Skaitmeninis euras Lietuvoje: Revolut žengia į testus

Lietuvos finansinių technologijų ekosistemai – svarbus signalas: Lietuvoje registruotas Revolut Bank pateko tarp 36 mokėjimo paslaugų teikėjų, kuriuos Europos Centrinis Bankas atrinko dalyvauti skaitmeninio euro bandomajame projekte. Tai reiškia, kad Lietuvos rinka bus tiesiogiai įtraukta į vieną ambicingiausių Europos skaitmeninių mokėjimų iniciatyvų.

Projektas turėtų startuoti 2027 metų antrąjį pusmetį ir trukti 12 mėnesių. Jo metu bus tikrinama skaitmeninio euro beta versija, techniniai sprendimai, atsiskaitymų veikimas realiomis sąlygomis ir naudotojų patirtis. Nors ši versija dar neturės teisėtos mokėjimo priemonės statuso, ji leis įvertinti, kaip skaitmeninis euras galėtų veikti kasdienybėje.

Kodėl tai svarbu Lietuvai?

Lietuva jau kurį laiką laikoma viena aktyviausių finansinių technologijų rinkų Europoje. Vilniuje veikiantys fintech centrai, sparčiai auganti bekontakčių mokėjimų kultūra ir aktyvūs mobiliosios bankininkystės naudotojai sudaro palankią aplinką tokiems bandymams. Todėl Revolut Bank dalyvavimas projekte gali sustiprinti Lietuvos, kaip inovatyvios skaitmeninių finansų šalies, pozicijas.

Lietuviams ši iniciatyva aktuali ne tik technologiniu požiūriu. Skaitmeninis euras galėtų tapti papildoma atsiskaitymo priemone šalia grynųjų pinigų, mokėjimo kortelių, momentinių pavedimų ir mobiliųjų piniginių. Tai ypač svarbu smulkiajam verslui, e. prekybos įmonėms, paslaugų teikėjams Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose.

Kokios funkcijos bus testuojamos?

Bandomojo projekto metu dėmesys bus skiriamas kelioms pagrindinėms skaitmeninio euro savybėms. Viena svarbiausių – galimybė atsiskaityti net ir be interneto ryšio. Tai priartintų skaitmeninį eurą prie grynųjų pinigų logikos, kai mokėjimas gali įvykti be nuolatinio prisijungimo prie tinklo.

Taip pat bus vertinamas privatumas, mokėjimų patikimumas, sistemos atsparumas trikdžiams ir integracija su esama bankininkystės infrastruktūra. ECB siekia, kad skaitmeninis euras būtų ne kriptovaliuta, o centrinio banko pinigų forma skaitmeninėje erdvėje – saugi, reguliuojama ir pritaikyta euro zonos gyventojams.

Kaip skaitmeninis euras skirtųsi nuo kortelių ir kriptovaliutų?

Skirtingai nei kriptovaliutos, skaitmeninis euras būtų susietas su euro zona ir prižiūrimas Europos centrinių bankų sistemos. Tai reiškia mažesnę vertės svyravimo riziką ir didesnį pasitikėjimą. Lyginant su mokėjimo kortelėmis, nauja priemonė galėtų pasiūlyti daugiau europinės kontrolės, mažesnę priklausomybę nuo tarptautinių kortelių tinklų ir geresnį pritaikymą viešojo sektoriaus bei verslo poreikiams.

Tokie sprendimai svarbūs ir Lietuvos verslui. E. prekybos parduotuvės, prenumeratos paslaugos, kavinės, valgyklos ar kiti kasdieniai prekybininkai ateityje galėtų gauti dar vieną patikimą mokėjimų kanalą. Tai ypač aktualu, jei sistema bus lengvai integruojama į kasos aparatus, mobiliąsias programėles ir internetines parduotuves.

Bandymai vyks 19 euro zonos šalių

Skaitmeninio euro bandymuose dalyvaus Europos Centrinis Bankas ir 19 šalių centriniai bankai, įskaitant Lietuvos banką. Į projektą įtraukiami bankai, nebankiniai mokėjimo paslaugų teikėjai, e. prekybos įmonės ir kasdienes paslaugas centrinių bankų patalpose teikiantys prekybininkai.

ECB sulaukė daugiau kaip 50 paraiškų, o atrinkti dalyviai skiriasi dydžiu, veiklos modeliu ir geografine aprėptimi. Tai rodo, kad privatus sektorius Europoje aktyviai domisi skaitmeninės valiutos infrastruktūra ir nori prisidėti prie jos praktinio išbandymo.

Kas laukia Lietuvos naudotojų?

Kol kas skaitmeninis euras nėra galutinis produktas, kurį lietuviai galėtų naudoti kasdien. Vis dėlto šis etapas leis patikrinti, ar technologija pakankamai patogi, saugi ir suprantama vartotojams. Jeigu bandymai bus sėkmingi, ateityje Lietuvos gyventojai galėtų naudotis europine skaitmenine atsiskaitymo priemone, veikiančia kartu su esamomis bankų programėlėmis ir mokėjimo sistemomis.

Lietuvos rinkai tai – galimybė dalyvauti ne stebėtojo, o aktyvaus testuotojo vaidmenyje. Revolut Bank įtraukimas į projektą parodo, kad šalyje licencijuotos finansų įstaigos gali turėti įtakos visos Europos mokėjimų ateičiai.