5 Minutės
Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą dėl „X“ (anksčiau – „Twitter") ir jos naujos dirbtinio intelekto funkcijos „Grok“. Tyrimo centre – rizikos, susijusios su neteisėto turinio, ypač vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos ir „deepfake“ vaizdų, platinimu Europoje. Šis procesas įgauna tarptautinį mastą: tyrimai vyksta ne tik ES, bet ir Jungtinėje Karalystėje, o tam tikros valstybės – Indonezija ar Malaizija – jau apribojo „Grok" prieigą.
Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, ir Lietuvos rinka tiesiogiai priklausomos nuo skaitmeninių komunikacijos kanalų saugumo. Lietuvos žiniasklaida, politikai ir įmonės naudoja „X" kaip greitą informacijos kanalą – ypač Vilniuje ir Kaune. Todėl EK tyrimas ir europarlamentarų raginimai turi praktinių pasekmių vietos žurnalistams, viešajam sektoriui ir verslui.
Trumpai – pagrindinės naujienos
- Europos Komisija tiria „X" ir „Grok" dėl neteisėto turinio platinimo rizikų.
- 54 europarlamentarai, įskaitant du lietuvius (Dainius Žalimas ir Virginijus Sinkevičius), ragina Komisiją atsisakyti „X" arba skatinti europietišką alternatyvą.
- EK anksčiau skyrė platformai 120 mln. EUR baudą už ES internetinio turinio taisyklių pažeidimus.
Kaip „Grok" veikia ir kokios grėsmės kelia
„Grok" – tai „X" integruota dirbtinio intelekto funkcija, galinti generuoti tekstą ir vaizdus. Viena didžiausių problemų – galimybė sukurti tikroviškus „deepfake" vaizdus, įskaitant suklastotus nuogumo vaizdus (angl. "digital undressing"). Tokios klastotės gali tapti nusikaltimų įrankiu, ypač kai aukos yra vaikai.
Technologijos ypatybės, svarbios Lietuvos kontekstui:
- Generatyvinis vaizdų kūrimas: greitas ir pigus būdas sukurti manipuliuotą turinį.
- Vartotojo nuotraukų apdorojimas: rizika, kad įkeltos nuotraukos bus panaudotos suklastotoms versijoms kurti.
- Automatiniai moderavimo mechanizmai: jų efektyvumas Europoje vertinamas atsižvelgiant į GDPR, Digital Services Act (DSA) ir vietinius saugumo reikalavimus.
Europarlamentarų raginimai ir Lietuvos balsas
Kreipimąsi dėl „X" platformos pakeitimų pasirašė 54 europarlamentarai. Du lietuviai – D. Žalimas (Atnaujinkime Europą) ir V. Sinkevičius (Žalieji) – ragina ne tik užkirsti kelią žalingam turiniui, bet ir skatinti Europos sprendimus skaitmeninės viešosios erdvės kūrimui. Jų argumentai aktualūs ir Lietuvoje: kalbama apie žmogaus teises, vaikų apsaugą ir viešosios komunikacijos kokybę.
Ar įmanoma sukurti europietišką alternatyvą „X"?
Europarlamentarai siūlo dvi kryptis: visiškas „X" atsisakymas arba ES remiamos alternatyvos kūrimas. Praktiniai iššūkiai Lietuvai ir kitiems ES nariams:
- Tinklų efektas: „X" išlaiko didelę auditoriją Europoje – tai svarbu žiniasklaidai ir verslui.
- Finansavimas: didelės platformos kūrimas reikalauja ženklinių investicijų – ES programos (pvz., Digital Europe, Horizon) galėtų remti startuolius.
- Technologijų kompetencijos: Lietuvoje auga AI startuolių ekosistema, bet masinės alternatyvos kūrimui reikalingi didesni resursai ir talentai.
- Duomenų perkeliamumas ir interopabilumas: sprendimas – ne viena centralizuota platforma, o stipri, interoperabili europietiška ekosistema (pvz., fediverso sprendimai, atviri protokolai).
Galimi modeliai Lietuvai
- Palaikyti europietiškus startuolius finansiškai ir reguliacine parama.
- Skatinti atvirus protokolus (Mastodon/ActivityPub), kurie leidžia jungti skirtingas paslaugas.
- Remti lokalizuotas platformų versijas su lietuvių kalbos palaikymu ir vietine moderavimo komanda.
Kaip „X" problemos veikia Lietuvos verslus ir žiniasklaidą?
- Viešųjų ryšių ir krizinių komunikacijų rizika: netikras turinys gali greitai išplisti ir pakenkti įmonių reputacijai.
- Žiniasklaida: daugelis žurnalistų Vilniuje ir Kaune vis dar naudoja „X" kaip greitą informacijos šaltinį; praradus platformą reikės perorientuoti auditoriją.
- Marketingas: mažos ir vidutinės įmonės Lietuvoje pasikliauja „X" reklamos kanalais; EK sprendimai ir tolimesnės sankcijos gali paveikti skaitmeninio reklamos kainodarą.
Palyginimas: „X" vs europietiškos alternatyvos
- Skalė: „X" turi platesnį pasiekiamumą Europoje nei dauguma ES alternatyvų.
- Privatumas: europietiškos platformos gali būti labiau atitinkančios GDPR reikalavimus.
- Moderavimas: vietinis moderavimas (su lietuvių kalbos komandomis) geriau identifikuoja rizikingą turinį.
- Inovacijos: „X" greitai diegia AI funkcijas, bet tai kartais vyksta be pakankamo saugumo vertinimo.
Praktiniai patarimai lietuviams ir Lietuvos įmonėms
- Diversifikuokite komunikaciją: nepasikliaukite vienu kanalu – naudokite naujienų svetaines, el. paštą, Telegram/Mastodon ir kt.
- Stebėkite turinį: verslams verta investuoti į automatizuotas moderavimo priemones bei darbuotojų švietimą apie „deepfake" rizikas.
- Dalyvaukite EU iniciatyvose: technologijų bendruomenėms Vilniuje ir Kaune verta siekti ES finansavimo bei bendrų iniciatyvų.
Išvados: ką turėtų daryti Lietuva
Europos Komisijos tyrimas prieš „X" yra ženklas, kad ES rimtai vertina dirbtinio intelekto naudojimo saugumo normas. Lietuvai svarbu aktyviai sekti procesą, skatinti vietinius sprendimus ir prisidėti prie europietiškos skaitmeninės ekosistemos kūrimo. Tai apima finansavimą, taisyklių suderinimą ir technologinį bendradarbiavimą, kad Lietuvos rinka taptų saugesnė ir nepriklausomesnė nuo vieno didžiojo žaidėjo.
Tuo tarpu Lietuvos žurnalistai, viešieji sektoriai ir verslas turėtų ruoštis diversifikuoti kanalus ir įdiegti aiškias procedūras, kaip patikrinti ir valdyti su AI susijusius rizikos scenarijus.
Šaltinis: lrt
Palikite komentarą