Lietuva DI eroje: ar darbo rinka pasirengusi šuoliui?

Dirbtinis intelektas, skaitmeniniai įgūdžiai ir finansinis raštingumas šiandien nebėra tik technologijų sektoriaus temos. Tai klausimai, kurie tiesiogiai veikia Lietuvos rinką, darbo vietas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose, viešųjų paslaugų kokybę, verslo konkurencingumą bei kiekvieno gyventojo gebėjimą saugiai ir efektyviai veikti skaitmeninėje ekonomikoje.

Lietuva jau kurį laiką siekia įsitvirtinti kaip inovacijoms atvira valstybė: turime stiprų finansinių technologijų sektorių, augančią startuolių ekosistemą, aktyvius IT paslaugų centrus ir vis daugiau įmonių, kurios eksperimentuoja su dirbtinio intelekto sprendimais. Tačiau vien technologinės infrastruktūros nepakanka. Norint išnaudoti DI potencialą, būtini žmonės, kurie geba kritiškai vertinti informaciją, naudotis skaitmeniniais įrankiais, suprasti duomenų saugumo principus ir priimti finansiškai pagrįstus sprendimus.

Naujausi Eurostato ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys rodo dviprasmišką vaizdą. Viena vertus, lietuviai gana aktyviai bando generatyvinio DI įrankius, o Lietuvos įmonės sparčiai didina DI technologijų naudojimą. Kita vertus, baziniai skaitmeniniai gebėjimai ir finansinis raštingumas vis dar atsilieka nuo pažangiausių Europos valstybių. Tai reiškia, kad Lietuva turi realią galimybę šoktelėti į priekį, tačiau tam reikės nuoseklių investicijų į švietimą, darbuotojų perkvalifikavimą ir praktišką technologijų taikymą.

Kodėl baziniai skaitmeniniai įgūdžiai tampa ekonomikos pagrindu?

Europos Sąjunga yra užsibrėžusi ambicingą tikslą: iki 2030 metų bent 80 proc. 16–74 metų gyventojų turėtų turėti ne žemesnius kaip bazinius skaitmeninius įgūdžius. Šis tikslas nėra vien formalus rodiklis. Jis rodo, ar žmonės gali visavertiškai dalyvauti šiuolaikinėje ekonomikoje, naudotis elektronine bankininkyste, e. sveikatos sistema, elektroninėmis valdžios paslaugomis, nuotolinio darbo platformomis ir skaitmeninio mokymosi sprendimais.

Skaitmeniniai įgūdžiai nėra tik gebėjimas prisijungti prie interneto ar išsiųsti elektroninį laišką. Vertinamos kelios sritys: informacijos ir duomenų raštingumas, komunikacija ir bendradarbiavimas internete, skaitmeninio turinio kūrimas, kibernetinis saugumas bei problemų sprendimas naudojant technologijas. Kitaip tariant, modernus vartotojas turi ne tik spausti mygtukus, bet ir suprasti, ką daro, kokie duomenys yra renkami, kaip apsaugoti paskyras ir kaip pasirinkti tinkamą skaitmeninį įrankį konkrečiai užduočiai.

Lietuviams tai ypač aktualu, nes vis daugiau kasdienių paslaugų persikelia į internetą. Registracija pas gydytoją, mokesčių deklaravimas, sąskaitų apmokėjimas, viešųjų pirkimų procedūros, darbo paieška ar net bendravimas su savivaldybėmis vis dažniau vyksta skaitmeniniais kanalais. Jei dalis gyventojų šių procesų nesupranta arba jais nepasitiki, skaitmeninė atskirtis tik didėja.

Lietuvos rezultatai gerėja, bet ES vidurkis dar nepasiektas

Eurostato duomenimis, 2025 m. net 93 proc. ES gyventojų internetu naudojosi bent kartą per savaitę. Vis dėlto interneto naudojimas savaime nereiškia pakankamų kompetencijų: apie 40 proc. europiečių vis dar neturėjo bazinių arba aukštesnio lygio skaitmeninių įgūdžių. Palyginti su 2021 m., situacija gerėja, nes tuomet tokių gyventojų dalis siekė 46 proc.

Lietuva taip pat juda į priekį, tačiau dar atsilieka nuo ES vidurkio. 2025 m. bazinius arba aukštesnius skaitmeninius įgūdžius turėjo 53,8 proc. Lietuvos gyventojų, kai ES vidurkis siekė 60,4 proc. Tai reiškia, kad beveik kas antras Lietuvos gyventojas dar nėra pakankamai pasirengęs pilnavertiškai naudotis skaitmeninės ekonomikos galimybėmis. Teigiama žinia ta, kad 2021 m. tokių įgūdžių neturinčių gyventojų dalis Lietuvoje buvo dar didesnė ir siekė 51,2 proc., tad progresas akivaizdus.

Didžiausią pažangą Europoje demonstruoja Nyderlandai, Airija, Danija ir Suomija. Šiose šalyse daugiau nei 80 proc. gyventojų turi bent bazinius skaitmeninius įgūdžius. Jų pavyzdys rodo, kad aukšti rezultatai neatsiranda atsitiktinai. Jie susiję su ilgalaikėmis investicijomis į mokyklas, mokytojų kompetencijas, suaugusiųjų mokymąsi, viešųjų paslaugų skaitmenizavimą ir technologijų integravimą darbo vietose.

Mokymasis visą gyvenimą: silpnoji Lietuvos skaitmenizacijos grandis

Technologijos keičiasi greičiau nei tradicinės švietimo programos. Tai, kas prieš penkerius metus atrodė kaip pažangus įgūdis, šiandien gali būti laikoma tik baziniu reikalavimu. Todėl mokymasis visą gyvenimą tampa vienu svarbiausių konkurencingos darbo rinkos elementų.

Čia Lietuva turi nemažai neišnaudoto potencialo. 2025 m. mokymosi visą gyvenimą veiklose dalyvavo tik 15 proc. 18–64 metų Lietuvos gyventojų, kai ES vidurkis siekė 19,8 proc. Palyginimui, Švedijoje šis rodiklis sudarė 41,9 proc., Danijoje – 35,6 proc., Suomijoje – 32,7 proc., Nyderlanduose – 32,4 proc. Šie skaičiai aiškiai parodo, kodėl Skandinavijos ir Vakarų Europos valstybės dažnai pirmauja ir pagal skaitmeninį raštingumą.

Lietuvos darbuotojams, ypač tiems, kurie dirba ne IT sektoriuje, būtina suprasti, kad skaitmeniniai įgūdžiai nėra vien programuotojų ar duomenų analitikų kompetencija. Buhalteriai, mokytojai, gydytojai, gamybos specialistai, logistikos koordinatoriai, rinkodaros vadovai ir smulkiojo verslo savininkai jau dabar susiduria su automatizavimo, duomenų analizės ir dirbtinio intelekto sprendimais. Jei darbuotojas nesimoko, jo gebėjimas prisitaikyti mažėja.

Finansinis raštingumas skaitmeninėje ekonomikoje: kodėl tai svarbu?

Skaitmeninė ekonomika reikalauja ne tik technologinių, bet ir finansinių gebėjimų. Elektroninė bankininkystė, investavimo platformos, mokėjimai telefonu, prenumeratos, kriptoturto reklamos, internetinės paskolos ir finansinių technologijų programėlės suteikia patogumo, tačiau kartu didina ir riziką. Vartotojas, kuris nesupranta palūkanų, rizikos, ilgalaikio taupymo ar duomenų saugumo, gali lengvai priimti nepalankius sprendimus.

2023 m. Lietuvos banko atliktas finansinio raštingumo tyrimas, paremtas EBPO metodika, parodė, kad Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekė 56,1 proc. Tai mažiau nei tyrime dalyvavusių EBPO šalių vidurkis, kuris sudarė 62,7 proc. Baltijos šalių kontekste Lietuva taip pat atrodė silpniausiai: Latvijos indeksas siekė 58,6 proc., Estijos – 67,2 proc.

Tai svarbus signalas Lietuvos rinkai. Fintech sektorius Vilniuje sparčiai auga, bankai ir mokėjimų įstaigos siūlo vis daugiau skaitmeninių paslaugų, tačiau vartotojų gebėjimas atsakingai jomis naudotis turi augti kartu. Vokietija ir Airija, kur finansinio raštingumo rezultatai siekia atitinkamai 76 proc. ir 70 proc., rodo, kad finansinės žinios yra ne teorija, o praktinis gebėjimas valdyti pajamas, santaupas, riziką ir ilgalaikius tikslus.

Generatyvinis DI Lietuvoje: vartotojai jau lenkia ES vidurkį

Viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų – generatyvinio dirbtinio intelekto populiarėjimas. Tokie įrankiai kaip tekstų kūrimo asistentai, vaizdų generatoriai, kodo rašymo pagalbininkai, prezentacijų kūrimo sistemos ir pokalbių robotai tapo prieinami plačiajai auditorijai. Jie naudojami mokymuisi, idėjų generavimui, turinio kūrimui, programavimui, klientų aptarnavimui ir darbo procesų automatizavimui.

Eurostato duomenimis, 2025 m. generatyvinio DI įrankiais naudojosi 35 proc. ES gyventojų, kurie per pastaruosius tris mėnesius naudojosi internetu. Lietuva šioje srityje atrodo geriau nei vidurkis – DI įrankius naudojo 41,3 proc. gyventojų. Tai rodo, kad Lietuvos vartotojai yra smalsūs ir gana greitai išbando naujas technologijas.

Pagal generatyvinio DI naudojimą Europoje pirmavo Graikija, Estija, Danija ir Malta. Estijos rezultatas nestebina, nes ši šalis ilgą laiką kryptingai investavo į valstybės skaitmenizavimą. Danijos pavyzdys taip pat logiškas: aukšti skaitmeniniai įgūdžiai ir mokymosi visą gyvenimą kultūra sudaro palankią terpę greitam DI įrankių įsisavinimui.

Kartų skirtumai: jauni lietuviai DI priima natūraliai

Ypač įdomus amžiaus pjūvis. Tarp 16–24 metų Lietuvos gyventojų DI technologijas 2025 m. naudojo net 74,6 proc., kai ES vidurkis šioje grupėje buvo 64,6 proc. Jaunajai kartai dirbtinis intelektas tampa toks pat įprastas kaip paieškos sistemos, socialiniai tinklai ar išmanieji telefonai.

Tačiau vyresnėse amžiaus grupėse matomas didelis atotrūkis. Tarp 55–74 metų Lietuvos gyventojų DI įrankius naudojo tik 11,3 proc., o ES vidurkis siekė 13,9 proc. Tai reiškia, kad technologinė atskirtis tarp kartų išlieka rimta problema. Jei vyresni darbuotojai negaus patogių mokymosi galimybių lietuvių kalba, jie gali būti išstumti iš dalies modernėjančių darbo procesų.

DI įrankių funkcijos: kas svarbiausia Lietuvos vartotojams?

Generatyvinio DI produktai turi kelias pagrindines funkcijų grupes. Pirmoji – teksto kūrimas ir analizė. Tai aktualu rinkodaros specialistams, žurnalistams, teisininkams, klientų aptarnavimo komandoms ir studentams. DI gali padėti parengti laiškų juodraščius, santraukas, idėjų sąrašus, produktų aprašymus ar techninę dokumentaciją.

Antroji funkcijų grupė – vaizdų, garso ir vaizdo turinio generavimas. Lietuvos kūrybos agentūroms, e. prekybos įmonėms ir socialinių tinklų specialistams tai leidžia greičiau testuoti vizualines idėjas, kurti reklamos maketus ar adaptuoti turinį skirtingoms auditorijoms.

Trečioji – programavimo ir duomenų analizės pagalba. IT komandos Vilniuje ir Kaune gali naudoti DI kodo pavyzdžiams, klaidų paieškai, dokumentacijai ar duomenų interpretavimui. Vis dėlto svarbu suprasti, kad DI nėra neklystantis ekspertas. Jo rezultatus būtina tikrinti, ypač kai kalbama apie saugumą, teisę, finansus ar mediciną.

Ketvirtoji – procesų automatizavimas. Įmonės gali automatizuoti pasikartojančias užduotis: klientų užklausų rūšiavimą, dokumentų apdorojimą, ataskaitų rengimą, vidinių žinių bazių paiešką. Būtent čia slypi didelė produktyvumo nauda Lietuvos verslui.

DI naudojimas Lietuvos įmonėse: šuolis per vienus metus

Verslo sektoriuje pokytis taip pat ryškus. 2025 m. DI technologijas naudojo 21,3 proc. Lietuvos įmonių, kai 2024 m. tokių įmonių buvo tik 8,8 proc. Tai reiškia, kad per metus DI įsisavinimas Lietuvos versle išaugo daugiau nei dvigubai ir net šiek tiek viršijo ES vidurkį, kuris siekė 20 proc.

Dažniausiai DI technologijos Lietuvos įmonėse buvo taikomos rašytinės kalbos analizei, vaizdų, garso ar vaizdo turinio generavimui bei darbo procesų automatizavimui. Tai atitinka pasaulines tendencijas: įmonės pirmiausia renkasi tuos DI sprendimus, kurie greitai sumažina laiko sąnaudas ir nereikalauja visiškai pertvarkyti organizacijos struktūros.

Vis dėlto Europos lyderės dar gerokai priekyje. Danijoje DI technologijas naudojo 42 proc. įmonių, Suomijoje – 37,8 proc., Švedijoje – 35 proc., Belgijoje – 34,5 proc. Šių šalių pranašumas susijęs su aukštesniu skaitmeninės ekonomikos brandos lygiu, stipresne inovacijų kultūra, didesniu kvalifikuotų specialistų prieinamumu ir aktyvesniu verslo investavimu į technologijas.

Praktiniai DI panaudojimo scenarijai Lietuvos verslui

Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas DI gali naudoti labai konkrečiai. E. prekybos įmonės gali automatizuoti prekių aprašymus ir klientų aptarnavimą. Gamybos bendrovės gali analizuoti įrangos duomenis ir prognozuoti gedimus. Logistikos sektorius gali optimizuoti maršrutus ir dokumentų apdorojimą. Personalo specialistai gali greičiau rūšiuoti gyvenimo aprašymus, o finansų komandos – aptikti neįprastas operacijas ar rengti pirmines ataskaitas.

Svarbiausias privalumas – produktyvumas. DI gali sumažinti rutininio darbo dalį ir leisti specialistams daugiau laiko skirti sprendimams, strategijai ir klientų patirčiai. Tačiau yra ir rizikų: duomenų apsauga, netikslūs atsakymai, autorių teisių klausimai, darbuotojų pasipriešinimas pokyčiams. Todėl DI diegimas turi būti ne vien technologinis, bet ir vadybinis procesas.

Ką tai reiškia Lietuvos darbo rinkai?

Darbo rinkoje laimės ne tie, kurie vien naudojasi naujausiomis programėlėmis, o tie, kurie geba technologijas pritaikyti prasmingai. Ateities darbuotojui reikės derinti skaitmeninį raštingumą, kritinį mąstymą, finansinį supratimą, gebėjimą mokytis ir komunikacijos įgūdžius. Dirbtinis intelektas gali padėti greičiau atlikti užduotis, tačiau jis nepakeičia atsakomybės, konteksto suvokimo ir etinių sprendimų.

Lietuvos švietimo sistemai tai kelia aukštesnę kartelę. Mokyklose, kolegijose ir universitetuose turi būti daugiau praktinio darbo su duomenimis, DI įrankiais, kibernetiniu saugumu, finansiniu planavimu ir problemų sprendimu. Ne mažiau svarbus suaugusiųjų mokymas – kursai, perkvalifikavimo programos, trumpi moduliai darbuotojams ir vadovams.

Išvada: Lietuva turi gerą startą, bet reikia greitesnio tempo

Lietuva nėra skaitmeninės transformacijos paraštėse. Priešingai, generatyvinio DI naudojimu tarp gyventojų ir DI diegimu įmonėse jau matome pozityvių ženklų. Tačiau bazinių skaitmeninių įgūdžių, finansinio raštingumo ir mokymosi visą gyvenimą rodikliai rodo, kad kelias iki tikrai brandžios skaitmeninės ekonomikos dar ilgas.

Jei Lietuva nori konkuruoti ne tik regione, bet ir globaliai, technologijos turi tapti kasdieniu, suprantamu ir saugiai naudojamu įrankiu visoms visuomenės grupėms. Tai svarbu ne tik IT sektoriui, bet ir kiekvienam Lietuvos vartotojui, darbuotojui, verslui ir viešajam sektoriui. DI era jau prasidėjo – dabar svarbiausia pasirūpinti, kad joje dalyvautų kuo daugiau lietuvių.