4 Minutės
Šių metų rugsėjo 2 d. Vilniuje kilęs atvejis parodė, kaip svarbu laikytis dronų naudotojams nustatytų reikalavimų. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) skyrė 200 eurų administracinę baudą asmeniui, kuris ribojamojoje geografinėje zonoje Vilniaus oro uoste pakėlė bepiločiojo orlaivio droną.
Teltonikai priklausančios filmavimo paslaugos
Tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonės, teikiančios filmavimo dronų paslaugas, atstovas 2025 m. rugsėjo 2 d. zonos URVI12 0 m geografinėje zonoje uždarė skrydį aukščiau nei 60 metrų. Šis veiksmas pažeidė patvirtintą paraišką su AB Oro navigacija, kurioje planuojamas skrydžio aukštis buvo nurodytas iki 60 m. Toks nesilaikymas įstatymo numatyto skrydžio aukščio sukėlė administracinį nusižengimą (LR ANK 393 str. 8 d.).
Šio pažeidimo prisirišimo prie minimalios baudos dalis: kai asmuo sutinka su protokole surašytu sprendimu, taikoma pusė minimalios baudos. LTSA sprendimą priėmęs asmuo sumokėjo 200 eurų tą pačią dieną.
Teisinis fonas ir viešasis interesas
Dronų naudojimą Lietuvoje griežtai reglamentuoja tiek ES reglamentai, tiek nacionalinės taisyklės. Pradedant skrydžius svarbu atsižvelgti į oro erdvės ribojimus, o pilotas privalo susipažinti su Oro navigacijos teikiamais draudžiamųjų zonų žemėlapiais. Bepiločiaisiais orlaiviais draudžiama skristi oro uostų ir aerodromų oro eismo zonose, virš strateginės svarbos objektų bei pasienio zonose be atitinkamų leidimų.
Ką reikia žinoti Lietuvos rinka
Norint skristi virš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų ribojamose zonose, būtina įvertinti konkrečios vietovės apribojimus ir suderinti planuojamą skrydį su Oro navigacija. Jeigu ledai ribojamuos zonos aukščio reikalavimuose atrodo per siauri, būtina pateikti paraišką ir laikytis sutarto maksimalaus aukščio. Drono leidimai dažnai pareikalauja savininko sutikimo; kai kuriais atvejais reikalingas ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų leidimas. Neturint reikiamų leidimų ar kvalifikacijos kyla administracinė atsakomybė, o kai kuriais atvejais gali būti taikomas drono konfiskavimas.
Kaip tai veikia Lietuvos rinką ir vartotojus
Ši situacija Lietuvoje primena, kad auganti bepiločiųjų orlaivių paklausa Lietuvoje atsiranda kartu su būtinybe griežtai laikytis teisės aktų. Lietuvos gali būti sekama pavyzdžiu ir kaip geras pamatas tolesniam saugaus dronų naudojimo plėtrai, ypač Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kur auganti įmonių veikla – nuo filmavimo iki geodezijos paslaugų – reikalauja tvirto teisinių struktūrų laikymosi.
praktiniai patarimai Lietuvoje
• Prieš skrydį visada patikrinkite Oro navigacijos žemėlapius dėl draudžiamųjų zonų ir nustatytų aukščių. Lietuvoje būtina žinoti, kur ribojamosios zonos, ir kokie yra vietiniai reikalavimai.
• Suderinimai su Oro navigacija yra būtini – bet kurį kartą planuojant virš Lietuvos teritorijos skrydžius, verta iš anksto paviešinti planą ir užtikrinti, kad visi duomenys atitinka paraiškoje nurodytą aukštį.
• Jei reikia skristi už ribotų zonų ribų, pasiruoškite gauti savininko leidimą arba Lietuvos kariuomenės KOP leidimą.
• Neturint tinkamų leidimų ar kvalifikacijos, dronų operatoriai gali susidurti su administracine atsakomybe, o laikui bėgant – su finansinėmis baimėmis ar net konfiskavimu.
Ateities tendencijos Lietuvoje
Susisiekimo ministerija pristatė ribojamųjų zonų tinklą oro erdvėje virš visos Lietuvos. Pasak ministro Juro Taminsko, toks tinklas leis kariuomenei greitai ir tiksliai reaguoti į oro erdvės pažeidimus, ypač tuos, kuriuos sukelia bepiločiai orlaiviai. Lietuvoje ši politika prisitaiko prie spartaus dronų rinkos augimo, plėtojant vietinius sprendimus, kurie gali būti naudingi verslui, kūrybai ir aviacijos inovacijoms – visiems lietuviams, kurie siekia saugios ir modernios technologijų ateities Lietuvoje.
Šaltinis: elektronika
Palikite komentarą