4 Minutės
Lietuvos skaitmeninio saugumo situacija rodo aiškią tendenciją: telefoniniai sukčiai tampa vis aktyvesni, o jų metodai – vis labiau automatizuoti ir sunkiau atpažįstami. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,8 mln. skambučių iš užsienio, kuriuose buvo naudojami suklastoti numeriai. Tai yra daugiau nei per visus 2025 metus, kai tokių skambučių buvo sustabdyta apie 13,1 mln.
Šie skaičiai svarbūs ne tik telekomunikacijų sektoriui, bet ir visai Lietuvos rinkai. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir mažesniuose miestuose gyvenantys vartotojai vis dažniau naudojasi elektronine bankininkyste, „Smart-ID“, mobiliuoju parašu ir kitomis skaitmeninėmis paslaugomis, todėl bet kokia apgaulinga žinutė gali tapti realia finansine grėsme.
SMS sukčiavimas auga: nusikaltėliai persikelia į žinutes
Aktyvesnis apgaulingų skambučių filtravimas privertė sukčius keisti taktiką. Dabar vis daugiau atakų nukreipiama per SMS, taip pat per populiarias susirašinėjimo programėles, tokias kaip „WhatsApp“, „Viber“ ir kitas platformas. RRT fiksuoja, kad blokuotų apgaulingų SMS skaičius per metus išaugo beveik 30 proc. ir pasiekė 2,12 mln.
Dažniausiai tokiose žinutėse pateikiamos nuorodos į netikras svetaines, kurios vizualiai primena bankus, valstybines institucijas, siuntų tarnybas ar elektroninio parašo paslaugų puslapius. Vartotojai raginami „skubiai“ prisijungti, atnaujinti paskyrą, sumokėti baudą ar pratęsti paslaugą. Tokiu būdu siekiama išgauti banko prisijungimus, asmens kodus, mokėjimo kortelių duomenis ar kitą jautrią informaciją.
Kokie sukčių scenarijai dažniausi?
Lietuviams siunčiamose apgaulingose SMS dažnai naudojami užsienio numeriai. RRT duomenimis, pastebimi tokie tarptautiniai kodai kaip +44, +63, +91, +212 ir kiti. Nors žinutės neretai parašytos taisyklinga lietuvių kalba, tai nereiškia, kad jos patikimos – dirbtinio intelekto vertimo įrankiai sukčiams leidžia kurti vis įtikinamesnį turinį.
Populiariausi apgaulės scenarijai – pranešimai apie kelių eismo pažeidimus, greičio viršijimą, netinkamą automobilio parkavimą, tariamas antstolių grėsmes, „Smart-ID“ ar mobiliojo ryšio paslaugų atnaujinimą. Tokios žinutės sukurtos taip, kad vartotojas veiktų greitai ir nespėtų kritiškai įvertinti situacijos.
Technologiniai sprendimai: ką daro operatoriai?
Lietuvos operatoriai realiuoju laiku taiko apgaulingų skambučių ir SMS filtravimo sistemas. Jų pagrindinės funkcijos – numerių klastojimo aptikimas, įtartinų srautų analizė, SMS siuntėjų identifikacinių požymių tikrinimas ir automatinis neatitinkančių pranešimų blokavimas. Tai veikia kaip skaitmeninė apsaugos siena tarp vartotojo ir sukčiaus.
Vis dėlto vien technologijos problemos neišsprendžia. Dalis žinučių siunčiama internetiniais duomenų kanalais, kuriuose mobiliojo ryšio operatoriai neturi tokių pačių filtravimo galimybių kaip tradiciniame SMS tinkle. Todėl globali tendencija aiški: kibernetinis saugumas vis labiau priklauso nuo kelių šalių bendradarbiavimo – operatorių, valstybės institucijų, verslo ir pačių vartotojų.
Verslui – būtinybė apsaugoti SMS siuntėjo vardą
Įmonėms, kurios su klientais bendrauja SMS žinutėmis, RRT primena apie galimybę apsaugoti savo siuntėjo vardą. Tai ypač aktualu bankams, draudimo bendrovėms, el. prekybos platformoms, sveikatos priežiūros įstaigoms, logistikos įmonėms ir viešajam sektoriui.
Nuo 2023 m. liepos mobiliojo ryšio operatoriai privalo suteikti vardinių SMS siuntėjams galimybę suderinti identifikacinius požymius. Jei sukčius bando išsiųsti žinutę naudodamas tikros įmonės pavadinimą, bet pranešimas neatitinka patvirtintų techninių parametrų, tokia SMS gali būti blokuojama dar nepasiekusi vartotojo.
Tačiau Lietuvos rinkoje šis sprendimas kol kas naudojamas vangiai. Iki 2026 m. kovo pabaigos su „Telia Lietuva“ identifikacinius SMS požymius buvo suderinusios 11 įmonių, su „Tele2“ – 8, o su „Bitė Lietuva“ – 6. Per pirmąjį 2026 m. ketvirtį operatoriai užblokavo daugiau nei 30,46 tūkst. SMS, kurios neatitiko tokių požymių.
Ką turi žinoti Lietuvos vartotojai?
Vartotojams svarbiausia taisyklė – nespausti nuorodų iš įtartinų SMS, ypač jei jos gautos iš užsienio numerių arba reikalauja skubaus veiksmo. Bankai, valstybės institucijos ir patikimos įmonės paprastai neprašo suvesti jautrių prisijungimo duomenų per atsitiktinę SMS nuorodą.
Jeigu kyla abejonių, geriausia savarankiškai atsidaryti oficialią svetainę naršyklėje arba susisiekti su įstaiga oficialiais kontaktais. Lietuvos vartotojams skaitmeninis raštingumas tampa ne mažiau svarbus nei antivirusinė programa ar stiprus slaptažodis. Augant išmaniųjų paslaugų naudojimui, kibernetinis saugumas Lietuvoje tampa kasdienio gyvenimo dalimi – nuo mokėjimų telefonu iki elektroninių valdžios paslaugų.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą