8 Minutės
Lietuva vėl kelia ambicingą klausimą: ar valstybė gali veikti taip pat greitai, patogiai ir duomenimis grįstai kaip modernios technologijų įmonės? Birželio 3 d. 15 val. Seimo Ateities komitetas planuoja svarstyti temą „Technologinė valstybės transformacija: strateginė perspektyva“. Tai nėra tik dar vienas posėdis apie e. paslaugas ar naują informacinę sistemą. Diskusijos esmė – kaip Lietuva turėtų pertvarkyti viešąjį sektorių, kad skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, duomenų valdymas ir kibernetinis saugumas taptų nuoseklios valstybės strategijos dalimi.
Lietuvos rinka jau seniai priprato prie internetinės bankininkystės, elektroninio parašo, e. sveikatos, e. valdžios vartų ir kitų skaitmeninių sprendimų. Tačiau kasdienė patirtis rodo, kad pažanga nevienoda: vienos institucijos veikia moderniai, kitos vis dar prašo pažymų, kurias teoriškai galėtų gauti pačios. Todėl Seime keliama tema aktuali ne tik valstybės tarnautojams ar IT sektoriui, bet ir kiekvienam gyventojui Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar mažesnėse savivaldybėse.
Kodėl Lietuvai reikia ne pavienių sistemų, o bendros skaitmeninės darbotvarkės?
Iki šiol daug viešojo sektoriaus technologinių projektų Lietuvoje vystėsi atskirai: institucijos kūrė savas duomenų bazes, savus portalus, savas taisykles ir savus naudotojo identifikavimo būdus. Toks modelis leidžia greitai spręsti konkrečias problemas, tačiau ilgainiui sukuria fragmentuotą ekosistemą. Gyventojui ar verslui tai reiškia daugiau prisijungimų, pasikartojančių formų, skirtingų procesų ir ne visada aiškaus duomenų judėjimo.
Bendra skaitmeninė darbotvarkė turėtų veikti kaip valstybės technologinis žemėlapis. Ji padėtų nuspręsti, kokios platformos turi būti sujungtos, kaip institucijos keičiasi duomenimis, kokie standartai taikomi informacinių sistemų kūrimui ir kaip užtikrinama, kad nauji sprendimai būtų naudingi ne tik administracijai, bet ir vartotojui. Lietuviams tai galėtų reikšti paprastesnes viešąsias paslaugas, mažiau biurokratijos ir greitesnį klausimų sprendimą internetu.
Pagrindinės tokios transformacijos funkcijos
Jeigu valstybė pereitų prie vientisesnio skaitmeninio modelio, jo „funkcijos“ būtų panašios į modernios platformos savybes. Pirma, duomenys turėtų judėti saugiai ir automatiškai tarp institucijų, kad gyventojams nereikėtų pakartotinai pateikti tos pačios informacijos. Antra, viešosios paslaugos turėtų būti kuriamos pagal naudotojo kelionę – nuo prisijungimo iki rezultato gavimo. Trečia, sprendimai turėtų būti pritaikyti mobiliesiems įrenginiams, nes vis daugiau lietuvių valstybės paslaugų tikisi telefone, o ne popieriniuose prašymuose.
Ketvirta, valstybės IT infrastruktūra turi būti atspari kibernetinėms grėsmėms. Tai ypač svarbu geopolitinės įtampos kontekste, kai duomenų apsauga ir institucijų darbo tęstinumas tampa nacionalinio saugumo klausimu. Penkta, skaitmeninė valdžia turi būti prieinama lietuvių kalba, suprantama skirtingų amžiaus grupių vartotojams ir patogi tiek didmiesčių gyventojams, tiek regionams.
Dirbtinis intelektas viešajame sektoriuje: galimybės ir rizikos
Vienas svarbiausių technologinės transformacijos elementų – dirbtinis intelektas. Į Ateities komiteto diskusiją kviečiami ir Valstybės duomenų agentūros atstovai, įskaitant Dirbtinio intelekto skyriaus kompetencijas, todėl tikėtina, kad DI naudojimas viešajame sektoriuje taps viena iš centrinių temų. Pasaulyje dirbtinis intelektas jau taikomas dokumentų klasifikavimui, klientų aptarnavimui, rizikų prognozavimui, sukčiavimo aptikimui, miesto transporto planavimui ir sveikatos duomenų analizei.
Lietuvoje DI galėtų padėti geriau planuoti socialines paslaugas, prognozuoti sveikatos sistemos apkrovas, automatizuoti pasikartojančius administracinius veiksmus, pagreitinti viešuosius pirkimus ar padėti savivaldybėms analizuoti gyventojų poreikius. Verslui tai reikštų greitesnį bendravimą su institucijomis, mažiau rankinio darbo ir aiškesnius procesus. Tačiau DI valstybėje negali būti diegiamas vien dėl mados.
Svarbiausi klausimai susiję su atsakomybe: kas priima galutinį sprendimą, kaip tikrinamas algoritmo šališkumas, kaip apsaugomi asmens duomenys ir kaip gyventojas gali apskųsti automatizuotą sprendimą. Jei dirbtinis intelektas taps nematoma biurokratijos siena, pasitikėjimas technologijomis gali mažėti. Todėl Lietuvai būtina derinti inovacijas su skaidrumu, audituojamais algoritmais, aiškiomis taisyklėmis ir žmogaus priežiūra.
Duomenų valdymas – nauja valstybės konkurencingumo ašis
Moderni valstybė be kokybiškų duomenų negali efektyviai valdyti nei ekonomikos, nei sveikatos, nei švietimo, nei saugumo procesų. Duomenų valdymas šiandien tampa tokia pat svarbia infrastruktūra kaip keliai, elektros tinklai ar ryšio bokštai. Jei duomenys netikslūs, nesujungti arba neprieinami sprendimų priėmėjams, valstybės politika tampa lėtesnė ir mažiau tiksli.
Lietuvos technologinė transformacija galėtų suteikti impulsą atvirų duomenų ekonomikai. Saugiai ir atsakingai atveriami valstybės duomenys gali padėti startuoliams, mokslininkams ir verslui kurti naujus produktus: nuo mobilumo sprendimų Vilniuje iki energetikos analizės Kaune ar regioninės logistikos įrankių. Globaliai valstybės, kurios gerai tvarko duomenis, tampa patrauklesnės investicijoms, nes verslas gali greičiau testuoti idėjas, prognozuoti rinką ir kurti paslaugas vietos vartotojams.
Palyginimas su globaliomis tendencijomis
Estija dažnai minima kaip skaitmeninės valstybės pavyzdys, o Šiaurės šalys išsiskiria aukštu pasitikėjimu viešosiomis e. paslaugomis. Lietuva turi stiprių privalumų: išvystytą fintech sektorių, aktyvią startuolių bendruomenę, stiprias IT kompetencijas ir aukštą interneto naudojimo lygį. Tačiau norint konkuruoti globaliai nepakanka turėti atskirų sėkmės istorijų. Reikia, kad valstybės registrai, agentūros, savivaldybės ir nacionalinės platformos veiktų kaip viena suderinta ekosistema.
Čia svarbus ne tik technologinis, bet ir organizacinis pokytis. Viešasis sektorius turi gebėti pirkti inovatyvius sprendimus, greitai juos testuoti, atsisakyti neveiksmingų projektų ir dalintis gerąja praktika. Priešingu atveju Lietuva rizikuoja turėti daug atskirų skaitmeninių iniciatyvų, kurios nekuria bendro efekto nei gyventojams, nei Lietuvos rinkai.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir vartotojams?
Lietuvos įmonėms skaitmeninė valstybės transformacija gali tapti realiu konkurenciniu pranašumu. Greitesnis leidimų išdavimas, aiškesni duomenų mainai, mažesnė administracinė našta ir geresnės viešosios paslaugos tiesiogiai veikia verslo produktyvumą. Ypač tai aktualu mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturi didelių teisinių ar administracinių komandų ir dažnai labiausiai jaučia biurokratijos kainą.
