4 Minutės
Nauja LRT užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad dirbtinio intelekto (DI) įrankius bent kartą išbandė 52 proc. Lietuvos suaugusių gyventojų. Tačiau tuo pačiu aktuali problema išryškėjo – gili skaitmeninė atskirtis, kuri riboja DI pritaikymą Lietuvos rinkoje ir daro įtaką tiek vartotojams, tiek verslui. Apklausa parodė, kad 45 proc. gyventojų DI nėra išbandę apskritai, o šioje grupėje dominuoja vyresni nei 50 metų asmenys, mažesnes pajamas gaunantys ir žemesnio išsilavinimo žmonės.
Kokie vartotojų įpročiai dominuoja?
Apklausa nurodo, kad 12 proc. gyventojų DI naudoja kasdien, 20 proc. – kelis kartus per savaitę, o 11 proc. – bent kartą per mėnesį. Jaunimas 18–29 metų amžiaus grupėje aktyviausiai įtrauktas į DI ekosistemą: 27 proc. jų mini kasdienį naudojimą. Didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, DI priėmimas greitesnis nei regionuose, o aukštąjį išsilavinimą turintys gyventojai DI sprendimus priima aktyviau nei kitos grupės.
Skaitmeninė atskirtis: priežastys
Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl lietuviai vengia DI, ekspertai įvardija:
- nepasitikėjimą ir saugumo baimes;
- sudėtingas programėlių meniu ar anglų kalbos barjerus;
- neturėjimą modernių įrenginių ar nuolatinio interneto prieigos;
- neigiamas ankstesnes patirtis su automatinėmis prenumeratomis.
Dėl to dalis gyventojų DI laiko tolimu, sudėtingu dalyku, nepasiekiamu kasdieniam gyvenimui ar vietos verslui.
Ekspertų požiūris: ar verta DI sureikšminti?
KTU profesorius Rimvydas Simutis primena, kad dauguma šiandien DI vardu vadinamų funkcijų yra pažangos tąsa – išplėsta automatika, paremta algoritmais ir duomenų analize. Gintaras Dervinis pabrėžia žmogaus vaidmenį: net ir efektyvūs modeliai kartos žmonių klaidas, jei jie bus netinkamai apmokyti arba prižiūrimi. Tai svarbu lietuviams verslams, kurie diegia DI sprendimus personalo atrankai, klientų aptarnavimui ar finansiniams procesams.
Teisinės ribos ir saugumas – ką nustatė Europa?
Europos Sąjunga priėmė Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato griežtesnę kontrolę „aukštos rizikos“ DI sprendimams. Prof. Paulius Pakutinskas aiškina, kad priemonės nukreiptos į saugumą ir žmogaus teisių apsaugą: DI, lemiantis darbo atranką, socialines išmokas ar kreditingumą, privalės būti iš anksto tikrinami ir įrodyti, jog neveikia šališkai. Nuo 2025 m. įsigalios ir draudimai priemonių, kurios manipuliuoja elgesiu ar įgyvendina socialinį reitingavimą.
Produkto savybės, palyginimai ir pritaikymo scenarijai Lietuvos rinkoje
DI produktai Lietuvoje skiriasi pagal kelis kriterijus:
- Lokalizacija: ar yra lietuvių kalbos palaikymas – svarbu vilniečiams ir regionų vartotojams.
- Integracija: kiek lengvai įmonės gali pritaikyti sprendimą savo CRM ar viešojo sektoriaus sistemoms.
- Skaidrumas ir audito galimybės: ar įrankis leidžia patikrinti sprendimo kriterijus (ypač svarbu finansų sektoriui Kaune ar Vilniuje).
Palyginus su globaliais sprendimais, Lietuvos rinka dažnai renkasi tarptautinius modelius dėl kainos ir funkcionalumo, tačiau vietinės įmonės – ypač fintech ir valstybės institucijos – vis labiau reikalauja produktų su lietuviška lokalizacija ir atitinkančių ES reguliacijas.
Panaudojimo atvejai
- Darbo atranka: automatizuoti CV filtrai, bet būtina užtikrinti nešališkumą.
- Finansai: skolinimo sprendimai su įvertinimu, kaip DI lemia kredito suteikimą.
- Viešasis sektorius: paslaugų prieinamumo gerinimas per chatbots su lietuvių kalba.
- Smulkusis verslas: marketingo automatizavimas, klientų aptarnavimas ir pardavimų prognozavimas.
Kaip sumažinti skaitmeninę atskirtį Lietuvoje?
Ekspertai ragina keisti strategiją – supaprastinti programas, gerinti lietuviškų sąsajų prieinamumą, investuoti į mokymą regionuose ir rengti tiesiogines konsultacijas seniems gyventojams. Tik tokiu būdu DI gali tapti naudingas ne tik technologiniam sektoriui Vilniuje ar Kaune, bet ir visai Lietuvos visuomenei.
Išvada: DI potencialas – didelis, bet priklauso nuo žmonių
DI priemonės gali stiprinti Lietuvos konkurencingumą, tačiau jų sėkmė priklauso nuo to, ar technologijos bus aiškios, prieinamos ir saugios. Lietuvos rinkai svarbu siekti pusiausvyros tarp inovacijų ir socialinio teisingumo, kad DI taptų galimybe visiems lietuviams, o ne išskirtine privilegija.
Šaltinis: 77
Palikite komentarą