2 Minutės
Dirbtinis intelektas Lietuvoje jau nebėra ateities pažadas. Jis tyliai skverbiasi į verslo procesus, viešąsias paslaugas, duomenų analizę ir sprendimų priėmimą. Būtent todėl valstybė imasi aiškesnio reguliavimo: Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuris skirtas Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimui Lietuvoje.
Šio projekto esmė gana praktiška. Sukurti saugesnę, suprantamesnę ir inovacijoms palankią aplinką DI sprendimų kūrėjams, diegėjams bei naudotojams. Kitaip tariant, kad įmonės ir viešojo sektoriaus institucijos nelauktų paskutinės minutės, o iš anksto pasirengtų būsimiems ES DI akto reikalavimams.
Kai inovacijoms reikia ne stabdžių, o aiškių kelio ženklų
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad dirbtinio intelekto potencialas ekonomikai ir viešajam sektoriui yra didelis, tačiau tokia plėtra negali vykti be aiškių taisyklių. Pasak ministro, naujuoju įstatymu siekiama sukurti sistemą, kuri suteiktų teisinį aiškumą ir kartu skatintų atsakingą inovacijų augimą.
Įstatymo projekte numatoma apibrėžti nacionalinių institucijų kompetencijas, jų tarpusavio bendradarbiavimą ir DI sistemų priežiūros modelį. Tai svarbu ne tik kontrolės požiūriu. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad verslui bei viešajam sektoriui būtų teikiamos konsultacijos, metodinė pagalba, praktinės gairės dėl dirbtinio intelekto sistemų diegimo ir naudojimo.
ES Dirbtinio intelekto aktas, dažnai vadinamas pirmuoju tokio masto DI reguliavimo modeliu pasaulyje, nustato DI sistemų pateikimo rinkai, diegimo ir naudojimo taisykles visose Europos Sąjungos valstybėse. Jo logika paremta rizikos vertinimu: kuo didesnį poveikį žmogaus teisėms, saugumui ar viešosioms paslaugoms gali turėti sistema, tuo griežtesni reikalavimai jai taikomi.
Lietuvai tai reiškia daugiau nei formalų europinių nuostatų perkėlimą. Tinkamai veikianti DI priežiūros sistema gali padėti šalies technologijų įmonėms kurti patikimesnius produktus, institucijoms atsakingiau naudoti automatizuotus sprendimus, o vartotojams suteikti daugiau pasitikėjimo. Aiškumas čia tampa konkurenciniu pranašumu.
Vis dėlto kelias dar nebaigtas. Įstatymo dėl ES Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo Lietuvoje projektui turės pritarti Seimas. Tik tuomet bus aišku, kaip tiksliai atrodys nacionalinis dirbtinio intelekto reguliavimas ir kokias pareigas jis sukurs rinkos dalyviams.
Šaltinis: eimin.lrv
Palikite komentarą