3 Minutės
Europos Parlamentas Strasbūre priėmė rezoliuciją, kurioje siūloma nustatyti vieningą 16 metų amžiaus ribą prieigai prie socialinių tinklų, vaizdo platformų ir dirbtinio intelekto pokalbių programų. Nors sprendimas nėra įstatymas, jis siunčia aiškų signalą Europos Komisijai imtis veiksmų siekiant mažinti skaitmeninės priklausomybės ir vaikų išnaudojimo riziką. Lietuvoje, kur išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių yra didelis – ypač Vilniuje ir Kaune – tokios gairės turės tiesioginį poveikį tiek šeimoms, tiek vietos rinkai.
Rezoliucijos esmė ir pagrindiniai punktai
EP balsavo už rezoliuciją rezultatu 483 už, 92 prieš ir 86 susilaikius. Parlamentarai ragina:
- nustatyti minimalią 16 metų amžiaus ribą socialinių tinklų naudojimui;
- leisti 13–16 metų paaugliams prisijungti tik su tėvų sutikimu;
- uždrausti algoritmus, kurie skatina nuolatinį įsitraukimą (visiškai automatinis vaizdo paleidimas, begalinis slinkimas ir žaidybiniai mechanizmai);
- drausti komercinį vaikų išnaudojimą, kai vaikų turinys monetizuojamas be tinkamos apsaugos.
Skaitmeninės priklausomybės realybė Europoje ir Lietuvoje
EP nurodo, kad apie ketvirtadalis Europos nepilnamečių rodo probleminį įrenginių naudojimą. Tyrimai taip pat parodo, jog iki 80 proc. paauglių tikrina telefonus kas valandą. Lietuvoje pažangios technologijos ir didelė socialinių tinklų prieinamumo lygis reiškia, kad vietos tėvai ir mokyklos aktyviau domisi kontrolės priemonėmis ir psichinės sveikatos prevencija. Tai aktualu Lietuvos rinkos dalyviams, dirbantiems su vaikų auditorija ar reklamos segmentavimu.
Algoritmų ir UX dizaino vaidmuo
Europarlamentarai pabrėžia, kad tam tikri dizaino sprendimai — autoplay, rekomendacijų kilpos, žaidybiniai pranešimai — yra priklausomybę skatinantys mechanizmai. Jei ES priims griežtesnius reikalavimus, platformos, veikiančios ir lietuvių rinkoje, turės keisti produktų funkcijas, siūlyti išjungiamus įsitraukimo mechanizmus ir geresnius turinio valdymo filtrus lietuviams vartotojams.
Technologiniai sprendimai: eID ir amžiaus patvirtinimas
Parlamentarai siūlo ES lygmens amžiaus patvirtinimo sistemą — specialią programėlę arba skaitmeninę tapatybės piniginę (eID), kuri leistų patikimai patvirtinti amžių, kartu saugant privatumą. Tokia sistema Lietuvoje galėtų integruotis su jau egzistuojančiomis e. paslaugomis ir valstybės eID sprendimais arba privataus sektoriaus sprendimais, pritaikytais Lietuvos rinkai.
Produktų ypatybės ir privalumai
- Patikimas amžiaus patvirtinimas be perteklinio asmens duomenų saugojimo;
- Tėvų valdymo panelės ir ribojamos paskyros 13–16 metų vartotojams;
- Galimybė reklamos segmentavimui vengiant paauglių auditorijos be tėvų sutikimo;
- Platformų atitiktis EU teisės aktams ir aiškesnės taisyklės Lietuvos įmonėms, dirbančioms su influencerių rinkodara.
Kaip tai paveiks Lietuvos verslus ir kūrėjus
Lietuvos influenceriai ir mažos įmonės, kurie dabar nukreipia turinį paaugliams, turės pertvarkyti strategijas. „Kidfluencerių“ modelis, kai nepilnamečiai uždirba iš turinio be saugių teisiniu ir finansiniu apsaugų, gali būti ribojamas. Reklamos technologijų tiekėjai Vilniuje ir Kaune turės atnaujinti auditorijos filtrus ir sutikimų valdymo sprendimus.
Išvados: ar Lietuva pasiruošusi pokyčiams?
Nors rezoliucija kol kas nėra privalomas teisės aktas, ji stiprina politinį spaudimą Komisijai. Lietuvos techninių sprendimų ekosistema – nuo eID iki vietinių reklamos technologijų – gali tapti pavyzdžiu diegiant amžiaus patikros sprendimus. Lietuvos vartotojai, tėvai ir verslas turėtų stebėti teisėkūros eigą ir pradėti ruoštis technologiniams pakeitimams bei naujoms atitikties reikalavimams.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą