DI Lietuvoje: kas penktas naudoja — ką tai reiškia?

DI Lietuvoje: kas penktas naudoja — ką tai reiškia?

Andrius Janulevičiūtė Andrius Janulevičiūtė . Komentarai

5 Minutės

Naujausi Microsoft tyrimai atskleidžia, kad Lietuvoje dirbtinį intelektą (DI) bent kartą naudojosi apie 21 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad mūsų šalyje DI įrankiai jau pasiekė kas penktą žmogų, tačiau tai tik pradžia. Baltijos regionas, įskaitant Lietuvą, išsiskiria kaip skaitmeninių technologijų lyderis Europoje, o vietinė Lietuvos rinka aktyviai diegia DI sprendimus versle, švietime ir valdžios sektoriuje.

Kur DI naudojamas daugiausiai ir ką tai reiškia Lietuvai

Microsoft ataskaita nagrinėja DI taikymo intensyvumą pasaulyje, inovacijų centrų išsidėstymą, skaitmeninius įgūdžius ir infrastruktūrą. Globaliai DI plito greičiau nei internetas ar išmanieji telefonai: per mažiau nei trejus metus daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių bandė DI įrankius. Lietuvoje matome panašų susidomėjimo augimą Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose, ypač tarp technologijų įmonių ir startuolių. Lietuvos įmonėms DI suteikia galimybę optimizuoti veiklą, automatizuoti klientų aptarnavimą ir greičiau priimti sprendimus analizuojant duomenis.

Vietos perspektyvos

Lietuvos rinka pasižymi stipria interneto prieiga, aukštu kompiuteriniu raštingumu ir palankia verslo aplinka, todėl DI paslaugų priėmimas čia skatina spartų augimą. Visgi prieinamumo skirtumai vis dar egzistuoja: didmiesčiuose, kaip Vilniuje ir Kaune, DI įrankiai naudojami dažniau nei periferijoje, o kai kurios smulkios įmonės vis dar laukia paprastesnių, lietuvių kalbai optimizuotų sprendimų.

Pagrindinės sąlygos DI plėtrai

DI ekosistemos augimą lemia trys pagrindiniai elementai: inovacijų kūrėjai (tyrėjai ir modelių rengėjai), infrastruktūros kūrėjai (duomenų centrai, tinklai, inžinerija) ir vartotojai (verslas, institucijos, gyventojai). Lietuvoje investicijos į skaitmeninius įgūdžius ir viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas jau duoda rezultatų, tačiau būtina toliau plėsti duomenų centrų pajėgumus, skaitmeninės infrastruktūros sklaidą ir vietinių kalbų paramą DI produktams.

Infrastruktūra ir kalbų barjerai

Ataskaita pabrėžia, kad kalba yra lemiamas veiksnys: valstybės, kurių gyventojai naudoja mažiau paplitusias kalbas, patiria mažesnį DI naudojimą. Lietuvių kalbos palaikymas DI įrankiuose yra svarbus siekiant platesnio priėmimo tarp lietuvių vartotojų ir verslų, ypač mažesnių miestų ir regionų klientų aptarnavimui.

Produkto savybės ir palyginimai

Šiuolaikiniai DI produktai skiriasi funkcionalumu, duomenų apdorojimo greičiu ir kalbų palaikymu. Pavyzdžiui, didieji modeliai iš JAV ar Kinijos pasižymi plačiu funkcijų spektru, tačiau dažnai reikalauja didelių skaičiavimo išteklių. Vietiniai ar regioniniai sprendimai labiau orientuoti į privatumo reikalavimus ir specifines verslo problemas.

Kas svarbu Lietuvos vartotojams

  • Kalbos parama: lietuvių kalbos modeliai ir lokalizuotos sąsajos didina prieinamumą;
  • Privatumas: Lietuvos verslams svarbu užtikrinti klientų duomenų saugumą;
  • Išlaidų ir naudos santykis: smulkiai įmonei reikalingi ekonomiški ir lengvai integruojami DI sprendimai;
  • Integracija: DI turi paprastai jungtis prie esamų verslo sistemų, tokių kaip CRM ar ERP.

Naudojimo atvejai Lietuvoje

Lietuvos įmonės jau naudoja DI įvairiai: nuo automatizuoto klientų aptarnavimo pokalbių robotų Vilniuje iki gamybos procesų optimizavimo Kaune. Finansų sektoriuje DI įrankiai padeda aptikti sukčiavimus ir vertinti riziką. Švietime DI pritaikomas individualiems mokymosi keliams ir vertinimo automatizavimui. Viešajame sektoriuje DI naudojamas paslaugų prieinamumui gerinti ir administracijos procesų efektyvumui didinti.

Verslo privalumai

DI diegimas suteikia keletą aiškių pranašumų: greitesni sprendimai, mažesnės operacijos sąnaudos, didesnis klientų pasitenkinimas ir naujos produkto bei paslaugos galimybės. Lietuvos startuoliai, pasinaudodami ES ir privataus sektoriaus investicijomis, gali kurti lokalizuotus DI produktus, orientuotus į Baltijos ir Skandinavijos rinkas.

Kaip sumažinti globalinius skirtumus ir užtikrinti teisingą prieigą

Tarptautiniai duomenys rodo, kad DI naudojimas Šiaurės pusrutulyje žymiai didesnis nei pietiniuose regionuose. Norint sumažinti atotrūkį, reikalingos koordinuotos investicijos į infrastruktūrą, švietimą ir kalbų technologijas. Lietuva gali tapti regioniniu centru, skatinančiu atsakingą DI diegimą, tobulinant įgūdžius Vilniuje ir regionuose bei pritraukiant technologines investicijas.

Išvados ir rekomendacijos lietuviams

DI Lietuvoje jau daro įtaką kasdieniam gyvenimui ir verslui. Jei toliau investuosime į žmones, infrastruktūrą ir politinį reguliavimą, Lietuva gali tapti dar svarbesniu DI plėtros centru Europoje. Verslams rekomenduojama pradėti nuo mažų, aiškių DI projektų, kurie suteikia greitą grąžą, o švietimo institucijoms verta didinti DI mokymus ir lietuviškos kalbos palaikymą. Vilnius ir Kaunas turi potencialą auginti vietinius DI talentus ir pritraukti tarptautines kompanijas.

DI plėtra yra ne tik technologinis iššūkis, bet ir galimybė Lietuvos ekonomikai bei visuomenei. Svarbiausia, kad nauda būtų prieinama visiems lietuviams, o sprendimai būtų kuriami atsakingai ir lokalizuotai.

Šaltinis: bilis

„Man patinka gilintis į detales. Tiek vertindama naują įrenginį, tiek kurdama mokomuosius straipsnius, stengiuosi rašyti paprastai, bet išsamiai.“

Palikite komentarą

Komentarai