9 Minutės
Europos programėlių kūrėjai ragina Europos Sąjungą įsikišti po to, kai neseniai JAV teismas nurodė „Apple“ nutraukti komisijų taikymą mokėjimams, apdorojamiems už App Store ribų. Kūrėjai teigia, kad dabartinė „Apple“ mokesčių struktūra Europoje suteikia neteisėtą pranašumą JAV kompanijoms ir daro žalą tiek verslams, tiek vartotojams čia, Europoje.
Kodėl JAV sprendimas svarbus Europoje
Jungtinių Valstijų 9‑osios apygardos apeliacinis teismas nurodė „Apple“ nustoti imti komisiją iš kūrėjų už pirkinius, nukreiptus už App Store ribų. Toks teismo sprendimas turi precedentinę reikšmę, nes keičia požiūrį į tai, kas laikoma teisėtu mokėjimų tarpplatforminio apmokestinimo pagrindu. Nors sprendimas priimtas JAV jurisdikcijoje, jo poveikis jau pasiekė Europos rinką: kūrėjai čia mato tiesioginį santykį tarp JAV teismo sprendimo ir „Apple“ taikomų mokesčių politikų visame pasaulyje.
Europos kontekste „Apple“ po 500 mln. eurų baudos įvedė dviejų lygių mokesčių sistemą: mažesnė komisija taikoma mokėjimams, vykdomiems App Store viduje, o už pardavimus ar prenumeratas, tvarkomas už parduotuvės ribų, pranešama apie ~5 % (ar daugiau) mokestį. Tokia praktika prieštarauja ES ketinimui užtikrinti, kad vadinamieji „gatekeeper“ — platformos su dideliu rinkos galia — neuždraustų trečiųjų šalių mokėjimo sprendimų ar nenurodytų jiems papildomų finansinių naštų.
Naujai susikūrusi koalicija „Coalition for App Fairness“, kurią sudaro žinomi nariai kaip „Epic“ ir „Spotify“, aktyviai reikalauja ES institucijų reakcijos. Koalicijos globalaus politikos patarėjo Gene Burrus teigimu, dabartinė mokesčių schema verčia Europos kūrėjus arba prisiimti didesnes išlaidas, arba perkelti jas vartotojams per didesnes kainas. Pasekmė, anot jo, yra mažesnė konkurencija, mažiau inovacijų ir didesnės kainos Europos vartotojams.
Kūrėjai taip pat pabrėžia ateities neapibrėžtumą. „Apple“ jau yra užsiminusi apie papildomus politikos pakeitimus, numatytus 2026 metams, tačiau konkrečių detalių dar nepateikta. Artėjant naujiems metams, daugelis Europos studijų ir platformų teigia, kad reguliatoriai turėtų imtis veiksmų dabar, kad būtų išvengta dar vienos situacijos, kai savas taisykles taikanti didelė platforma sukuria nelygias verslo sąlygas.
Tolimesnis scenarijus greičiausiai pasieks ES institucijų darbotvarkę: Europos Komisija ir kitos priežiūros institucijos, taikydamos „gatekeeper“ taisykles pagal Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir kitus konkurencijos bei vartotojų apsaugos reglamentus, gali priversti „Apple“ suderinti savo mokesčius su JAV teismo logika arba bent jau pateikti aiškius ir pagrįstus skirtumų paaiškinimus. Mažoms ir vidutinėms kūrėjų įmonėms toks sprendimas gali lemti atotrūkį tarp galimybės augti tarptautinėje rinkoje ir užspaudimo dėl papildomų mokesčių.
Kas yra „gatekeeper“ taisyklės ir kaip jos taikomos
Skaitmeninių rinkų aktas (DMA) bei kiti ES reglamentai buvo sukurti siekiant užkirsti kelią dominuojančioms platformoms naudoti savo rinkos galią konkurencijai riboti. Pagrindinis principas yra užtikrinti, kad platformos, priskiriamos prie „gatekeeper“, leistų sąžiningą prieigą prie savo rinkos, leidžiant kūrėjams pasiūlyti alternatyvius mokėjimo sprendimus, reklamuoti savo paslaugas nepriklausomai nuo pagrindinės parduotuvės politikos ir neriboti vartotojų pasirinkimo.
Praktikoje tai reiškia, kad platformos neturėtų taikyti pernelyg aukštų papildomų komisinių tiems mokėjimams, kurie neina per jų vidinę sistemą, taip pat negali versti naudoti tik vidinių atsiskaitymo metodų. Jei „Apple“ taiko dviem lygiams skirtą komisijų politiką, kuri privers kūrėjus naudoti tik App Store vidines parinktis arba sumokėti papildomą mokestį už alternatyvius sprendimus, tai gali būti laikoma DMA ir konkurencijos teisės pažeidimu.
Techninė ir teisėtvarkos perspektyva
Iš techninės pusės, leidimas naudoti išorinius mokėjimo būdus reikalauja, kad platforma užtikrintų saugią integraciją, atitiktų duomenų apsaugos reikalavimus (pvz., GDPR) ir būtų aiškiai apibrėžtos atsakomybės tarp platformos, kūrėjo bei mokėjimo paslaugos teikėjo. Teisiškai tai reiškia, kad ES institucijos gali reikalauti skaidraus mokesčių pagrindimo, skelbti interaktyvius pranešimus apie leidžiamas praktiką ir, jei reikia, taikyti sankcijas už taisyklių pažeidimus.
Poveikis Europos kūrėjams ir vartotojams
Mažos ir vidutinės programėlių kūrimo įmonės yra tarp labiausiai pažeidžiamų: jos dažnai neturi didelio margin‘o, kad galėtų absorbuoti papildomas išlaidas, todėl paprastai gresia dvi parinktys — pakelti kainą vartotojui arba sumažinti investicijas į plėtrą, palaikymą bei rinkodaros veiklas. Abiem atvejais ilgainiui sumažėja konkurencija ir inovacijos, o Europos rinka netenka įvairesnių sprendimų.
Vartotojams tai gali reikšti mažesnį pasirinkimą ir didesnes kainas už prenumeratas ar programėlių pirkinius. Be to, mažesnė konkurencija tarp mokėjimo paslaugų teikėjų gali stabdyti mokėjimo ekosistemų plėtrą, tokių kaip saugesni, pigesni ar privatumo atžvilgiu draugiškesni sprendimai, įvedimą į rinką.
Regioninis ir sektorių poveikis
Europos regionuose, kur dominuoja vietiniai žaidėjai arba kur vartotojų mokėjimo įpročiai skiriasi nuo JAV, „Apple“ komisijų politika gali dar labiau iškreipti sąlygas. Pavyzdžiui, mažesnėse rinkose, kur kainų jautrumas didesnis, papildomi keli procentai komisinio mokesčio gali būti lemtingi verslo modelio tvarumui. Sektoriuose, kaip muzikos transliacija, žaidimai ar prenumeratos paslaugos, kurie remiasi mastu ir dideliais vartotojų kiekiais, netiesioginiai mokesčiai gali smarkiai paveikti augimo strategijas.
Ko prašo koalicijos ir kūrėjai
Koalicija „Coalition for App Fairness“ ir atskiri kūrėjai reikalauja, kad ES institucijos aiškiai interpretuotų DMA nuostatas ir, jeigu reikalinga, pradėtų tyrimus dėl „Apple“ mokesčių politikos. Jie teigia, kad institucijos turėtų:
- Reikalauti, kad „gatekeeper“ suteiktų vienodas sąlygas naudojant tiek vidinius, tiek išorinius mokėjimo sprendimus.
- Užtikrinti skaidrumą, kad kiekvienas mokesčio elementas būtų viešai pagrįstas ir patikrinamas.
- Taikyti proporcingas sankcijas už DMA pažeidimus, o ne leisti sisteminiams lošėjams toliau formuoti rinkos taisykles.
Tai revoliucinio pobūdžio reikalavimai didelėms platformoms: jie siekia sukurti tokias sąlygas, kad kūrėjai galėtų laisvai pasirinkti mokėjimo sprendimus, be baimės, jog bus nubausti papildomais mokesčiais ar bendruomenės apribojimais.
Ar yra kompromisų galimybė?
