Iki 2028 m. Lietuvoje bus 9 dronų mokymo centrai – tūkstančiai naujų pilotų ir stipresnis technologinis saugumas

Iki 2028 m. Lietuvoje bus 9 dronų mokymo centrai – tūkstančiai naujų pilotų ir stipresnis technologinis saugumas

0 Komentarai Andrius Janulevičiūtė

3 Minutės

Startas: nacionalinė dronų mokymo programa

Lietuvoje prasideda ambicingas dronų valdymo ir konstravimo mokymų projektas, kurį inicijuoja Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Rugsėjį planuojama atidaryti pirmuosius tris regioninius centrus Jonavoje, Tauragėje ir Kėdainiuose, o iki 2028 metų tokių centrų visoje šalyje turėtų būti devyni. Projektas orientuotas į technologinį švietimą, pilietinį pasirengimą ir praktinių įgūdžių ugdymą tiek mokiniams, tiek suaugusiesiems.

Programos tikslai ir auditorija

Projekto pagrindinis tikslas – suteikti gyventojams, ypač mokiniams ir jaunimui, praktines kompetencijas bepiločių orlaivių (dronų) valdyme, programavime ir mechaniniame konstravime. Mokymus suaugusiesiems ves Lietuvos šaulių sąjunga kartu su Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra, kuri taip pat atsakinga už vaikų mokymus 3–12 klasėse. Per mokslo metus kiekviename regione mokymuose dalyvaus apie 300 mokinių, suskirstytų pagal amžiaus grupes.

Programos turinys: nuo žaidimų iki FPV ir 3D konstravimo

Pradinė pakopa

Jauniausieji mokysis dronų valdymo per praktinius žaidimus ir saugos pamokas, kur akcentuojami skrydžių saugumas, atsakingas technologijų naudojimas ir pagrindiniai telemetrijos principai.

Vidurinis lygis

Progimnazistai gilinsis į FPV (first-person view) dronų pilotavimą ir programavimo pagrindus. FPV technologija leidžia operatoriui realiu laiku matyti vaizdą iš drono kameros ir lavinti tikslumo, reakcijos bei navigacijos įgūdžius.

Pažangus lygis

Gimnazistai ir vyresni dalyviai mokysis pažangaus 3D komponentų projektavimo, elektronikos integracijos bei FPV dronų konstravimo ir lenktyniavimo taktikos. Programoje numatyti praktiniai projektai, kur dalyviai kurs ir testuos savo konfigūracijas.

Įranga, investicijos ir produktų ypatybės

Bendra projekto investicijų suma viršija 3,3 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija skirs daugiau nei 600 tūkst. eurų mokymo centrų įrangai: valdymo ir vaizdo perdavimo sistemoms, simuliatoriams, programinei įrangai ir edukacinėms mobiliosioms programoms. Centruose bus naudojami tiek komerciniai FPV rinkiniai, tiek mokymai skirtos modulinių konstrukcijų platformos, kurios leidžia lanksčiai išbandyti skirtingas elektronikos bei sensorių konfigūracijas.

Palyginimas: komerciniai lenktyniniai FPV rinkiniai vs. edukacinės mokymo platformos

  • Komerciniai FPV: aukštesnis našumas, mažesnis svoris, optimizuotos kameros ir vaizdo perdavimo moduliai.
  • Mokymo platformos: patvaresnės, lengviau remontuojamos, pritaikytos pradedantiesiems ir modulinės komponentų keitimo galimybės.

Naudos ir privalumai

Toks mokymo modelis suteikia kelis svarbius pranašumus: praktiškas technologijų sukaupimas, inžinerinio mąstymo ugdymas, komandinis darbas ir pilietinis pasirengimas. Dalyviai įgyja ir programavimo, ir aparatinės įrangos montavimo žinių, kas padidina jų karjeros galimybes technologijų sektoriuje.

Naudojimo scenarijai ir rinkos aktualumas

Dalyviai įgytos žinias galės pritaikyti įvairiuose scenarijuose: paieškos ir gelbėjimo operacijose, žemės ūkio monitoringui, infrastruktūros apžiūrai, miestų planavimui, taip pat gynybos ir saugumo užduotyse. Rinkos požiūriu, augant dronų naudojimui tiek civiliame, tiek kariniame sektoriuje, kvalifikuotų pilotų ir technikų poreikis tik didės.

Dronų aptikimas ir neutralizavimas: sprendimų poreikis

Nors mokymai stiprina žmogiškąjį kapitalą, Lietuva vis dar susiduria su technologiniais iššūkiais dronų aptikimo ir neutralizavimo srityje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu trūksta efektyvių, specializuotų sistemų, todėl testuojamos naujos radaro, RF blokavimo ir jutiklių integravimo priemonės. Bendradarbiavimas su NATO partneriais ir Estija leidžia greičiau diegti patikrintas technologijas.

Kelias į priekį

Centrų atidarymas planuojamas etapais: po pirmųjų trijų centrų 2026 m. prisijungs Šiauliai ir Panevėžys, 2027 m. – Utena ir Telšiai, o 2028 m. – Klaipėda ir Marijampolė. Pats projektas yra strateginis žingsnis stiprinant technologinį švietimą, padidinant gyventojų skaitmeninį raštingumą ir didinant šalies pasirengimą modernioms dronų grėsmėms.

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Komentarai

Palikite komentarą