5 Minutės
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Lietuva tampa viena ryškiausių Europos valstybių pagal jaunų merginų įsitraukimą į programavimą. 2025 m. net 15 proc. 16–19 metų merginų Lietuvoje nurodė, kad per pastaruosius tris mėnesius buvo rašiusios programinį kodą bent viena programavimo kalba. Tai leidžia Lietuvai patekti į Europos lyderių trejetuką ir signalizuoja svarbų pokytį šalies technologijų ekosistemoje.
Lietuvos rinkai tai itin aktualu: IT sektorius Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose toliau plečiasi, o įmonėms vis dažniau reikia ne tik programuotojų, bet ir žmonių, gebančių suprasti duomenis, automatizavimą, dirbtinį intelektą, debesijos paslaugas ir skaitmeninių produktų kūrimą. Didėjantis merginų susidomėjimas technologijomis gali padėti mažinti talentų trūkumą ir stiprinti Lietuvos konkurencingumą Europoje.
Kaip Lietuva atrodo Europos kontekste?
Pagal Eurostato tyrimą, didesnė programuojančių 16–19 metų merginų dalis nei Lietuvoje užfiksuota tik Prancūzijoje, kur šis rodiklis siekė 17,8 proc., ir Austrijoje, kur jis sudarė 16,9 proc. Tai reiškia, kad Lietuva lenkia daugelį didesnių ir ekonomiškai stiprių Europos Sąjungos šalių.
Tyrime dalyvavo jaunuoliai, kurie per paskutinius tris mėnesius naudojosi internetu. Jų buvo klausiama, ar jie tuo laikotarpiu kūrė programinį kodą naudodami bet kurią programavimo kalbą. Tokia metodika leidžia įvertinti ne vien formalaus ugdymo rezultatus, bet ir savarankišką mokymąsi, būrelius, internetinius kursus bei praktinius bandymus kurti skaitmeninius sprendimus.
Programavimas – ne vien IT specialistų įgūdis
Šiuolaikinėje darbo rinkoje programavimas nebėra tik siaura programuotojų kompetencija. Jis tampa naudingu įrankiu rinkodaros, finansų, dizaino, inžinerijos, švietimo ir net kūrybinių industrijų specialistams. Lietuviams tai ypač svarbu, nes vis daugiau verslų diegia automatizavimo sprendimus, naudoja duomenų analizę ir kuria skaitmenines paslaugas vietos bei eksporto rinkoms.
Merginų aktyvumas programavimo srityje gali prisidėti prie įvairesnių technologinių komandų formavimo. Tyrimai ne kartą parodė, kad įvairovė komandoje padeda kurti patogesnius, platesnei auditorijai pritaikytus produktus – nuo mobiliųjų programėlių iki e. prekybos platformų ar dirbtinio intelekto įrankių.
Skaitmeniniai įgūdžiai: merginos stiprios ne tik kode
Eurostatas vertino ne vien programavimą, bet ir platesnį skaitmeninių kompetencijų spektrą. Rezultatai rodo, kad jaunos merginos Europoje aktyviai naudojasi įvairiais skaitmeniniais įrankiais. Beveik 80 proc. jų nurodė kopijavusios arba perkėlusios failus tarp įrenginių ir debesijos paslaugų. Daugiau kaip 75 proc. naudojosi tekstų rengimo programomis, o daugiau nei 70 proc. kūrė dokumentus, kuriuose derino tekstą, vaizdus, lenteles ir kitus elementus.
Ypač įdomus rodiklis – nuotraukų, vaizdo ir garso redagavimas. Šioje srityje merginų aktyvumas buvo didesnis nei vaikinų. Tai rodo, kad skaitmeninio turinio kūrimas, socialinių tinklų komunikacija, dizainas ir multimedija tampa natūralia jaunų naudotojų kasdienybės dalimi. Lietuvos mokykloms, kūrybinėms agentūroms ir EdTech startuoliams tai atveria galimybių kurti labiau pritaikytas mokymo priemones lietuvių kalba.
Vaikinai vis dar pirmauja programavimo srityje
Nors Lietuvos rezultatas įkvepia, bendras Europos vaizdas išlieka nevienodas. 2025 m. programinį kodą buvo rašę 19,8 proc. 16–19 metų vaikinų ir 10 proc. merginų. Kitaip tariant, ES vidurkis rodo, kad programuojančių vaikinų dalis beveik dvigubai didesnė. Lyčių skirtumas matomas daugumoje Europos Sąjungos valstybių, o išimtimi tapo Kipras, kur merginų rodiklis pranoko vaikinų.
Šis skirtumas svarbus ir Lietuvos technologijų sektoriui. Jei norime turėti daugiau talentų kibernetinio saugumo, dirbtinio intelekto, programinės įrangos kūrimo ir duomenų mokslo srityse, būtina anksti skatinti merginas rinktis technologines veiklas. Tai apima ne tik programavimo pamokas, bet ir mentorystę, realių projektų kūrimą, verslo pažintį bei sėkmingų moterų IT srityje matomumą.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir švietimui?
Lietuvos įmonėms didėjantis jaunimo skaitmeninis raštingumas yra gera žinia. Daugiau technologijas suprantančių jaunų žmonių reiškia platesnį talentų rezervą, greitesnį inovacijų diegimą ir didesnį gebėjimą konkuruoti tarptautiniu mastu. Tai aktualu tiek startuoliams Vilniuje, tiek gamybos įmonėms Kaune, tiek regionų verslams, kurie diegia e. prekybos, CRM, debesijos ar automatizavimo sprendimus.
Švietimo sistemai šie duomenys primena, kad skaitmeniniai įgūdžiai turi būti ugdomi praktiškai. Mokiniai turėtų ne tik mokytis teorijos, bet ir kurti svetaines, paprastas programėles, automatizuoti užduotis, dirbti su duomenimis bei suprasti saugų technologijų naudojimą. Tokie gebėjimai tampa būtini tiek Lietuvos rinkoje, tiek globalioje darbo aplinkoje.
Pranašumas ateities darbo rinkoje
Lietuvos merginų rezultatas Europos mastu rodo, kad stereotipas, jog technologijos yra tik vaikinų sritis, pamažu praranda pagrindą. Jei ši tendencija tęsis, Lietuva gali sustiprinti savo pozicijas kaip moderni, skaitmeniškai brandi ir talentus ugdanti valstybė. Programavimas, skaitmeninio turinio kūrimas ir technologijų supratimas tampa ne papildomu privalumu, o vienu svarbiausių ateities įgūdžių.
Šaltinis: technaujienos
Palikite komentarą