Vilniuje išbandyta lietuviška kraujagyslių robotika

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atlikta išskirtinė kraujagyslių operacija, per kurią panaudota Lietuvoje sukurta robotinė sistema „Sentante“. Tai pirmasis atvejis šalyje, kai ši medicinos technologija iš laboratorijos ir kūrėjų aplinkos persikėlė į realią klinikinę praktiką. Lietuviška inovacija pritaikyta gydant pacientę, kuriai diagnozuota periferinių arterijų liga.

Vilniuje dirbusi kraujagyslių chirurgų komanda pacientei atliko klubinių arterijų angioplastiką. Šios minimaliai invazinės procedūros tikslas – atkurti kraujo tėkmę susiaurėjusiose arba visiškai užakusiose arterijose. Tokios operacijos ypač svarbios žmonėms, kuriems dėl sutrikusios kraujotakos kyla skausmo, sunkiai gyjančių žaizdų ar net galūnės netekimo rizika.

Kaip veikia robotinė sistema „Sentante“?

„Sentante“ skirta endovaskulinėms, kitaip tariant, per kraujagysles atliekamoms procedūroms. Chirurgas instrumentų tiesiogiai prie paciento stalo rankomis nevaldo. Jis dirba specialioje valdymo vietoje šalia operacinės, o jo judesiai realiuoju laiku perduodami robotiniam įrenginiui.

Taip gydytojas išlieka pagrindiniu sprendimų priėmėju, o robotas tampa itin tiksliu tarpininku tarp chirurgo rankų ir kateterių. Sistema nepriima klinikinių sprendimų už specialistą ir nepakeičia jo patirties. Jos paskirtis – padėti gydytojui tiksliau atlikti veiksmus sudėtingose kraujagyslių vietose, kur svarbus kiekvienas milimetras.

Pagrindinės technologijos savybės

• slopinamas natūralus rankų drebėjimas;
• kateteriai ir pravedikliai valdomi milimetro tikslumu;
• galima vienu metu kontroliuoti kelis endovaskulinius instrumentus;
• išsaugomas lytėjimo pojūtis, leidžiantis chirurgui justi kraujagyslės pasipriešinimą;
• gydytojas dirba iš vietos, esančios už pagrindinio rentgeno spinduliuotės lauko.

Lytėjimo pojūtis – viena svarbiausių sistemos savybių. Chirurgas gali įvertinti, kaip instrumentas juda kraujagysle, ir pajusti pasipriešinimą panašiai kaip procedūrą atlikdamas įprastais instrumentais. Tai ypač svarbu gydant smarkiai sukalkėjusias, ilgas ar visiškai užakusias arterijų atkarpas.

Kuo ši inovacija svarbi pacientams Lietuvoje?

Robotinė kraujagyslių chirurgija gali būti naudinga ne tik žmonėms, sergantiems kojų arterijų liga. Minimaliai invazinės kraujagyslių procedūros taikomos ir gydant aneurizmas, stabdant vidinį kraujavimą, atkuriant galūnių kraujotaką bei padedant pacientams, kuriems kyla infarkto ar insulto grėsmė.

Periferinių arterijų liga dažnai prasideda nepastebimai. Iš pradžių žmogus gali jausti skausmą vaikštant, nuovargį ar galūnių šalimą, tačiau ligai progresuojant kyla ilgai negyjančių žaizdų ir audinių pažeidimo rizika. Todėl tikslesnės ir saugesnės intervencijos gali tiesiogiai pagerinti paciento gyvenimo kokybę, padėti išsaugoti galūnę ir sutrumpinti sveikimo laiką.

Pacientės Gražinos patirtis rodo, kad technologinio sprendimo naudą galima pajusti ir kasdienėje gydymo patirtyje. Po procedūros ji sakė turinti su kuo palyginti: prieš trejus metus atlikta panaši operacija truko gerokai ilgiau, o šįkart gydymas, jos teigimu, vyko sparčiau ir sklandžiau. Nors procedūros metu jai šiek tiek pritrūko įprasto pokalbio su medicinos personalu, gerą įspūdį sustiprino trumpesnė operacija ir sėkmingas rezultatas.

Nauda ne tik pacientui, bet ir medicinos komandai

Kraujagyslių intervencijos dažnai atliekamos nuolat stebint rentgeno vaizdą. Todėl operacinėje dirbantys gydytojai ir slaugytojai turi dėvėti sunkias švinines apsaugas. Ilgainiui jos didina fizinį krūvį nugarai, klubams ir kitoms atramos bei judėjimo sistemos dalims. Be to, medicinos darbuotojai patiria profesinį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį.

Naudodamas „Sentante“, chirurgas procedūrą gali valdyti iš darbo vietos, esančios už pagrindinio spinduliuotės lauko. Tai leidžia sumažinti jo kontaktą su rentgeno spinduliuote ir visos procedūros metu nedėvėti sunkios apsaugos. Operacinėje likusiai komandai taip pat gali tekti trumpiau stovėti ir mažiau laiko praleisti su švininėmis liemenėmis, jei procedūros atliekamos efektyviau.

Šis aspektas svarbus ne tik vienai Vilniaus ligoninei. Jei technologija bus toliau tobulinama ir plačiau diegiama, ji galėtų prisidėti prie geresnių darbo sąlygų įvairiose Lietuvos ligoninėse, įskaitant Kauną ir kitus regionus.

Gydytojas išlieka sprendimų centre

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja Ingrida Valužytė pabrėžia, kad didžiausia tokios sistemos vertė atsiskleidžia sudėtingiausiais atvejais. Praktikoje chirurgams tenka dirbti su ilgomis, sukalkėjusiomis ar visiškai užsikimšusiomis kraujagyslėmis. Tokiose situacijose papildomas tikslumas gali nulemti visos procedūros eigą.

Jos vertinimu, robotas nėra gydytojo pakaitalas. Tai papildomas įrankis, leidžiantis specialisto patirtį pritaikyti dar tiksliau ir saugiau. Toks požiūris svarbus ir pacientams, nerimaujantiems, kad medicinoje vis daugiau sprendimų bus patikėta automatizuotoms sistemoms. „Sentante“ atveju galutinė atsakomybė ir klinikinis vertinimas lieka gydytojui.

Pacientai taip pat neturėtų robotinės procedūros suprasti kaip visiškai automatinės operacijos. Technologija padeda atlikti judesius, tačiau gydytojas planuoja intervenciją, vertina vaizdus, stebi paciento būklę ir prireikus keičia gydymo strategiją.

Lietuviška medicinos technologija žengia į rinką

Vilniaus ligoninėje atlikta operacija svarbi ir platesniame Lietuvos rinkos kontekste. Lietuvoje kuriama vis daugiau biotechnologijų, lazerių, diagnostikos ir skaitmeninės sveikatos sprendimų, tačiau ne kiekvienai inovacijai pavyksta pasiekti realią gydymo įstaigą. Klinikinis pritaikymas leidžia patikrinti, kaip sistema veikia tikromis sąlygomis, ir gauti vertingą gydytojų bei pacientų grįžtamąjį ryšį.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigia, kad technologijos vertę pirmiausia parodo jos nauda žmogui. Pasak jos, svarbu ne tik sukurti pažangų įrenginį, bet ir užtikrinti, kad jis būtų tinkamai integruotas į kasdienę medicinos praktiką. Tai, kad vienas sistemos kūrėjų pats dalyvauja gydant pacientus, leidžia sprendimą tobulinti atsižvelgiant į realius klinikinius poreikius.

Galimybė ateityje gydyti iš kito miesto?

Vienas „Sentante“ kūrėjų, kraujagyslių chirurgas dr. Tomas Baltrūnas, robotą apibūdina kaip gydytojo rankų tęsinį kitoje patalpoje. Kuriant sistemą siekta išsaugoti chirurgo kontrolę ir natūralų darbo pojūtį, o ne perduoti sprendimus automatizacijai.

Ateityje tokios technologijos galėtų sudaryti prielaidas procedūras valdyti nuotoliniu būdu – iš kitos ligoninės, miesto ar net šalies. Tam reikėtų išspręsti daugybę techninių, teisinių, kibernetinio saugumo ir atsakomybės klausimų, todėl tokia galimybė dar nėra kasdienė medicinos praktika. Vis dėlto spartus ryšys, robotika ir nuotolinės konsultacijos palaipsniui keičia sveikatos priežiūros modelį.

Pasaulyje robotinės sistemos jau tapo svarbia pažangios chirurgijos dalimi. Ryškus pavyzdys – urologija, kur Jungtinėse Valstijose didelė dalis prostatos pašalinimo operacijų atliekama pasitelkiant robotus. Kraujagyslių chirurgijoje ši kryptis taip pat stiprėja, o Lietuvai svarbu, kad vietos kūrėjai ne tik stebėtų pasaulines tendencijas, bet ir patys kurtų sprendimus.

Ką tai reiškia Lietuvos pacientams?

„Sentante“ klinikinis išbandymas dar nereiškia, kad robotinės kraujagyslių operacijos iš karto bus prieinamos visose šalies ligoninėse. Technologijai reikės tolesnio vertinimo, gydytojų mokymų, saugumo analizės ir ekonominio pagrįstumo. Tačiau pirmoji procedūra Vilniuje yra svarbus žingsnis, rodantis, kad Lietuvoje sukurti medicinos prietaisai gali pasiekti pacientus.

Jei sistema bus sėkmingai tobulinama ir diegiama, ateityje ji gali padėti gydytojams tiksliau atlikti sudėtingas intervencijas, mažinti fizinę naštą personalui ir gerinti gydymo prieinamumą. Lietuviams tai – ne tik istorinis technologijos pristatymas, bet ir ženklas, kad vietos inovacijos gali būti pritaikytos realioms sveikatos apsaugos problemoms spręsti.