4 Minutės
Kai daugeliui atrodė, kad lietuviška karjera prasideda ir baigiasi žemėje, jis žvelgė aukštyn. Vytenis Buzas vaikystėje rinko modelius, žaidė su konstruktoriais ir valandų valandas praleisdavo skrydžių simuliatoriuose. Tai ne buvo tik laisvalaikio pomėgis. Tai buvo pradžia, kuri peraugo į gyvenimo pasirinkimą.
Žaidimai, smalsumas ir kelias į inžineriją
Dar mokykloje jis labiausiai domėjosi fizika ir inžinerija. Klausimas, kaip veikia sudėtingos sistemos, nebuvo teorinis — jis norėjo patikrinti idėjas praktiškai. Todėl pasirinkimas studijuoti Aviacijos mechanikos inžineriją VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institute atrodė natūralus. Ten nebuvo vien paskaitų; ten buvo erdvė mėgti klausti ir eksperimentuoti.
Projektai, kuriuose Vytenis dalyvavo studijų metais, verčiau mokė spręsti problemas nei dėstė jas. Terminas. Riboti ištekliai. Neapibrėžtumas. Visa tai supažindino su situacijomis, kuriose sprendimas nėra akivaizdus, o komanda — svarbiausias turtas.
Ką davė praktika
Praktiniai darbai išugdė gebėjimą integruoti elektroniką, mechaniką ir programinę įrangą. Taip atsirado pasitikėjimas dirbti su multidisciplininiais projektais. Gyvybiškai svarbus dalykas: teorija tapo tikru įrankiu tik tada, kai žengė į dirbtuves arba laboratorijas. Nedidelės klaidos čia gali būti brangios, bet jos ir mokė labiausiai.
Pirmieji rimtesni bandymai dažnai atrodydavo kaip žaidimai — konstravimas, modeliavimo užduotys, prototipai. Tačiau ši „žaidimo“ fazė buvo kertinė: ji leido išbandyti idėjas ir pamatyti, kurios tikrai turi perspektyvą tapti produktu.
Palydovas kaip simbolis, ne tik techninis pasiekimas
2014 metai žymi lūžį. Drauge su Laurynu Mačiuliu Vytenis inicijavo projektą, kuris turėjo simbolinę reikšmę: paminėti 80-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metines. Taip gimė LituanicaSAT-1, vienas iš pirmųjų lietuviškų palydovų. Jis buvo paleistas iš Tarptautinės kosminės stoties, ir tai tapo ne tik inžinerine pergale, bet ir žinute: Lietuva gali kurti kosmoso technologijas.
Vytenis prisimena, kad tuomet labiau rūpėjo techninė pusė nei didysis simbolis. Tačiau ši misija tapo ženklu kitiems: jauniems inžinieriams, investuotojams ir institucijoms. Palydovas buvo įrodymas, kad mažos komandos ambicijos gali turėti globalių pasekmių.
Iš to projekto gimė įmonė NanoAvionics. Iš idėjos ir prototipo — tarptautinis startuolis, kuris dirbo su NASA, ESA ir kitais užsakovais. Tai reiškia: Lietuvoje sukurta technologija, kuri pajėgi veikti konkurencingame pasaulyje. Tačiau kelias nebuvo vien sėkmė. Reikėjo įrodyti, kad vietinė komanda gali pateikti patikimus sprendimus ir išlaikyti kokybę prie aukštų reikalavimų.
Vienas iš Vytenio kertinių įpročių — spartus mokymasis ir gebėjimas prisiimti atsakomybę. Kritiniai momentai kartais atrodė kaip krizės, bet komanda ir disciplina padėjo išeiti iš jų stipresniems. Tai tuo pačiu pavyzdys, kaip technologijų verslas auga ne tik iš idėjų, bet ir iš žmonių, kurie jas paverčia realybe.
Šiandien jis vadovauja ir gynybos technologijų įmonei Unmanned Defense Systems. Jo nuomone, Lietuvos inžinierių potencialas auga, ypač kuriant dvigubos paskirties sprendimus, kurie pritaikomi tiek civilinėse, tiek gynybos srityse.
Ar Lietuva gali tapti regiono lyderė kosmoso ir aukštųjų technologijų srityje? Vytenis mano, kad taip. Turime lankstumą, motyvuotus inžinierius ir gebėjimą greitai kurti konkuruojančius produktus. Svarbu nukreipti šias savybes tinkama linkme.
Nebijokite pradėti anksčiau, nei jaučiatės visiškai pasiruošę.
Tokia Vytenio mintis atsispindi ir jo patarimuose abiturientams bei jauniesiems inžinieriams. Smalsumas, disciplina, sisteminis mąstymas ir komandinio darbo įgūdžiai yra kertiniai. Tačiau nuoširdumas ir tikėjimas savo veiklos prasme dažnai nusveria pagundą siekti tik išorinio pripažinimo.
Ilgalaikėje perspektyvoje prasmė išlaiko motyvaciją tada, kai išorinių pagyrų trūksta. Kurti technologijas, kurios turi realų poveikį saugumui, nepriklausomybei arba prideda vertės ekonomikai, — tai, kas išlaiko entuziazmą ilgiems darbams.
Vienas didžiausių Vytenio karjeros pamokų — nuoseklumas. Talentas svarbus, bet nuoseklus darbas ir kantrybė dažniau nulemia pažangą. Ši taisyklė veikia tiek startuolio kūrime, tiek sudėtingų inžinerinių projektų vystyme, kur rezultatai gali pasirodyti po metų ar net dešimtmečio.
Galų gale, istorija apie pirmąjį lietuvišką palydovą nėra vien techninis pasiekimas. Tai pasakojimas apie bendruomenę, kurios drąsa imtis rizikos ir gebėjimą paversti entuziazmą realiomis technologijomis. Tai priminimas, kad kartais verta pradėti anksčiau ir mokytis kelyje.
Jei domitės aviacija, kosmosu ar gynybos technologijomis, verta stebėti tokias istorijas. Jos moko: idėja be įgyvendinimo lieka svajone, o įgyvendinimas dažniausiai prasideda nuo paprasto smalsumo ir noro išbandyti savo jėgas.
Šaltinis: vilniustech
Palikite komentarą