8 Minutės
Per pastarąsias savaites Lietuvos e. sveikatos platformoje įvyko kelios reikšmingos techninės krizės, kurios parodė, kad net ir modernėjančioje Lietuvos rinkoje dideli informaciniai sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį pacientų prieigai prie gydymo. Kai Registrų centro vykdyti atnaujinimai buvo paskelbti užbaigti, sistema vis tiek patyrė naujų trikdžių: gydytojai negalėjo pasirašyti e. receptų, medikai neįkėlė statutų, o vaistinės susidūrė su klaidinantais sistemos pranešimais. Dėl to pacientai Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose laikėsi be būtinų vaistų ir gydymo tęstinumo.
Šiame straipsnyje aptarsime įvykio eigą, techninius ir organizacinius priežastinius veiksnius, sistemų architektūrą, galimus sprendimus ir ką tai reiškia Lietuvos sveikatos skaitmeninimo kryptims bei vietinei rinkai.
Kas nutiko: atnaujinimas, išjungimas ir pasekmės
Remiantis viešai skelbiama informacija ir vaistinių, gydytojų bei Registrų centro komentarais, situacija susiklostė taip:
- Lapkričio 8–9 d. buvo vykdomi didelės apimties atnaujinimai – atnaujinta technologinė dalis, įdiegti nauji funkcionalumai (pvz., ambulatorinių slaugos paslaugų teikimas namuose, e. recepto pildymo ir taisymo galimybės, nėščiųjų ir naujagimių duomenų mainai).
- Po atnaujinimo Registrų centras pranešė, kad sistemos veikla stabilizuoti, tačiau netrukus pradėjo ryškėti greitaveikos problemos ir pasikartojantys sutrikimai. Trečiadienį gydytojai nespėjo pasirašyti e. receptų, nebuvo galima įkelti pacientų statutų.
- Vaistinės kelioms dienoms liko be galimybės išduoti receptinius vaistus, o dalis tinklų, pvz., „BENU“ ir „Eurovaistinės“, patyrė didelius darbo trikdžius.
- Dėl trikdžių dalis šeimos gydytojų prisikrovė neišrašytų e. receptų – dalis jų turėjo įkelti pacientų duomenis po darbo valandų. Kai kuriems pacientams pritrūko gydymo tęstinumo dėl nepasirašyto ar nepratęsto recepto.
Tiesioginis poveikis pacientams ir sveikatos įstaigoms
Tokio masto sutrikimai turi keletą realių, vietoje jau pastebimų pasekmių:
- Pacientų prieinamumas prie vaistų: kai e. receptų nėra galima pasirašyti arba pratęsti, pacientai negali įsigyti būtinų medikamentų. Alfa.lt pateikė atvejį, kai penkių mėnesių gydymo kursas buvo per kelias dienas nutrauktas.
- Darbo organizacija gydymo įstaigose: šeimos gydytojams teko įkelti susikaupusį informacinį „kibirus“ po konsultacijų, vėluoti su dokumentacija ir skirti papildomas valandas darbui.
- Vaistinių darbo efektyvumas: vaistininkai praneša apie gausybę klaidinančių pranešimų ir įspėjimų, kurie lėtina aptarnavimą ir kartais blokuoja vaistų išdavimą.
- Pasitikėjimas sistemos patikimumu: ilgos sutrikimų serijos mažina gyventojų ir medikų pasitikėjimą valstybine e. sveikatos platforma.
Registrų centro ir ministerijos atsakymai
Registrų centras ir Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimus, kuriais teigė, jog atnaujinimo darbai atlikti, o sistema stabilizuota. Tačiau registrų centro IT direktoriaus komentarai atskleidžia, kad iš tiesų atnaujinimų pasekmės reikalauja intensyvios kelių savaičių stebėsenos:
- Sistemos dydis ir apkrovos lygis kėlė iššūkius testavimo aplinkoje – neįmanoma pilnai simuliuoti realių apkrovų, kurių metu kelios tūkstančiai įstaigų generuoja milijonus užklausų per valandą.
- Identifikuotos problemos – duomenų mainų procesai ir tam tikros užklausos reikalavo didžiausio sistemos resursų kiekio; įdiegti optimizuojantys pakeitimai, tačiau ne visi davė pilną rezultatą.
- Registrų centras aktyvavo kelių dešimčių specialistų komandą, bendradarbiauja su išoriniais partneriais (įskaitant „Oracle") ir ruošia tolimesnį stebėjimą bei pataisas.
