Šventinis pirkimų bumas: sukčiai atakuoja lietuvius

Šventinis pirkimų bumas: sukčiai atakuoja lietuvius

Viltė Petrauskaitė Viltė Petrauskaitė . Komentarai

4 Minutės

Kalėdinis pirkimų bumas Lietuvoje leidžia sukčiams darbo dienų kiekį paversti pelningu verslu. Vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose gyventojai intensyviau naudojasi elektroninėmis parduotuvėmis, greito siuntimo paslaugomis ir mobiliosiomis bankininkystės programėlėmis – tai didina riziką tapti kibernetinių apgavysčių aukomis. Net patyrę interneto vartotojai pastebi, kad apgaulės tampa vis labiau profesionalios ir sunkiau atpažįstamos.

Kaip vyksta atakos: technologijos ir psichologija

Sukčiai naudoja dvigubą taktiką: techninį meistriškumą ir psichologinį manipuliavimą. Dirbtinis intelektas leidžia kurti itin tikroviškus el. laiškus, SMS žinutes ar net suklastotus balso įrašus. Automatizuotos sistemos greitai sugeneruoja bankų ar įmonių svetaines, klonuotus logotipus, o net ir SMS siuntėjo vardas gali atrodyti kaip tikras. Be to, informacija iš socialinių tinklų ir „dark web“ suteikia galimybių tiksliniams išpuoliams prieš konkrečius žmones ar verslus Lietuvos rinkoje.

Dažniausi scenarijai

  • Suklastotos žinutės apie tariamai „nenusiųstą“ siuntą arba papildomą muitą;
  • Nuorodos į fiktyvias mokėjimo formas arba „atnaujinti duomenis“ puslapius;
  • Skelbimų portalų klastotės, kur prekė egzistuoja tik nuotraukose;
  • Skambučiai iš „banko“ ar „kurjerio“, prašantys PIN kodo ar prisijungimo duomenų.

Kas Lietuvoje labiausiai rizikuoja?

Prieštaringas mitas, kad nukentėja tik vyresnio amžiaus žmonės, išblėsta. BTA ir kibernetinio saugumo specialistų duomenys rodo, kad dažniausiai nukentėja aktyviausi skaitmeninių paslaugų vartotojai – amžiaus grupėje 25–55 m. taip pat pastebima jaunimo grupė, kuri įprato greitai spausti nuorodas. Verslai, ypač smulkus ir vidutinis segmentas Lietuvos rinkoje, taip pat patiria išpuolių – nuo fiktyvių pirkimų iki įsilaužimų į el. paštą.

BTA draudimas ir rinkos sprendimai Lietuvoje

Reaguodama į augančias grėsmes, Lietuvos rinkoje veikiančios draudimo bendrovės, tokios kaip BTA, pasiūlė specializuotas apsaugos priemones nuo sukčiavimo. Šios paslaugos gali padengti dalį finansinių nuostolių ir suteikti pagalbą incidento fiksavimui bei dokumentacijai. Tačiau veiksmingiausia apsauga – prevencija ir greitas reagavimas, kai įtariama apsauga.

Produkto ypatybės ir privalumai

  • Draudimo apsauga nuo sukčiavimo: padengia dalį tiesioginių nuostolių;
  • Pagalba incidento metu: konsultacijos, dokumentų rinkimas, bendradarbiavimas su policija;
  • Prevenciniai patarimai klientams ir informacijos sklaida apie naujas kibernetines atakas;
  • Integracija su Lietuvos bankų ir institucijų procedūromis – greitesnis veiksmų koordinavimas.

Praktiniai patarimai lietuviams: kaip apsisaugoti

Norint sumažinti riziką, rekomenduojama:

  • Niekada nespausti įtartinų nuorodų gautų SMS arba socialiniuose tinkluose – atidaryti oficialią parduotuvės ar kurjerio svetainę tiesiogiai;
  • Patikrinti siuntinio numerį ir kontaktus per oficialius kanalus (pvz., kurjerio puslapyje);
  • Įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA) savo elektroninėse paskyrose ir banko programėlėse;
  • Naudoti unikalius ir stiprius slaptažodžius bei reguliariai juos keisti;
  • Jei įmanoma, įsigyti draudimą nuo sukčiavimo – ypač jei naudojatės dažnais tarptautiniais siuntimais;
  • Verslams – įdiegti saugumo politika Vilniuje/Kaune, mokyti darbuotojus atpažinti phishing atakas.

Ką daryti, jei jau tapote auka?

Jei paspaudėte nuorodą, įvedėte prisijungimo duomenis ar atlikote pavedimą, veikite greitai:

  1. Skubiai susisiekite su savo banku ir prašykite sustabdyti įtartinas operacijas bei užblokuoti korteles;
  2. Keiskite slaptažodžius, išjunkite įtartinas prismatravimo priemones ir įjungite 2FA;
  3. Užfiksuokite įvykį – kreipkitės į policiją ir gaukite registracijos numerį;
  4. Surinkite visus įrodymus: žinutes, el. laiškus, ekrano nuotraukas, fiktyvių puslapių nuorodas;
  5. Susisiekite su draudimo bendrove, jei turite apsaugą nuo sukčių – pateikite dokumentus, kad būtų įvertintos galimos kompensacijos.

Rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos

Lietuvos rinka seka globalias tendencijas: kibernetinis sukčiavimas tampa labiau automatizuotas ir labiau personalizuotas. Verslams svarbu investuoti į saugumo sprendimus, o vartotojams – įpročius, kurie sumažina klaidų riziką. Miestuose kaip Vilnius ir Kaunas matomas didesnis IT sprendimų prieinamumas, tačiau tai reiškia ir daugiau taikinių sukčiams – todėl švietimas ir prevencinės paslaugos Lietuvoje bus itin svarbios.

Apibendrinant: šventinis laikotarpis ne tik padidina pirkimų apimtis, bet ir sukčiavimo bandymų skaičių. Atsargumas, greitas reagavimas ir vietinės rinkos sprendimai – tokie kaip BTA apsaugos paketai – gali padėti apsisaugoti nuo didesnių finansinių nuostolių.

Autorius: technologijų žurnalistas, bendradarbiaujant su kibernetinio saugumo ekspertais ir Lietuvos draudimo rinkos atstovais.

Šaltinis: 77

Sveiki! Esu Viltė, kasdien sekanti technologijų naujienas iš viso pasaulio. Mano darbas – pateikti jums svarbiausius ir įdomiausius IT pasaulio įvykius aiškiai ir glaustai.

Palikite komentarą

Komentarai