Teorinė išeitis galėtų apimti kažką panašaus į aiškiai reglamentuojamą „vidinio apdorojimo“ nuolaidų schemą, kuri būtų griežtai sureguliuota ir pagrįsta konkrečiais, objektyviais kriterijais (pvz., saugumo sąnaudomis ar infrastruktūros palaikymo išlaidomis). Tačiau kūrėjai pabrėžia, kad bet koks nuolaidų mechanizmas turi būti skaidrus, lygiateisis ir neturi veikti kaip vartai, verčiantys naudoti tik vidinę infrastruktūrą.
Teisiniai žingsniai ir regioninės institucijos
Europos Komisija ir nacionaliniai konkurencijos priežiūros organai turi priemonių tirti ir koreguoti tokią politiką. Procedūra paprastai apima pirminį skundų priėmimą, preliminarų tyrimą, o vėliau, jei nustatoma pažeidimų, gali būti iškelta administracinė byla su nuobaudų ar pataisymų reikalavimais. Skaitmeninių rinkų aktas suteikia prieštaravimo ir taisymo mechanizmus būtent tokio tipo situacijoms, kai didelė platforma gali iškreipti sąlygas ribodama konkurencinę aplinką.
Svarbu pažymėti, kad tokie tyrimai gali užtrukti — nuo kelių mėnesių iki metų ar ilgesnio laikotarpio — ypač kai reikia tarptautinės koordinacijos tarp skirtingų priežiūros institucijų. Tuo pačiu metu viešas spaudimas ir politinė diskusija gali pagreitinti reagavimą ar privesti prie provizorinių sprendimų, siekiant laikiniems neigiamų pasekmių sušvelninimo.
Kas gali nutikti toliau?
Realiausi tolesni žingsniai apima šiuos scenarijus:
- ES institucijos pradeda tyrimą dėl „Apple“ mokesčių politikos ir jos atitikimo DMA nuostatoms.
- „Apple“ pateikia aiškinamąsias medžiagas, pagrindžiančias dviejų lygių komisijų logiką (pvz., infrastruktūros išlaidos ar saugumo užtikrinimas), ir siekia susitarti su reguliatoriais dėl pataisymų.
- Teisiniai ginčai gali tęstis tiek ES teisme, tiek per asmenines iniciatyvas naudojančias nacionalines konkurencijos institucijas, o tai gali lemti įvairius sprendimus skirtingose jurisdikcijose.
Jei ES reguliatoriai nuspręstų reikalauti pakeitimų, „Apple“ gali būti priversta sumažinti arba panaikinti papildomą 5 % ar didesnį mokestį už išorinius mokėjimus Europoje. Tokia korekcija lemtų akivaizdžius pokyčius verslo modeliams: sumažėtų vartotojų kainos, pagerėtų sąlygos mažesniems kūrėjams plėstis ir didėtų konkurencija mokėjimų bei paslaugų srityse.
Išvados ir rekomendacijos
Konkurencijos ir skaitmeninės politikos perspektyva rodo, kad ES institucijos turi galimybę ir atsakomybę užtikrinti, jog „gatekeeper“ neįtvirtintų nelygių praktinių pranašumų. Praktinis patarimas reguliatoriams ir politikams būtų sutelkti dėmesį į tris sritis:
- Aiškus reglamentavimas, apibrėžiantis, kada ir kokiu pagrindu gali būti taikomi papildomi mokesčiai už išorinius mokėjimus.
- Greitas, bet teisėtas reagavimas į rinkos nusiskundimus, kad būtų išvengta ilgalaikių žalingų pasekmių kūrėjams ir vartotojams.
- Skatinimas skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmų, leidžiančių patikrinti, ar mokesčiai tikrai atitinka pateiktas sąnaudas bei infrastruktūros palaikymo reikalavimus.
Galutinė pasekmė gali turėti reikšmingą poveikį Europos skaitmeninei ekonomikai: kur kas teisingesnės ir skaidresnės taisyklės leistų mažesniems rinkos dalyviams augti, skatintų inovacijas ir saugotų vartotojų interesus. Todėl daugeliui Europos kūrėjų ir vartotojų dabar svarbu, kad ES institucijos imtųsi konkrečių veiksmų ir užtikrintų lygias sąlygas skaitmeninėse platformose.
Šaltinis: gsmarena
Palikite komentarą