6 Minutės
Dirbtinis intelektas Lietuvoje pereina į naują etapą: iš pokalbių robotų ir turinio generavimo įrankių jis tampa savarankišku procesų vykdytoju. Vadinamasis agentinis DI, arba DI agentai, geba ne tik atsakyti į klausimą, bet ir atlikti konkrečią užduotį – suplanuoti veiksmus, patikrinti informaciją, priimti sprendimą pagal taisykles ir užbaigti procesą.
Ši tendencija svarbi Lietuvos rinkai, nes įmonės Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose vis dažniau susiduria su augančiais klientų srautais, darbuotojų trūkumu ir poreikiu aptarnauti vartotojus greičiau. Tarptautinės tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, daugiau nei 60 proc. organizacijų per artimiausius dvejus metus planuoja diegti DI agentus. Lietuva nuo šios bangos neatsilieka – technologija jau skinasi kelią ir į sveikatos priežiūrą.
Nuo pokalbių roboto iki savarankiško asistento
Iki šiol daugeliui lietuvių DI asocijavosi su įrankiais, kurie padeda parašyti tekstą, išversti dokumentą ar atsakyti į paprastą užklausą. Tačiau agentinis dirbtinis intelektas veikia kitaip. Jam nepakanka vien pateikti atsakymo – sistema gauna tikslą ir pati pasirenka, kokius veiksmus atlikti, kad jį pasiektų.
Dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos ekspertė Asta Bagdonavičienė pabrėžia, kad verslas vis sparčiau pereina nuo modelio „paklausiau – gavau atsakymą“ prie modelio „nurodžiau tikslą – sistema pati suplanuoja sprendimą“. Tokie DI sprendimai gali tikrinti sutartis, keisti užsakymo planą, padėti spręsti techninius trikdžius ar nukreipti klientą tinkamu aptarnavimo keliu.
Kuo agentinis DI skiriasi nuo įprasto automatizavimo?
Tradicinė automatizacija dažniausiai remiasi griežtomis taisyklėmis: jei įvyksta A, sistema daro B. Agentinis DI yra lankstesnis. Jis gali interpretuoti situaciją, suprasti natūralią kalbą, naudotis duomenų bazėmis, įvertinti kontekstą ir pasirinkti tinkamiausią veiksmą. Lietuvos verslui tai reiškia mažiau rankinio darbo ir daugiau galimybių automatizuoti sudėtingesnius procesus, kurie anksčiau reikalavo žmogaus įsikišimo.
Pacientus registruos virtuali asistentė
Vienas ryškiausių naujų panaudojimo pavyzdžių – sveikatos priežiūros sektorius. Diagnostikos centrų ir klinikų tinklas „Affidea“ nuo vasaros ketina naudoti virtualią asistentę Gretą. Ji galės savarankiškai registruoti pacientus vizitams pas gydytojus ir tyrimams, padėdama sumažinti klientų aptarnavimo centro apkrovą.
Toks sprendimas ypač aktualus lietuviams, kurie ne kartą yra susidūrę su ilgais laukimo laikais telefonu ar užimtomis registratūros linijomis. Jei DI agentai veiks sklandžiai, pacientai galės greičiau gauti informaciją, pasirinkti tinkamą laiką ir užsiregistruoti be ilgo laukimo. Tai svarbu tiek didmiesčiuose, tiek regionuose, kur sveikatos paslaugų prieinamumas dažnai tampa jautria tema.
„Affidea“ Klientų aptarnavimo centro vadovė Kintautė Šukienė teigia, kad per penkerius metus klinikų skambučių srautai beveik padvigubėjo, o aptarnavimo komanda išaugo nuo 7 iki 40 darbuotojų. Todėl dirbtinis intelektas čia vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip strateginis būdas valdyti augimą ir leisti darbuotojams daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems pacientų klausimams.
Pagrindinės DI asistento funkcijos
Virtualūs asistentai sveikatos sektoriuje gali atlikti daugiau nei vieną užduotį. Tarp svarbiausių funkcijų – paciento poreikio atpažinimas, tinkamos paslaugos parinkimas, laisvų laikų paieška, registracijos patvirtinimas, priminimų siuntimas ir bazinės informacijos suteikimas. Ateityje tokios sistemos galėtų padėti ir keičiant vizito laiką, atsakant į dažniausiai užduodamus klausimus ar nukreipiant pacientą į tinkamą specialistą.
Verslui tai reiškia efektyvesnį klientų aptarnavimą, o vartotojams – greitesnį ir patogesnį kelią iki paslaugos. Lietuvos rinkoje, kur klientai vis labiau pripranta prie skaitmeninių bankų, e. valdžios ir savitarnos sprendimų, tokia sveikatos paslaugų skaitmenizacija atrodo natūralus kitas žingsnis.
Didžiausias iššūkis – natūralus pokalbis lietuviškai
Nors technologija sparčiai tobulėja, sukurti žmogui artimą DI pokalbį nėra paprasta. Sistema turi atpažinti lietuvių kalbą, suprasti paciento ketinimą, suformuoti atsakymą ir jį ištarti natūraliu balsu. Kiekvienas etapas užtrunka milisekundes, tačiau pokalbyje net kelių sekundžių pauzė jau atrodo nenatūrali.
K. Šukienės teigimu, vienas svarbiausių kūrimo etapų buvo atsakymo laiko trumpinimas. Jei robotas į paciento klausimą reaguoja per lėtai, vartotojas greitai pajunta, kad kalbasi ne su žmogumi. Todėl DI sprendimų kūrėjams Lietuvoje itin svarbu ne tik technologinis tikslumas, bet ir lietuviškos kalbos niuansai, intonacija bei pokalbio tempas.
Nauda Lietuvos verslui ir vartotojams
Agentinio DI privalumai neapsiriboja medicina. Tokie sprendimai gali būti naudingi telekomunikacijų bendrovėms, draudimo įmonėms, bankams, e. prekybos platformoms, logistikos sektoriui ir viešosioms paslaugoms. DI agentas gali apdoroti užklausas visą parą, sumažinti pasikartojančių darbų kiekį, padėti darbuotojams realiuoju laiku ir pagerinti klientų patirtį.
Lietuvos įmonėms tai suteikia konkurencinį pranašumą: greitesnis aptarnavimas, mažesnės veiklos sąnaudos ir galimybė augti nedidinant darbuotojų skaičiaus tokiu pačiu tempu kaip klientų srautas. Vartotojams svarbiausia, kad technologija būtų patikima, saugi ir prieinama lietuvių kalba.
Rinka dar mokosi: klaidos neišvengiamos
Ekspertai pripažįsta, kad diegiant agentinį DI neįmanoma išvengti bandymų ir klaidų. Svarbiausia pradėti nuo aiškios verslo problemos, o ne nuo technologijos dėl technologijos. Organizacijoms rekomenduojama testuoti realius scenarijus, turėti vieningą platformą, apibrėžti kokybės kontrolę ir greitai atsisakyti sprendimų, kurie neduoda vertės.
A. Bagdonavičienės požiūriu, didžiausia klaida būtų laukti idealaus metodo. Agentinis DI dar formuojasi, todėl aiškumas atsiranda tik praktikoje. Lietuvos rinkai tai reiškia, kad artimiausiais metais matysime vis daugiau pilotinių projektų, virtualių asistentų ir DI valdomų procesų – nuo klinikų registratūrų iki klientų aptarnavimo centrų.
Jeigu šios technologijos bus diegiamos atsakingai, užtikrinant duomenų apsaugą ir skaidrų veikimą, DI agentai gali tapti vienu svarbiausių Lietuvos skaitmeninės transformacijos etapų.
Šaltinis: madeinvilnius
Komentarai
Marius
Įdomu, bet truputį baisu. Jei agentai ims spręst už žmogų, reikės labai aiškių ribų ir kontrolės, kitaip klaidų bus visur.
data.x
Skamba logiškai, ypač kai skambučių srautai taip auga. Bet svarbu, kad tas DI lietuviškai tikrai suprastų, nes kitaip bus daugiau chaoso nei naudos...
Palikite komentarą