5 Minutės
Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas, žinomas kaip ECON, pritarė pozicijai dėl skaitmeninio euro taisyklių. Tai dar nėra galutinis sprendimas, tačiau technologijų ir finansų sektoriui tai svarbus signalas: Europos Sąjunga rimtai juda link bendros viešos skaitmeninių mokėjimų infrastruktūros.
Lietuvai ši tema ypač aktuali. Mūsų šalis jau dabar išsiskiria aktyviu bekontakčių mokėjimų, internetinės bankininkystės, mobiliųjų piniginių ir finansinių technologijų naudojimu. Vilniuje veikia stipri fintech ekosistema, Kaune ir kituose miestuose sparčiai auga e. prekybos bei skaitmeninių paslaugų rinka. Todėl skaitmeninis euras gali tapti ne tik nauju atsiskaitymo būdu gyventojams, bet ir svarbiu pokyčiu Lietuvos verslui.
Kas yra skaitmeninis euras ir kuo jis skiriasi nuo įprastų mokėjimų?
Skaitmeninis euras nebūtų nauja valiuta ir neturėtų pakeisti dabartinio euro. Europos Centrinis Bankas jį apibūdina kaip skaitmeninę grynųjų pinigų formą. Kitaip tariant, tai būtų centrinio banko leidžiami pinigai, pritaikyti skaitmeninei erdvei.
Šiuo metu atsiskaitydami kortele, telefonu ar banko programėlėje dažniausiai naudojamės privačių bankų ir mokėjimo paslaugų teikėjų infrastruktūra. Skaitmeninis euras būtų viešųjų pinigų alternatyva skaitmeniniame pasaulyje, veikianti greta banknotų, monetų, kortelių, momentinių mokėjimų ir mobiliųjų piniginių.
Pagrindinės planuojamos funkcijos
Pagal iki šiol skelbiamą informaciją, skaitmeninis euras galėtų būti naudojamas keliems kasdieniams scenarijams: atsiskaitymui fizinėse parduotuvėse, pirkiniams internetu, pinigų pervedimams tarp žmonių ir, tam tikrais atvejais, mokėjimams be interneto ryšio.
Tai reiškia, kad lietuviams tokia sistema galėtų būti naudinga ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur ryšio kokybė ar mokėjimo infrastruktūra ne visada yra vienoda. Galimybė atlikti mokėjimą neprisijungus prie interneto būtų viena įdomiausių technologinių savybių, ypač ekstremalių situacijų, kelionių ar ryšio sutrikimų metu.
Kodėl Europos Sąjungai reikia tokios sistemos?
Europos Centrinis Bankas pabrėžia, kad euro zonoje vis dar nėra vienos universalios skaitmeninių mokėjimų sistemos, kuri vienodai veiktų visose valstybėse. Nors Lietuvoje vartotojai įpratę prie patogių bankinių programėlių, kortelių ir momentinių pavedimų, keliaujant ar perkant iš kitų Europos šalių vartotojo patirtis gali skirtis.
Skaitmeninis euras galėtų tapti bendra europine mokėjimų priemone, priimama visoje euro zonoje. Tai stiprintų Europos mokėjimų nepriklausomumą nuo globalių kortelių tinklų ir tarptautinių technologijų platformų. Lietuvos rinkai tai aktualu, nes vietos verslai vis dažniau parduoda paslaugas ir prekes ne tik lietuviams, bet ir klientams visoje Europos Sąjungoje.
Palyginimas su bankų programėlėmis ir kriptovaliutomis
Svarbu suprasti, kad skaitmeninis euras nėra kriptovaliuta. Jis nebūtų spekuliacinis turtas, neturėtų svyruojančios kainos kaip bitkoinas ar kiti kriptoaktyvai ir būtų susietas su įprastu euru santykiu vienas prie vieno.
Jis taip pat nebūtų tiesiog dar viena banko programėlė. Bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai greičiausiai atliktų svarbų vaidmenį platinant bei aptarnaujant skaitmeninį eurą, tačiau pati pinigų forma būtų leidžiama centrinio banko. Tai galėtų suteikti papildomą pasitikėjimo sluoksnį vartotojams, kurie nori turėti skaitmeninę alternatyvą gryniesiems.
Ką tai reikštų Lietuvos vartotojams?
Jeigu projektas bus įgyvendintas, Lietuvos gyventojai gautų dar vieną atsiskaitymo pasirinkimą. Skaitmeninis euras galėtų būti naudingas žmonėms, kurie dažnai perka internetu, keliauja euro zonoje, siunčia nedideles sumas artimiesiems ar nori turėti nemokamą bazinę skaitmeninio mokėjimo priemonę.
Europos institucijos akcentuoja, kad pagrindinis naudojimasis sistema turėtų būti nemokamas. Tai svarbu vartotojams, nes mokėjimų rinka vis labiau priklauso nuo privačių paslaugų teikėjų kainodaros, kortelių mokesčių ir technologinių platformų sprendimų.
Nauda verslui ir Lietuvos technologijų rinkai
Lietuvos verslams skaitmeninis euras gali reikšti naują mokėjimų kanalą. E. prekybos įmonėms, paslaugų platformoms, restoranams, viešbučiams ir mažmenininkams tai galėtų suteikti papildomą būdą priimti mokėjimus iš klientų visoje euro zonoje.
Fintech įmonėms Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose tai gali atverti naujų produktų kūrimo galimybių: skaitmeninių piniginių, apskaitos integracijų, mokėjimų API, saugumo sprendimų ir vartotojo tapatybės patvirtinimo įrankių. Jei sistema bus atvira inovacijoms, Lietuvos technologijų sektorius galėtų aktyviai dalyvauti kuriant praktinius skaitmeninio euro naudojimo sprendimus.
Kas laukia toliau?
ECON komiteto pritarimas yra tik vienas etapas. Jei Europos Parlamento plenarinis posėdis nepareikš prieštaravimų, turėtų prasidėti derybos tarp Europos Parlamento, Europos Komisijos ir ES Tarybos dėl galutinio teisės akto teksto.
Viešai skelbiama, kad politinis susitarimas galėtų būti pasiektas iki 2026 metų pabaigos. Europos Centrinis Bankas planuoja antroje 2027 metų pusėje pradėti 12 mėnesių trukmės pilotinį projektą su atrinktais mokėjimo paslaugų teikėjais. Jeigu procesas vyks pagal dabartinį grafiką, pirmasis oficialus skaitmeninio euro išleidimas galėtų įvykti 2029 metais.
Diskusijų ir klausimų dar daug
Nors skaitmeninis euras pristatomas kaip patogesnė, saugesnė ir europietiška mokėjimų alternatyva, skeptikų netrūksta. Kritikai kelia klausimus dėl privatumo, realios naudos gyventojams, galimo poveikio bankams ir vartotojų pasirengimo.
Lietuvoje ši tema vis dar nėra plačiai suprantama. Apklausos rodo, kad dalis gyventojų skaitmeninį eurą painioja su kriptovaliutomis, bankų programėlėmis arba mano, kad jis pakeis grynuosius pinigus. Europos Centrinis Bankas teigia priešingai: skaitmeninis euras turėtų papildyti grynuosius, o ne juos panaikinti.
Todėl artimiausiais metais svarbiausia bus ne tik technologinis pasirengimas, bet ir aiški komunikacija lietuvių kalba. Lietuvos vartotojams reikės suprantamai paaiškinti, kaip sistema veiks, kur ją bus galima naudoti, kokie bus privatumo standartai ir kuo ji skirsis nuo jau įprastų mokėjimo būdų.
Šaltinis: technaujienos
Komentarai
data.pulse
Skamba logiškai, bet privatumo klausimas čia vis tiek kabės. jei veiks be interneto, tada visai įdomu...
Palikite komentarą