4 Minutės
Dirbtinio intelekto naudojimas Lietuvoje peržengia eksperimentų etapą ir vis dažniau tampa realiu verslo produktyvumo įrankiu. Naujausi Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo, kad DI technologijas jau taiko 34,7 proc. Lietuvos įmonių, turinčių bent 10 darbuotojų. Tai reiškia, kad dirbtinis intelektas Lietuvos rinkoje nebėra tik didžiųjų technologijų bendrovių ar startuolių tema – jis vis aktyviau naudojamas gamyboje, prekyboje, paslaugų sektoriuje, finansuose ir rinkodaroje.
Pokytis itin ryškus žvelgiant į pastaruosius dvejus metus. 2024 m. DI sprendimus naudojo 8,8 proc. tokių įmonių, 2025 m. – jau 21,3 proc., o 2026 m. rodiklis pasiekė 34,7 proc. Kitaip tariant, per dvejus metus dirbtinio intelekto taikymas Lietuvos versle išaugo beveik keturis kartus. Toks augimas atspindi ir pasaulinę tendenciją: įmonės siekia automatizuoti procesus, greičiau apdoroti duomenis ir efektyviau bendrauti su klientais.
Populiariausi DI įrankiai: tekstai, vaizdai ir automatizavimas
Teksto analizė ir generavimas
Didžiausią pagreitį Lietuvoje įgauna generatyvinis DI. Rašytinės kalbos analizės technologijas šiuo metu naudoja 27,6 proc. įmonių. Tokie sprendimai padeda analizuoti klientų užklausas, rengti ataskaitas, apibendrinti dokumentus, kurti rinkodaros tekstus ar greičiau parengti atsakymus lietuviams klientams.
Rašytinės ir sakytinės kalbos generavimo įrankių naudojimas per metus išaugo nuo 6,7 iki 12,4 proc. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės vis dažniau pasitiki pokalbių robotais, automatiniais tekstų kūrimo įrankiais ir balso technologijomis. Ypač svarbu, kad vis daugiau sprendimų geriau supranta lietuvių kalbą, todėl jų praktinė vertė vietos rinkoje sparčiai didėja.
Vaizdų, garso ir vaizdo įrašų kūrimas
Vaizdinio turinio srityje augimas dar labiau pastebimas. Paveikslėlių, vaizdo ar garso medžiagos generavimo technologijas jau naudoja 21,8 proc. įmonių, kai prieš metus šis rodiklis siekė 11,5 proc. Tai aktualu reklamos agentūroms Vilniuje, el. prekybos verslams Kaune, mokymų platformoms ir turinio kūrėjams visoje Lietuvoje.
Tokie DI įrankiai leidžia greičiau parengti socialinių tinklų vizualus, produktų iliustracijas, prezentacijas ar net mokomąją medžiagą. Palyginti su tradiciniais kūrybos procesais, generatyvinis DI sumažina laiką nuo idėjos iki rezultato, tačiau kartu kelia klausimų dėl autorinių teisių, kokybės kontrolės ir prekės ženklo nuoseklumo.
Kur DI suteikia daugiausia naudos Lietuvos įmonėms?
Dirbtinis intelektas vertingas ne tik turinio kūrimui. 14,3 proc. įmonių jį naudoja darbo procesų automatizavimui, o 7 proc. taiko objektų ar asmenų atpažinimo pagal vaizdus technologijas. Tai gali būti naudinga sandėliuose, gamybos linijose, saugumo sistemose, kokybės kontrolėje ar logistikoje.
Praktiniai DI naudojimo atvejai Lietuvos rinkoje apima klientų aptarnavimo automatizavimą, pardavimų prognozavimą, dokumentų rūšiavimą, finansinių rizikų vertinimą ir personalizuotas rekomendacijas el. parduotuvėse. Mažesnėms įmonėms tai suteikia galimybę konkuruoti su didesniais rinkos žaidėjais, nes dalį užduočių galima atlikti greičiau ir pigiau.
Didžiausias iššūkis – skaitmeniniai įgūdžiai
Nors DI plėtra Lietuvoje įsibėgėja, verslui vis dar trūksta darbuotojų, gebančių šias technologijas naudoti atsakingai ir efektyviai. Europos Komisijos vertinimu, Lietuva dar turi stiprinti gyventojų skaitmeninius įgūdžius – pakankamų gebėjimų naudotis skaitmeninėmis technologijomis vis dar neturi maždaug kas antras šalies gyventojas.
Tai svarbu ne tik IT sektoriui. Dirbtinis intelektas vis dažniau reikalingas rinkodaros specialistams, buhalteriams, gamybos vadovams, pardavėjams ir viešojo sektoriaus darbuotojams. Jei įmonės investuos tik į technologijas, bet ne į žmonių mokymą, dalis DI potencialo liks neišnaudota.
Ką tai reiškia lietuviams ir Lietuvos rinkai?
Lietuvos verslo perėjimas prie DI gali reikšti greitesnes paslaugas, tikslesnius pasiūlymus vartotojams, efektyvesnį klientų aptarnavimą ir konkurencingesnes kainas. Tačiau kartu didės poreikis aiškioms DI naudojimo taisyklėms, duomenų apsaugai ir skaidrumui.
Pozityvu tai, kad Lietuva jau išsiskiria Europoje pagal programuojančių merginų dalį, o technologijų bendruomenės Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose aktyviai augina naują specialistų kartą. Jei ši tendencija išliks, dirbtinis intelektas gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos skaitmeninės ekonomikos variklių.
Šaltinis: technaujienos
Palikite komentarą