Techniniai priežastiniai veiksniai: kas veikė blogai
Iš techninio požiūrio tiek Registrų centro ataskaitos, tiek medikų ir vaistinių pastebėjimai rodo kelis svarbius aspektus:
Monolitinė architektūra ir sistemos dekompozicija
Dabartinė e. sveikatos sistema yra monolitas, veikiantis kaip vientisa centralizuota sistema. Toks sprendimas turi privalumų pradžioje (vieninga duomenų sauga, centralizuotas valdymas), tačiau vėliau tampa kliūtimi:
- Monolitas apima viską – nuo e. receptų iki laboratorijų ir registracijų. Kai apkraunamas vienas komponentas (pvz., duomenų mainai), jis gali sulėtinti ar užblokuoti visą sistemą.
- IT ekspertai, įskaitant Registrų centro vadovybę, ragina sistemą dekomponuoti: atskiri moduliai e. receptui, išankstinei registracijai, laboratoriniams tyrimams ir kt. mikroservisių architektūra sumažintų kritinių incidentų riziką ir leistų atnaujinti atskiras dalis be visos sistemos stabdymo.
Testavimo aplinkos ribotumai
Net intensyvus parengiamasis testavimas neleidžia pilnai atkurti realių sąlygų: ypač kai sistemos apkrova siekia milijonus užklausų per valandą ir naudojasi tūkstančiai skirtingų IP adresų, reikia pažangesnių stresinių testų bei scenarijų imitavimo.
Duomenų bazės ir užklausų optimizacija
Registrų centras identifikavo tam tikrus duomenų mainų procesus, kurie reikalavo daugiausiai resursų. Šių procesų optimizavimas ir indeksavimo pakeitimai padėjo, bet buvo situacijų, kai pakeitimai neišsprendė visų problemų.
Palyginimas su pasaulinėmis tendencijomis
Kaip Lietuvos patirtis dera su tarptautinėmis praktikomis?
- Daugelyje šalių (pvz., Skandinavijoje, Estijoje) sveikatos sistemos yra segmentuotos: moduliai arba API sluoksniai leidžia integruoti paslaugas be centrinio monolito. Estijos pavyzdys dažnai minima kaip sėkmės istorija, nes jų sprendimai remiasi aiškiai apibrėžtomis paslaugų sąsajomis.
- Pasaulinėje praktikoje diegimo metu dažnai taikomas blue-green deployment arba canary release modelis, kuris leidžia naujus funkcionalumus įjungti palaipsniui ir stebėti elgseną realioje aplinkoje be pilno vartotojų paveikimo.
- Lietuvoje, atsižvelgiant į rinkos dydį ir integruotų dalyvių skaičių, verta skolintis geriausias tarptautines praktikas: mažesnės pakopos diegimai, pažangūs automatizuoti stresų testai ir atskiri eksperimentiniai regionai ar integratoriai.
Kaip tai veikia Lietuvos rinką ir vartotojus
Lietuvos kontekste e. sveikatos sutrikimai turi specifinį poveikį:
- Vilnius ir Kaunas – didžiausi pacientų srautai ir daugiausia integracijos taškų, todėl čia problemos jaučiamos pirmiausia ir labiausiai.
- Mažesni regionai ir kaimiškos gydymo įstaigos gali patirti kitokias problemas: arba jų vietinės informacinės sistemos nėra pilnai suderintos su centrine platforma, arba jie neturi pakankamų IT resursų greitam problemų sprendimui.
- Verslo atstovai, ypač vaistinių tinklai, investuoja į savo IT prisitaikymą (rezerviniai procesai, lokali integracija), tačiau privačios iniciatyvos negali pilnai pakeisti centro atsakomybės už pagrindinę platformą.
Kaip galima pagerinti sistemos patikimumą: rekomendacijos
Remiantis ekspertų komentarais ir gerąja praktika, siūlomi keli esminiai veiksmai:
- Dekomponuoti sistemą į modulius arba mikroservisus: atskirti e. recepto, registracijos, laboratorinių duomenų modulius; tai mažina vieno gedimo įtaką visai platformai.
- Įdiegti pažangesnį diegimo procesą (canary releases, blue-green), kuris leidžia naujas versijas įjungti palaipsniui ir greitai sugrįžti prie ankstesnės versijos, jei kyla problemų.
- Plėsti testavimo aplinkos galimybes: turėti gerokai didesnės apimties stresinius testus, virtualius vartotojų skaičiaus modelius ir realių scenarijų imitacijas.
- Skatinti privatinio sektoriaus įsitraukimą: aiškesni konkurso, saugumo ir atsakomybės mechanizmai gali padėti pritraukti aukšto lygio IT specialistus iš rinkos.
- Sukurti rezervines veikimo procedūras, kurios leistų vaistinėms ir gydymo įstaigoms laikinai vykdyti receptų išdavimą bei pacientų dokumentaciją be centrinės sistemos arba su minimaliu jos prieinamumu.
Produkto funkcijos, palyginimai ir naudotojų atvejai
Esamos funkcijos
- E. receptai: gydytojų pasirašomi receptai, prieinami per visas vaistines su integracija.
- Statutai: paciento būklės aprašymai ir gydymo protokolai.
- Siuntimai: specialistų išrašyti siuntimai ir jų pratęsimas šeimos gydytojų.
- Ambulatorinės slaugos funkcijos: duomenų mainai apie slaugą namuose.
Palyginimas su alternatyvomis
- Monolitinė pasaulis vs mikroservisai: monolitas paprastai greičiau startuoja, tačiau ilgainiui reikalauja daugiau vietos klaidoms. Mikroservisai suteikia lankstumą, bet reikalauja sudėtingesnio orkestravimo ir infrastruktūros (kubernetes, service mesh).
- Vietinė integracija vs cloud sprendimai: dalis šalių persikelia į debesų infrastruktūrą, kad mastelį būtų lengviau valdyti. Lietuvoje reikėtų įvertinti saugumo ir duomenų apsaugos reikalavimus prieš sprendžiant migraciją į viešą arba privačią debesį.
Naudotojų atvejai (use cases)
- Šeimos gydytojas Vilniuje: turintis 120 pacientų per dieną, susiduria su uždarytomis e. receptų funkcijomis ir turi rankiniu būdu fiksuoti skubius ligonius bei po darbo vesti duomenis į sistemą.
- Vaistininkas Kaune: gauna klaidinančius sistemos pranešimus, kuriuos turi interpretuoti, kol negauna aiškaus centrinio patvirtinimo dėl recepto galiojimo.
- Regioninė klinika: turi integracinę sistemą, kuri po atnaujinimo nesuderinama su centrine e. sveikata – tai vėluoja pacientų siuntimų gavimą.
Ką tai reiškia Lietuvos skaitmenizacijos strategijai?
Tokie incidentai yra signalas: siekiant ambicingų skaitmenizacijos tikslų Lietuvos rinkoje, reikia investuoti ne tik į funkcionalumą, bet ir į platformos stabilumą bei atsparumą. Modernizacija turi apimti:
- Technologinę perorientaciją prie modulinės architektūros;
- Daugiasluoksnį testavimą ir diegimo kontrolę;
- Geresnį viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, aiškius sutartinius mechanizmus ir specialistų pritraukimo strategijas.
Išvados ir kas toliau
E. sveikatos sutrikimai parodė, kad technologiniai sprendimai, nors ir būtini sveikatos sistemos modernizacijai, reikalauja nuoseklaus valdymo, pažangių diegimo praktikų ir aiškaus rizikų valdymo. Lietuvai svarbu ne tik įdiegti funkcionalumus, bet ir užtikrinti, kad jie veiktų patikimai visą parą. Registrų centras, ministerija, vaistinių tinklai ir medikų bendruomenė turi tęsti bendrą darbą – nuo techninių pataisų iki strateginių pokyčių, kurie leis Lietuvos e. sveikatai tapti labiau atsparesnei ir efektyvesnei visiems šalies gyventojams.
Rekomenduojama, kad per ateinančias savaites būtų skaidomi prioritetai: kritinių funkcijų stabilizavimas (e. receptų išdavimas), testavimo stiprinimas ir modulio pagrindu vykdomi diegimai. Tik tokiais žingsniais Lietuvos skaitmeninė sveikatos sistema galės išvengti panašių incidentų ateityje ir geriau tarnauti gydytojams, vaistinėms bei pacientams Vilniuje, Kaune ir visoje Lietuvos rinkoje.
Šaltinis: alfa
Komentarai
kodasLT
Dirbu IT, matau ką reiškia milijonų užklausų testavimas — be realių stresų testų nesigauna. Bet ar tikrai nebuvo canary/blue-green? kyla daug klausimų...
Tomas
Žiauru... pacientai liko be vaistų, nes kažkas paspaudė atnaujinimo mygtuką be rimto testavimo. Reikia modulio perėjimo, ne improvizacijos. situacija nepateisinama
Palikite komentarą