Technologijų sektoriui tai taip pat atveria galimybių. Lietuvos IT bendrovės, kibernetinio saugumo specialistai, debesijos paslaugų teikėjai, duomenų analitikai ir dirbtinio intelekto kūrėjai galėtų tapti viešojo sektoriaus modernizavimo partneriais. Tai svarbu ir talentų rinkai: jei valstybė pati naudos pažangius sprendimus, daugiau specialistų matys prasmę dirbti su nacionalinio masto projektais.
Vartotojams didžiausia nauda būtų paprastesnis kontaktas su valstybe. Idealiu atveju žmogus neturėtų žinoti, kuri institucija valdo konkretų registrą ar kokią pažymą reikia pridėti. Paslauga turėtų būti kuriama pagal gyvenimo įvykį: gimė vaikas, įkurta įmonė, pakeista gyvenamoji vieta, įsigytas būstas, kreipiamasi dėl paramos. Tokia logika jau taikoma moderniose skaitmeninėse platformose, ir jos vis labiau tikisi Lietuvos vartotojai.
Skaitmeniniai įgūdžiai: silpnoji ar stiprioji grandis?
Net geriausia sistema neveiks, jei gyventojai ja nesinaudos arba ja nepasitikės. Todėl visuomenės įskaitmeninimas turi būti ne mažiau svarbus nei institucijų IT modernizavimas. Lietuvoje skaitmeninių įgūdžių skirtumai vis dar jaučiami tarp amžiaus grupių, regionų ir skirtingų socialinių sluoksnių. Jaunesni vartotojai dažnai tikisi greitų mobiliųjų sprendimų, o vyresnio amžiaus žmonėms svarbus aiškumas, konsultacijos ir alternatyvūs pagalbos kanalai.
Jeigu technologinis šuolis bus daromas tik technokratiniu būdu, dalis visuomenės gali likti nuošalyje. Todėl būtinos investicijos į mokymus bibliotekose, mokyklose, savivaldybėse, nevyriausybinėse organizacijose ir bendruomenėse. Skaitmeninė valstybė turi būti ne tik pažangi, bet ir įtrauki. Prieinamumas, aiški lietuvių kalba, paprastas dizainas ir pagalba naudotojui yra tokie pat svarbūs kaip serveriai ar algoritmai.
Kas dalyvaus diskusijoje ir kodėl tai svarbu?
Į Ateities komiteto posėdį kviečiami valstybės institucijų, duomenų politikos, verslo ir akademinės bendruomenės atstovai. Tarp jų – ekonomikos ir inovacijų viceministras Darius Zailskas, asociacijos „Infobalt“ direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Dirma, Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Gita Literskė, Dirbtinio intelekto skyriaus vedėjas Henrikas Krukauskas, skaitmeninių technologijų ekspertas Mindaugas Ubartas, profesorius Mindaugas Kiškis, Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros vadovai ir specialistai.
Toks dalyvių ratas rodo, kad tema suvokiama plačiau nei vien politinė deklaracija. Čia susikerta valstybės valdymas, technologijų verslas, duomenų strategija, dirbtinio intelekto reguliavimas ir ilgalaikis konkurencingumas. Lietuvos rinkai tai svarbu todėl, kad viešojo sektoriaus sprendimai dažnai lemia, kaip greitai naujos technologijos gali būti diegiamos praktikoje.
Ar Lietuva taps skaitmeninės valstybės kūrėja, o ne tik naudotoja?
Didžiausias iššūkis – paversti diskusiją realiais sprendimais. Lietuva turi potencialo tapti šalimi, kurioje viešasis sektorius ne tik perka technologijas, bet ir pats formuoja pažangią skaitmeninę praktiką. Tam reikia bendrų standartų, politinio nuoseklumo, kompetentingų komandų, kokybiškų duomenų, saugumo reikalavimų ir aiškios atsakomybės.
Jeigu Ateities komiteto svarstymas taps pradžia ilgalaikei technologinės valstybės vizijai, laimės ir gyventojai, ir verslas, ir inovacijų ekosistema. Tačiau jei viskas apsiribos gražiomis sąvokomis, Lietuva liks su senomis problemomis: nesusikalbančiais registrais, lėtais procesais ir per maža verte vartotojui. Skaitmeninė ateitis jau nėra tolima vizija – ji tampa kasdieniu valstybės efektyvumo, saugumo ir konkurencingumo testu.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą