5 Minutės
Atidarymo salė pilna šurmulio, bet svarbiausia scena – laboratorija. Ten, tarp bandymų staklių ir skaitmeninių ekranų, gimsta idėjos, kurios gali pakeisti tai, kaip statome miestus, tvariai gaminame ir saugome skaitmeninę erdvę. Tokia scena simbolizuoja projektą SmartEcoTech, kuris per trejus metus išgrynino Lietuvos prioritetus inovacijų srityje ir pavertė strategiją apčiuopiamais rezultatais.
Kas slypi už SmartEcoTech vardu?
Projektas oficialiai vadinamas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimu“. Jį koordinuoja Inovacijų agentūra ir jam skirta 88,34 mln. eurų: 76,69 mln. eurų iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei 11,65 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto. Per trejus metus konsorciumai, kuriuos subūrė VILNIUS TECH ir partneriai, kryptingai dirbo tris pagrindines misijas: sveikata, klimatas ir skaitmeninė sauga.
Šios trys kryptys nėra abstraktūs šūkiai. Jos apima konkretų tyrimų ir pritaikomų technologijų paketą: ankstyvesnę ligų diagnostiką ir genų inžineriją, klimatui neutralius statybinius sprendimus ir nacionalinio kibernetinio atsparumo stiprinimą. Rezultatai matomi ne tik akademiniuose darbuose, bet ir prototipuose, patentuose bei komercinėse iniciatyvose.
.avif)
Kaip tvarumas virsta ir atsparumu, ir verslu
VILNIUS TECH kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga renginio uždaryme pabrėžė: nepakanka turėti laboratorijas ir įrangą, reikia sisteminio ryšio su verslu. Be to, motyvacinės sistemos universitete ir verslo poreikiai privalo susitikti. Kitaip tariant, infrastruktūra be aktyvaus komercinio akcento lieka tik technine dekoracija.
Jis taip pat pažymėjo tris pokyčius, kurie nereikalauja naujų milijonų, bet reikalingi sprendimų pritaikymui:
- Pergalvoti universiteto motyvacines sistemas, kad mokslininkai, prisidedantys prie technologijų kūrimo su verslu, gautų pripažinimą ir naudą.
- Sukurti verslo skatinimo mechanizmus, kad verslas turėtų realų poreikį dalyvauti R&D procesuose, o ne tik diegti paruoštas inovacijas.
- Aktyviai pritraukti talentus ir ugdyti skaitmenines kompetencijas, nes aukštos klasės infrastruktūra reikalauja naujų duomenų valdymo ir analitikos įgūdžių.
Tai ne tik retoriniai punktai. Jau dabar projektas atnešė realią vertę: įgyvendinti 9 MTEP projektai, pateiktos 6 patentinės paraiškos, sukurta 21 prototipas, 17 unikalių produktų, įkurtos 8 atžalinės įmonės, išleista 35 mokslinių straipsnių ir sukurta apie 20 mln. eurų vertės MTEP infrastruktūra.
Praktiniai pavyzdžiai, kuriuos verta žinoti
SmartEcoTech nereiškia abstrakčių proveržių toli ateityje. Čia yra keli aiškūs pasiekimai, kurie jau pradedami taikyti pramonėje:
- Vandenilio tiekimo sistema automobiliui su vidaus degimo varikliu, kurią kūrė transporto inžinerijos ekspertai kartu su privačiu partneriu UAB SG dujos Auto.
- Betonas su perdirbto plastiko granulėmis, skirtas pakeisti tradicinius užpildus, kartu su UAB Tilsta plėtojant kompozitines medžiagas.
- Šarmais aktyvuotas kompozitas ir universalus demblis iš perdirbtos padangų tekstilės – sprendimai, skirti statybų atliekų mažinimui ir medžiagų pritaikomumui.
- Asfalto mišiniai su mažesniu riedėjimo pasipriešinimu, prisidedantys prie energetinio efektyvumo keliuose.
- Triukšmo užtvaros konstrukcijos ir biotechnologiniai sprendimai biodujų išeigai didinti bei jų valymui.
Be to, atlikti tyrimai su armuoto betono elementais su suformuotomis tuštymėmis atveria kelią lengvesniems, bet tvirtesniems statybiniams sprendimams. Tokios iniciatyvos rodo, kad tvarumas gali būti kartu ir efektyvumo, ir konkurencingumo šaltinis.
Projekto komerciniai rezultatai – 8 atžalinės įmonės – liudija, kad idėjos perauga į verslą. Tai svarbu: universitetų ir verslo estafetė veikia tik tada, kai lazdelė perduodama nuo problemos identifikavimo iki rinkos sprendimo.
Nuo idėjos prie sistemos — ką reikia keisti
S. Barsteiga primena, kad inovacijų paramos scenarijus keičiasi nuo 2028 metų, todėl dabar reikia pasiruošti. Tai galimybė, bet tik su sąlyga, kad instituciniai sprendimai ir motyvacinės sistemos bus transformuotos.
Kalbant paprastai: universitetai turi matuoti savo indėlį ne tik pagal straipsnių skaičių, bet ir pagal sukurtas technologijas bei jų perdavimą į verslą. Verslas turi aktyviai dalyvauti kuriant sprendimus, o ne tik juos diegti. Ir, galiausiai, jaunimas turi būti integruojamas į MTEP procesus kitaip nei iki šiol, nes kantrus dešimtmečių laukimas jau nebeatitinka šiandienos tempų.
Tokios išvados nėra naujienų antraštė; tai konkretūs darbo planai. Tinkama reguliacinė aplinka, integruoti universiteto ir verslo skatinimo mechanizmai bei aktyvus talentų ugdymas – tai trys kertiniai elementai, kuriuos projektas identifikavo kaip prioritetus. Projekto finansavimas ir pasiekti rodikliai suteikia pavyzdį, kaip šiuos elementus įdiegti didesniu mastu.
Galiausiai, SmartEcoTech rodo, kad tvarumas ir atsparumas gali eiti koja kojon. Inovacijos statybose mažina CO2 emisijas ir atliekas, biotechnologijos gerina išteklių panaudojimą, o skaitmeninės saugos priemonės stiprina valstybės atsparumą kibernetinėms grėsmėms. Visa tai kartu kuria Lietuvos pranašumą – ne vien kaip vartotojos, bet ir kaip sprendimų kūrėjos.
Šaltiniai: Inovacijų agentūra ir VILNIUS TECH pristatymai, projekto SmartEcoTech ataskaitos ir vieši pristatymai.
Šaltinis: vilniustech
Palikite komentarą