3 Minutės
Bekontakčiai mokėjimai populiarėja ir Lietuvoje – ypač Vilniuje, Kaune ir didesniuose prekybos centruose. Tai patogu, greita ir daugeliui vartotojų tapo kasdienybe. Tačiau kartu su šia pažanga auga naujos kartos apgavysčių rizika. Europos bankai fiksuoja atvejus, kai sukčiai naudoja išmaniuosius telefonus ir mobilias programėles, kad išviliotų kortelių duomenis bei PIN kodus, neturėdami fizinės kortelės.
Kaip veikia naujas apgavysčių modelis
Socialinė inžinerija per žinutes ir skambučius
Apgavystė dažnai prasideda nuo melagingo el. laiško arba SMS, kuris tariamai siunčiamas iš banko ir įspėja apie techninę problemą ar neįprastą veiklą. Žinutėje pateikta nuoroda veda į fiktyvią programėlę. Gavus įtartiną programėlę, sukčiai paprastai skambina ir apsimeta banko specialistais, nurodo atlikti saugumo veiksmus ir prašo atlikti veiksmus su kortele ir telefonu.
Techninė pusė: NFC ir klastojimas
Įdiegus kenkėjišką programėlę, telefone gali būti aktyvuota bekontaktė funkcija ir galimybė rodyti persidengiančius langus, todėl vartotojas įvedinėja PIN ar priglaudžia kortelę prie telefono manydamas, kad taip patvirtina banko veiksmus. Tuo metu sukčiai gauna visus reikalingus duomenis ir per kelias minutes gali imituoti kortelę savo įrenginiu prie bankomato arba atlikti bekontaktinį atsiskaitymą.
Kuo tai skiriasi nuo tradicinio skimmingo
Tradiciškai skimmingo atveju sukčiai prie bankomatų montuodavo skaitymo įrangą. Dabartinė schema sujungia socialinę inžineriją ir mobiliojo telefono kenkėjiškas galimybes. Dėl to lėšos gali būti nuskaičiuojamos beveik iš karto, o bankomatas negali atskirti klastojamos operacijos nuo tikros bekontaktės transakcijos.
Produkto savybės, palyginimas ir privalumai
Mobilūs mokėjimo sprendimai Lietuvoje, tokie kaip Google Pay ir Apple Pay, suteikia patogumą ir saugumą, pavyzdžiui, tokenizaciją, kad kortelės numeris nebūtų matomas terminalui. Tačiau šios technologijos nėra nepažeidžiamos, jei vartotojas pats įsidiegia nepatikimą programėlę arba suteikia pernelyg plačias prieigas. Palyginus su fizinėmis kortelėmis, mobilūs sprendimai dažnai siūlo papildomas apsaugos priemones, bet rizika kyla dėl netinkamo elgesio ir kenkėjiškų aplikacijų.
Praktiniai patarimai lietuviams ir verslams
- Diegti programėles tik iš oficialių parduotuvių Google Play arba App Store.
- Neatsakyti į įtartinus banko skambučius, neįvesti PIN pagal nurodymus telefonu.
- Išjungti NFC funkciją, kai jos nenaudojate.
- Patikrinti programėlių leidimus: vengti aplikacijų, kurios prašo administratoriaus teisių arba leidimo rodyti persidengimus.
- Jei gavote įtartiną skambutį, padėkite ragelį ir susisiekite su savo banku per numerį iš oficialios banko svetainės.
- Verslams: šviesti darbuotojus apie socialinę inžineriją ir naudoti terminalus bei POS sprendimus su papildomomis saugumo funkcijomis.
Rinka ir ateities perspektyvos Lietuvoje
Lietuvos rinka greitai priima bekontaktes ir mobiliąsias mokėjimo technologijas. Bankai čia diegia saugumo sprendimus, tačiau vartotojų švietimas išlieka kertinis elementas. Vilniuje ir Kaune, kur mobilieji atsiskaitymai ypač paplitę, svarbu skleisti aiškias rekomendacijas ir aktyviai kovoti su kenkėjiškomis programėlėmis.
Išvados
Bekontaktės apgavystės yra reali grėsmė tiek privatiems vartotojams, tiek verslams Lietuvos rinkoje. Technologijų pažanga atneša komfortą, bet taip pat reikalauja didesnio budrumo. Paprastos prevencijos priemonės ir atsakingas elgesys su mobiliaisiais įrenginiais padės išvengti didžiausių nuostolių.
Šaltinis: madeinvilnius
Palikite komentarą