5 Minutės
Darbo pasiūla Lietuvoje išlieka didelė, tačiau daugiau nei 150 tūkst. darbo ieškančių asmenų vis dar neranda savo vietos. Iš pirmo žvilgsnio – pusiausvyra tarp pasiūlos ir paklausos turėtų egzistuoti, tačiau realybė rodo priešingai: laisvos darbo vietos ir ieškantys darbuotojai dažnai nesutampa. Internetinių darbo paieškų duomenys atskleidžia, kad lietuviai aktyviausiai ieško vietų IT, verslo ir administravimo, logistikos bei transporto srityse, nors daugiausia atvirų pozicijų fiksuojama transporto, gamybos, statybos ir paslaugų sektoriuose.
Kur problema? Konkurencija ir pajėgumų neatitikimas
Viena iš priežasčių – žmonės orientuojasi į sritis, kuriose susitelkia didžiausia konkurencija. Pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune IT pozicijų paieška ypač intensyvi, o tuo pačiu metu regionuose labiausiai trūksta praktiškų profesijų: vairuotojų, suvirintojų, elektrikų, virėjų ir siuvėjų. Transporto ir logistikos sektorius – bene vienintelė sritis, kurioje pasiūla ir paklausa iš dalies sutampa, tačiau didžioji dalis rinkos vis dar patiria specialistų trūkumą.
Technologijų paklausa auga – kur verta investuoti į įgūdžius
Interneto paieškų analizė 2025 m. rodo, kad lietuviai aktyviausiai domisi duomenų analitika, Front-end, Java, Python, React programuotojų ir IT sistemų administratoriaus pozicijomis. Tai sutampa su Pasaulio ekonomikos forumo prognozėmis, kurios nurodo, kad technologijų sektorius išliks vienas labiausiai augančių iki 2030 m. Užimtumo tarnyboje taip pat fiksuojamas augantis susidomėjimas IT sritimis: sistemų analitika, programinės įrangos kūrimas, interneto ir multimedijos sprendimai, kibernetinis saugumas, dirbtinis intelektas.
Populiarios mokymosi kryptys Lietuvoje
Užimtumo tarnyba praneša, kad apie 90 % besimokančiųjų renkasi informacinių ir ryšių technologijų programas. Šiemet populiariausios – duomenų analizė ir Python programavimas, AI ir analitikos taikymai, kibernetinio saugumo kursai, internetinių svetainių bei el. parduotuvių kūrimas, taip pat SEO ir PPC mokymai. Tai rodo, kad lietuviams aktualu įgyti praktinių įgūdžių, kurie realiai pagerina įsidarbinimo galimybes vietinėje rinkoje.
Verslo ir administravimo pozicijos: stabilumas ir karjeros laiptai
Be technologijų, lietuviai intensyviai ieško darbų verslo administravimo srityje – pardavimų vadybininkų, buhalterių, finansų analitikų pozicijų. Tokios profesijos vilioja aiškiu karjeros keliu, galimybe planuoti ir matyti rezultatą. Finansinių technologijų (FinTech) sektoriaus plėtra Lietuvoje didina finansų analitikų ir investicijų konsultantų paklausą, o šių specialistų bendruomenė per pastaruosius metus gerokai išaugo, ypač Vilniuje ir Kaune.
Produkto / mokymo programos funkcijos ir privalumai (features & advantages)
Skaitmeniniai mokymai ir sertifikavimo programos, populiarios Lietuvoje, paprastai apima:
- Praktines užduotis realioms verslo problemoms (case studies) – greitesnis pasirengimas darbo rinkai.
- Mentorystę ir karjeros konsultacijas – parama ieškant darbo Vilniuje, Kaune ir kituose regionuose.
- Nuotolinio mokymosi galimybes – svarbu dirbantiems arba gyvenantiems regionuose.
- Sertifikavimą, pripažįstamą Lietuvos ir tarptautinių darbdavių – didesnė konkurencinė vertė CV.
Tokios programos ypač naudingos tiems, kurie nori persikvalifikuoti arba greitai gauti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių.
Komparacija: IT įgūdžiai vs tradicinės profesijos
Nors IT gebėjimai dažnai asocijuojasi su didesniu atlyginimu ir galimybe dirbti nuotoliniu būdu, tradicinės praktinės profesijos – mechanikai, suvirintojai, siuvėjai, virėjai – išlieka būtinos Lietuvos ekonomikai. Palyginus:
- IT: didesnė pasiūla nuotolinių darbo vietų, galimybė tarptautiniams projektams, aukštesnis vidutinis atlyginimas Vilniuje ir Kaune.
- Praktinės profesijos: stabilus vietinių įmonių poreikis, galimybė greitai įsidarbinti regionuose, mažesnė konkurencija už tinkamas kvalifikacijas.
Naudojimo scenarijai Lietuvos verslams
Lietuvos įmonėms investicija į darbuotojų perkvalifikavimą ir vietinius mokymus duoda apčiuopiamą naudą:
- Transporto sektoriuje IT specialistai kuria eismo valdymo sistemas, leidžiančias pagerinti logistikos efektyvumą Vilniuje ir Klaipėdoje.
- FinTech įmonėms – duomenų analitikai optimizuoja rizikos modelius ir procesus, kas padeda augti ir konkuruoti ES rinkoje.
- Mažoms gamybos įmonėms – automatizavimo sprendimai, kuriuos diegia vietiniai IT specialistai, mažina kaštus ir didina konkurencingumą.
Neatitikimo kaina ir sprendimai
Užimtumo tarnyba atkreipia dėmesį: iš 150,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų apie trečdalis neturėjo aukštojo ar profesinio išsilavinimo. Tai reiškia, kad pagrindinė problema – ne tik darbo vietų skaičius, bet ir gebėjimai bei kvalifikacijos neatitikimas. Europos mastu panaši problema egzistuoja visoje ES, ypač technologijų, inžinerijos ir duomenų analitikos srityse.
Sprendimai, kurie veikia Lietuvos rinkoje:
- Darbdavių inicijuoti mokymai ir stažuotės – tiesioginis kelias užpildyti vietines spragas.
- Hibridiniai mokymo produktai (online + praktika) – tinka gyventojams regionuose.
- Skatinimas prisijungti prie FinTech ir technologijų bendruomenių Vilniuje ir Kaune – gerina tiltą tarp teorinių žinių ir praktikos.
Išvados: kaip lietuviams veikti šiandien
Darbo rinka Lietuvoje transformuojasi: IT ir duomenų analizė išlieka ateities sektoriais, tačiau realus trumpalaikis poreikis – praktinės profesijos. Lietuviams verta planuoti karjerą derinant skaitmeninius įgūdžius su praktine patirtimi, o Lietuvos įmonėms – investuoti į mokymus, kad pasiūla pamažu prisitaikytų prie paklausos. Tik bendromis pastangomis – darbdavių, mokymo institucijų ir pačių darbuotojų – Lietuvos rinka gali sumažinti neatitikimą ir kurti tvaresnę ekonominę ateitį.
Šaltinis: bilis
Palikite komentarą