4 Minutės
Seimo narė Daiva Ulbinaitė pristatė siūlymą, pagal kurį socialinių tinklų naudoti be tėvų leidimo galėtų tik asmenys nuo 16 metų. Pasiūlyme numatyta, kad iki 16 metų vaikai galėtų turėti paskyras tik gavę tėvų patvirtinimą, o platformos privalėtų įdiegti veiksmingas amžiaus patikros sistemas. Tokia iniciatyva Lietuvoje kelia daugybę technologinių, teisinių ir socialinių klausimų – nuo duomenų apsaugos iki praktinių sprendimų Lietuvos rinkai.
Kaip veiktų amžiaus patikra: technologinės alternatyvos
Amžiaus patikra gali būti vykdoma keliais būdais, kiekvienas turi privalumų ir trūkumų:
1. Dokumentų tikrinimas (ID)
Tai yra tiksliausias būdas: vartotojas pateikia asmens dokumento nuotrauką arba NAUJĄ elektroninį ID per tapatybės patikros paslaugas. Privalumai – didelis tikslumas; trūkumai – rizika dėl papildomų asmens duomenų tvarkymo, keliami privatumo ir GDPR reikalavimų klausimai. Lietuvos vartotojams svarbu, kad paslaugos veiktų lietuviškai ir kad duomenys būtų saugomi pagal ES taisykles.
2. Trečiųjų šalių amžiaus patikros sprendimai
Operatoriai gali bendradarbiauti su specializuotomis identifikacijos platformomis arba telekomunikacijų bendrovėmis (pvz., Lietuvos telekomais), kurios patvirtina amžių pagal sutartis arba SIM kortelės turėtojo informaciją. Tai leidžia integruoti sprendimus Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose be tiesioginio dokumentų kėlimo į socialinių tinklų serverius.
3. Biometriniai ir elgsenos modeliai
AI pagrįsti sprendimai analizuoja vartotojo elgseną, tačiau jie gali būti netikslūs ir kelti etikos klausimų. Lietuvos vartotojams svarbu aiškumas dėl to, kaip tokie modeliai veikia ir ar yra galimybė apskundimui ar klaidingam blokavimui.
Privalumai ir rizikos
Reguliavimas gali suteikti privalumų: geresnė vaikų apsauga nuo kenksmingo turinio, mažesnė priklausomybė nuo išmaniųjų įrenginių ir aiškesnė atsakomybė platformoms. Verslui tai reiškia aiškesnes taisykles: Lietuvos rinkoje veikiantys vietiniai kūrėjai, reklamą parduodančios įmonės ir moderavimo paslaugų teikėjai galėtų geriau planuoti atitikimą reikalavimams.
Tačiau yra ir rizikų: didesnės administracinės išlaidos platformoms, galimi privatumo pažeidimai, techninės kliūtys mažesnėms įmonėms ir galimas tėvų pasipriešinimas. Apklausa 2025 m., kurią cituoja politikė, rodė, kad 76 % lietuvių mano, jog vaikams leidžiama turėti telefonus net iki 10 metų – tai rodo, kad dalis visuomenės gali nepritarinėti griežtam apribojimui.
Kaip tai paveiktų Lietuvos vartotojus ir verslą
Vartotojams: tėvams reikėtų aktyviai tvarkyti leidimus, o jaunimui – naudotis alternatyvomis arba laukti patvirtinimo. Didesnių platformų („TikTok", "YouTube", "Snapchat") techninė prievolė patvirtinti amžių reiškia, kad jų lokalios paslaugos turės integruoti lietuviškas sąsajas ir paaiškinimus, o moderavimo centrai galbūt turės didinti lietuviškai kalbančio personalo skaičių.
Verslui: skaitmeninės reklamos sektoriui gali tekti koreguoti amžiaus tikslinimo strategijas Lietuvos rinkai, o vietiniams app kūrėjams atsivers niša – kurti saugesnes vaikams skirtas paslaugas ir tėvams skirtas administravimo priemones.
Palyginimas su kitomis šalimis ir tarptautinė praktika
Ulbinaitė nurodo, kad daugiau nei 10 ES šalių svarsto panašias priemones. Australija jau įvedė draudimą jaunesniems nei 16 metų. Indija, Prancūzija ir Vokietija taip pat svarsto griežtesnius reikalavimus. Lietuvoje toks sprendimas turėtų būti pritaikytas, atsižvelgiant į vietinę vartotojų elgseną, kalbos poreikį (lietuvių kalbos palaikymas) ir mažųjų verslų galimybes įgyvendinti patikras.
Informacinės gynybos paketas ir dezinformacijos kriminalizavimas
Be socialinių tinklų amžiaus reglamentavimo, siūlomas ir informacinės gynybos įstatymų paketas, kuris numato kovą su tyčine dezinformacija. Tai gali stiprinti nacionalinį saugumą, bet kelia klausimų dėl žodžio laisvės ribų, apibrėžimų „tyčia" ir „siekiamas poveikis". Lietuvos ekspertai ir akademikai (pvz., Vilniaus universiteto atstovai) pabrėžia, kad teisinė bazė informaciniam karui dar nėra pilnai paruošta, o dezinformacijos kontrolė turi būti subalansuota su laisvės apsauga.
Išvados ir rekomendacijos
Siūlomos priemonės gali padidinti vaikų saugumą internete ir priversti tarptautines platformas geriau rūpintis Lietuvos rinka. Tačiau sėkmei reikalingos aiškios techninės gairės dėl amžiaus patikros, griežta duomenų apsauga (GDPR laikymasis), ir dialogas su tėvais bei vietos verslu. Lietuvoje reikia subalansuoto sprendimo: technologinių sprendimų, viešosios švietimo kampanijos ir aiškaus reguliavimo, kuriame dalyvautų Ryšių reguliavimo tarnyba, teisininkai ir skaitmeninės etikos ekspertai.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą