7 Minutės
2025 metai Turto bankui buvo pereinamojo etapo metas: organizacija jau gyvena pagal naują struktūrą ir intensyviai ruošiasi svarbiausiam žingsniui – transformacijai į akcininę bendrovę, kuri planuojama baigti 2026 m. Šie pokyčiai turi ne tik administracinę reikšmę, bet ir tiesioginį technologinį bei rinkos poveikį: modernėja pastatų valdymas, plečiasi atsinaujinančios energetikos sprendimai, sparčiau diegiami skaitmeniniai įrankiai ir duomenimis grįstas turto valdymas. Tai aktualu tiek valstybinėms institucijoms, tiek verslui ir technologijų sektoriui Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Kauno, nuo mažų proptech startuolių iki didesnių infrastruktūros projektų.
Virsmas į akcininę bendrovę ir organizacinė transformacija
Turto bankas nuo 2025 m. spalio veikia nauja organizacine struktūra, o teisinių ir finansinių pasiruošimų procesas prie transformacijos į akcininę bendrovę bus užbaigtas iki 2026 m. Tai reikalauja daugelio žingsnių: įstatų tvirtinimo, kapitalo formavimo ir koordinacijos su Finansų ministerija bei Vyriausybe. Administracinė pertvarka yra pagrindas, leidžiantis efektyviau diegti skaitmeninius sprendimus, automatizuotą nuomos valdymą, aukcionų platformų integraciją ir atviresnę duomenų politiką – viskas, kas reikalinga moderniai valstybės turto ekosistemai.
Finansiniai rezultatai ir aukcionų dinamika
Per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius Turto banko įplaukos iš pardavimų siekė 18,23 mln. eurų (2024 m. tuo pačiu laikotarpiu – 23,9 mln. eurų). Metų pabaigoje situacija pagerėjo dėl kelių didesnių aukcioninių pardavimų – spalio-lapkričio mėnesiais parduoti objektai po 1 mln. eurų ar daugiau. Iš viso 2025 m. aukcionuose jau parduota daugiau nei 500 objektų, o surinkta apie 20 mln. eurų. Aukcionų efektyvumas išliko aukštas – apie 54% (paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis), o vidutiniai pasiūlymai augo apie 21% nuo pradinės kainos. Tokie rodikliai rodo ne tik geresnį rinkos aktyvumą Lietuvoje, bet ir technologijų bei skaidrumo įtaką: modernios aukcionų platformos, skaitmeninis turto aprašymas ir atviri duomenys didina pasitikėjimą lietuviška rinka ir pritraukia daugiau dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir kitų regionų.
Skaitmeninimas ir duomenimis grįstas turto valdymas
Vienas iš kertinių Turto banko prioritetų – duomenimis grįsto turto valdymo plėtra. Tai apima centralizuotas duomenų bazes, GIS integraciją, pastatų energijos stebėjimo sistemas (BMS), BIM modelių naudojimą renovacijos projektuose ir atviro API integracijas su viešosiomis bei komercinėmis platformomis. Tokie sprendimai leidžia analizuoti pastatų užimtumą, eksploatacijos sąnaudas, energijos suvartojimą ir priimti sprendimus, remiantis realiais rodikliais. Lietuvos proptech bendruomenei tai atveria galimybes kurti vietinius sprendimus – nuo analizės įrankių iki smart building aplikacijų, skirtų Vilniaus ar Kauno biurų tinklams.
Produkto funkcijos ir technologinės galimybės
- Centralizuota nuomos ir aukcionų valdymo platforma su API integracijomis;
- BIM ir GIS derinys, leidžiantis identifikuoti tikslius remonto ir modernizacijos poreikius;
- Pastatų stebėjimo sistema (IoT, BMS) energijos ir komforto parametrų optimizavimui;
- Vizualūs duomenų prietaisų skydai (dashboards) sprendimų priėmimui realiu laiku;
- Integracija su atsinaujinančios energetikos sistema – saulės elektrinėmis ir kaupikliais;
- Skaitmeninis turto katalogas su viešaisiais duomenimis, prieinamas lietuviams ir verslui.
Tvarumas, atsinaujinanti energetika ir pilotiniai projektai
Tvarumas – pagrindinis modernizacijos variklis. Per pastaruosius ketverius metus Turto bankas pakėlė 11 pastatų energinę klasę iš F į B arba A, o modernizavus pastatus galutinės energijos sąnaudos sumažė 40–60%. Iki 2028 m. planuojama investuoti apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje. Tai svarbu Lietuvos rinkai: energijos taupymas mažina valstybės išlaidas ir mažina reikalavimus infrastruktūrai.
Saulės elektrinės ir energijos kaupikliai
Per 9 mėnesius šiais metais Turto banko nutolusios ir ant stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, sutaupydamos apie 320 tūkst. eurų. Saulės tinklai aprūpina apie 17% Turto banko objektų. Netrukus prasideda pilotinis ličio geležies fosfato (LFP) kaupiklių projektas: penkiuose pastatuose bus sumontuoti kaupikliai, kurių bendra talpa sudarys 420 kWh, o vieno objekto galia sieks iki 50 kW. Tokie sprendimai yra svarbūs technologiniams tiekėjams Lietuvoje – nuo saulės modulių montuotojų iki baterijų integratorių.
Renovacija, modernizacija ir jų poveikis verslui
Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų apie 19 tūkst. kv. m, o netrukus bus baigtas didelis projektas Vilniuje (Kalvarijų g. 147) – daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m. Planuojama, kad šiemet atnaujintų objektų plotas gali pasiekti apie 30 tūkst. kv. m. Modernizacija mažina eksploatacijos išlaidas, didina pastatų patrauklumą verslui ir suteikia galimybę pasiūlyti komercinę nuomą verslui, norinčiam įsikurti gerose lokacijose Kaune ar Vilniuje.
Rizikų valdymas ir projekto kokybė
Didžiausios rizikos – nenumatytos pastatų būklės problemos, statybų kainų svyravimai ir terminų pokyčiai. Turto bankas sistemingai planuoja rezervus, atlieka išsamias technines ir finansines analizės, laikosi viešųjų pirkimų procedūrų ir vertina projektus ne tik finansiškai, bet ir socialinės bei viešosios naudos požiūriu. Tokia požiūrio maniera yra svarbi Lietuvos rinkos dalyviams, nes sudaro aiškias taisykles bendradarbiauti su valstybe ir skatina vietinių technologijų tiekėjų atsakomybę bei konkurenciją.
Darbo erdvių optimizavimas ir hibridiniai modeliai
Per pastaruosius 4 metus vienam valstybei priklausančiam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10% – nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m. Tikslas – iki 2030 m. pasiekti 16 kv. m vienam darbuotojui, atsižvelgiant į hibridinį darbo modelį. Tai reiškia ne tik ploto mažinimą, bet ir investicijas į lanksčias darbo erdves, skaitmeninius rezervacijos modulius, vaizdo konferencijų sprendimus ir patogius biurų planus, pritaikytus Lietuvos vartotojams ir viešosioms institucijoms.
Nauda Lietuvos verslui ir proptech ekosistemos galimybės
Turto banko skaitmeninimo ir tvarumo programa atveria daug galimybių Lietuvos rinkai: vietiniai proptech startuoliai gali tiekti analitinius sprendimus, IoT integratoriai – stebėjimo sistemas, energetikos bendrovės – saulės ir kaupimo sistemas. Verslui tai reiškia geresnę prieigą prie nuomojamų patalpų patraukliose lokacijose (Vilniuje, Kaune ir kituose regioniniuose centruose) ir galimybę naudotis modernizuotomis energijos efektyviomis erdvėmis. Valstybės investicijos į skaitmeninimą bei atnaujinimą stiprina Lietuvos konkurencingumą regioninėje rinkoje ir prisideda prie greitesnio vietinių technologijų tiekėjų augimo.
Išvados ir ateities prioritetai
Artimiausiais metais Turto banko prioritetai – užbaigti organizacines permainas, tęsti turto modernizaciją, stiprinti duomenimis grįstą valdymą, plėtoti skaitmenines priemones ir didinti centralizuotą nuomą bei komercinę nuomą. Energetinio efektyvumo sprendimai ir atsinaujinanti energetika taps standartais naujuose projektuose. Lietuvai tai reiškia didesnį efektyvumą, mažesnes eksploatacijos sąnaudas ir naujas verslo galimybes proptech sektoriui bei energetikos tiekėjams.
Praktiniai naudojimo pavyzdžiai (use cases)
- Viešojo sektoriaus įstaigos optimizuoja biurus, atsisakydamos nenaudojamų kvadratinių metrų ir mažindamos eksploatacijos išlaidas;
- Proptech įmonės kuria atnaujintus turto valdymo sprendimus, integruotus su Turto banko API;
- Energetikos tiekėjai diegia saulės modulius ir baterijas, dalyvauja modernizacijos projektuose Vilniuje ir Kaune;
- Verslas, ieškantis nuomos patalpų, gauna prieigą prie atnaujintų ir energetiškai optimizuotų erdvių patraukliose lokacijose.
Turto banko strategija – kurti pažangią valstybės turto valdymo ekosistemą, kuri, derindama technologijas, tvarumą ir skaidrumą, suteiks ilgalaikę naudą Lietuvai. Tai – ne tik viešosios paskirties modernizacija, bet ir postūmis Lietuvos technologijų ekosistemai augti bei integruotis į platesnes Europos inovacijų srautus.
Šaltinis: vz
Palikite komentarą