4 Minutės
Lietuvos vartotojai vis dažniau renkasi bekontakčius mokėjimus, o grynųjų pinigų naudojimas mažėja tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriuje. Remiantis bankų ir reprezentatyviomis apklausomis, per pastaruosius dvejus metus bankomatų išgryninimų skaičius sumenko, tuo tarpu negrynaisiais atliktų operacijų apimtys išaugo ženkliai. Tai reiškia, kad Lietuvos rinka juda link skaitmeninių atsiskaitymų modelio, kuriam labiau atviri ypač jauni gyventojai ir miestų centrai kaip Vilniuje ir Kaune.
Pagrindiniai skaičiai ir demografinės tendencijos
Per pastaruosius dvejus metus bankomatų išgryninimų skaičius sumažėjo apie 6 proc., o negrynųjų operacijų skaičius išaugo maždaug 24 proc. Dabar apie du iš trijų gyventojų reguliariai atsiskaito negrynaisiais pinigais. Dauguma lietuvių grynuosius naudoja kelis kartus per savaitę, dalis – kelis kartus per mėnesį, o apie 13 proc. vis dar naudojasi grynaisiais kasdien.
Amžiaus grupės parodo ryškius skirtumus: 18–25 metų respondentai naudoja grynuosius rečiausiai, o 46 metų ir vyresni – dažniau. Tačiau pandemija labai sumažino skaitmeninių kanalų priėmimo skirtumus tarp kartų, todėl Lietuva sparčiai priima elektroninius mokėjimus.
Mobiliosios piniginės ir kortelės: funkcijos ir privalumai
Pagrindinės funkcijos
- NFC bekontakčiai mokėjimai išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu
- kartų tokenizacija ir papildomas saugumas
- kortelių valdymas programėlėje, limitų ir blokavimo galimybė
- atsiskaitymai internete per saugius virtualius įrankius
Privalumai vartotojams
Mobiliosios piniginės suteikia greitį, higieną, papildomą saugumą ir galimybę atstatyti išmaniąją sąranką praradus fizinę kortelę. Daugelyje Lietuvos miestų, įskaitant Vilnių ir Kauną, POS terminalai palaiko bekontaktę technologiją, todėl atsiskaityti mobiliuoju įrenginiu tapo įprasta kasdienybė.
Verslui: nauda ir iššūkiai Lietuvos rinkoje
Įmonėms mažėja kasos operacijų administracinis krūvis bei saugojimo ir saugumo kaštai. Integravus modernaus POS sprendimus ir internetinius atsiskaitymus, pardavėjai gali greičiau apdoroti operacijas ir mažinti klaidų riziką. Tačiau smulkiesiems verslams kaimo vietovėse ar mažesniuose miestuose stebimas didesnis pasipriešinimas bekontakčiams sprendimams, todėl pereinamasis laikotarpis dar tęsiasi.
Naudojimo scenarijai Lietuvoje
Kasdieniai pirkimai kavinėse Vilniuje ir Kaune, viešasis transportas, e‑komercija ir paslaugų sektorius jau plačiai naudoja mokėjimus kortele bei mobiliosiomis piniginėmis. Tokie sprendimai yra populiarūs tarp dirbančių miesto gyventojų ir jaunimo, o didesnių pajamų grupės lengviau pereina prie visiškai bekontaktinių atsiskaitymų.
Rizikos ir saugumo aspektai
Nors bekontaktiniai mokėjimai yra patogūs, svarbu atkreipti dėmesį į duomenų apsaugą ir saugos priemones. Tokenizacija, dvikryptis autentifikavimas ir viršutiniai limitai apsaugo vartotojus nuo neteisėtų transakcijų. Lietuvos bankai ir fintech įmonės aktyviai diegia šias technologijas, tad vartotojams siūlomas aukštas saugumo lygis.
Išvados: ką tai reiškia lietuviams ir Lietuvos rinkai
Lietuva žengia kartu su Skandinavijos šalimis link mažesnės grynųjų reikšmės kasdieniame gyvenime. Daugiau nei 400 tūkst. klientų jau susiejo savo korteles su mobiliosiomis piniginėmis, todėl viena kortelė gali veikti kaip kelių rūšių mokėjimo priemonė. Verslui tai atveria galimybes optimizuoti atsiskaitymų procesus, o vartotojams – taupyti laiką ir didinti patogumą. Vis dėlto apie 24 proc. gyventojų vis dar laiko grynuosius būtinais, todėl pereinamasis laikotarpis reikalauja pritaikytų sprendimų tiek didmiesčiuose, tiek regionuose.
Technologijų entuziastams ir profesionalams Lietuvoje svarbu stebėti šį pokytį: investicijos į saugias mobilias mokėjimo sistemų integracijas ir vartotojų švietimas leis pasiekti platesnį priėmimą tiek Vilniuje, tiek Kaune ir visoje Lietuvos rinkoje.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą