struktūrinė vertė: kaip vieta formuoja komandą, kultūrą, procesus, iteracijų greitį ir požiūrį į problemų sprendimą. Scenoje buvusios įmonės buvo gyvi pavyzdžiai, kad „Made in Vilnius“ gali būti daugiau nei etiketė — tai strateginis išteklius. Tokia vietos reikšmė pasireiškia per personalo įgūdžius, paslaugų prieinamumą, tinklų artumą ir gebėjimą greitai pritaikyti naujus sprendimus klientų poreikiams.
Jeigu likęs pasaulis toliau atranda Lietuvą taip, kaip pastaruoju metu atrado žurnalistai ir investuotojai, Vilniaus vaidmuo Europos technologijų ir biotechnologijų žemėlapyje gali išaugti gerokai daugiau, nei tai atitinka miesto fizinį dydį. Tai reiškia ne tik daugiau investicijų, bet ir galimybę Vilniui tapti regioniniu centru, kuris pritraukia talentus, finansavimą ir tarptautinius partnerius.
Šaltinis: smarti
Komentarai
labukas
Jaučiu, bet hype kartais per didelis. Parodyk laboratoriją ir viskas aišku, vizitai > skaidrės. greitas, paprastas triukas :)
Tomas
na, Vilnius kaip pranašumas skamba gerai. pats mačiau kaip vizitas pakeičia įspūdį, bet ar visiems tiks toks naratyvas? kartais reikia daugiau proof, ne tik pasakojimo...
Palikite komentarą