4 Minutės
Lietuvos verslas neseniai demonstravo, kaip technologijos gali sustiprinti šalies oro erdvės saugumą. Gen. Silvestro Žukausko poligone Vilniaus regione trys konsorciumai pirmą kartą realiomis sąlygomis patikrino savo sprendimus, skirtus dronų, oro balionų ir kitų skraidančių objektų aptikimui bei identifikavimui. Tokie bandymai yra svarbūs ne tik kariniam sektoriui — jie atveria galimybes ir Lietuvos rinkos įmonėms bei savivaldybėms diegti vietines stebėsenos sistemas.
Klausimas ir koordinavimas
Testavimą organizavo Lietuvos kariuomenė, o procesą koordinavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra. Programos tikslas – skatinti Lietuvos įmones kurti greitai pritaikomas technologijas, galinčias reaguoti į meteorologinius ir kitos paskirties objektus, patekusius į Lietuvos oro erdvę iš kaimyninių šalių teritorijų.
Kas dalyvavo?
Pirmajame etape atrinkti trys konsorciumai: UAB „IT logika“, UAB „Teltonika EMS“ ir UAB „Dangaus šviesos“. Kiekvienam suteikta po 100 tūkst. eurų, iš viso 300 tūkst. eurų, skirtų funkcinių reikalavimų atitinkančių technologijų koncepcijoms kurti.
Technologijų įvairovė ir savybės
Kuriami sprendimai naudoja skirtingus technologinius principus:
- sensoriai (radarai, akustiniai ir optiniai jutikliai);
- ryšio technologijos (vietiniai tinklai, 4G/5G ryšys ir saugus duomenų perdavimas);
- duomenų apdorojimas (mašininis mokymasis, realaus laiko analizė);
- integruotos stebėsenos platformos su valdymo pultais ir vizualizacija.
Produkto ypatybės
Visos trys komandos demonstruoja sprendimus, orientuotus į: greitą aptikimą, objekto klasifikavimą (pvz., atskirti meteorologinį balioną nuo nedraugiško drono), geolokaciją ir įspėjimų valdymą. Kai kurios platformos jau parengtos naudoti su lietuvių kalba pritaikyta valdymo sąsaja, kas svarbu vietos institucijoms ir verslui Vilniuje bei Kaune.
Pranašumai ir palyginimai su pasaulinėmis tendencijomis
Lietuvos sprendimai konkuruoja pagal greitį ir lokalumą: vietinės įmonės geriau supranta regiono poreikius ir greičiau pritaiko technologijas realioms grėsmėms. Globaliai matomos tendencijos — sensorių integracija ir AI sprendimų diegimas — atspindi ir Lietuvos kryptį. Skirtumas tas, kad čia dėmesys taip pat tenka greitam diegimui ir mažesnei biurokratijai, kas PADEDA spartinti inovacijų įsidiegimą Lietuvos rinkoje.
Naudojimo atvejai ir rinkos pritaikymas
Praktiniai panaudojimo atvejai:
- pasienio stebėjimas ir kontrabandos prevencija;
- oro uostų ir privačių infrastruktūrų apsauga;
- renginių saugumas miestuose, pvz., Vilniuje ar Kaune;
- meteorologiniai ir civilinės saugos stebėjimai. Verslui tai atveria galimybes siūlyti paslaugas vietos institucijoms, saugumo operatoriams ir privačiam sektoriui.
Ką parodė bandymai ir kas toliau?
Testavimai padėjo aiškiai suprasti, kur šiuo metu yra technologijų brandos lygis. Kitas žingsnis – kryptingas prototipų tobulinimas pagal realius bandymų duomenis, o ne tik teorines prielaidas. Inovacijų agentūra ir kariuomenė planuoja tęsti bendradarbiavimą, siekiant pagreitinti produktų iteracijas ir pritaikymą Lietuvos vartotojams.
Rinkos reikšmė Lietuvai
Ši iniciatyva stiprina Lietuvos technologinį stuburą: vietinės įmonės įgyja unikalių žinių, kurias gali eksportuoti. Tuo pačiu gyventojai ir verslas Lietuvoje gauna saugesnę infrastruktūrą, o savivaldybės — sprendimus, paruoštus vietiniam diegimui. Tai svarbu tiek nacionaliniam saugumui, tiek technologiniam produktyvumui Lietuvoje.
Išvados
Poligono testai parodė realų Lietuvos įmonių inovacijų potencialą oro erdvės saugumo srityje. Tolesnis dėmesys prototipų vystymui, integracijai su kariuomenės ir civilinėmis sistemomis bei rinkos pritaikymui padės greičiau įdiegti sprendimus Vilniuje, Kaune ir kitur šalyje.
Šaltinis: alfa
Palikite komentarą